Kelionės planavimas į Angliją: patikimi vežėjai, logistika ir eksperto patarimai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir ypač rytų bei vakarų Europos ryšiai keitėsi neapibrėžtamai. Viena iš labiausiai apkrautų ir, kartu, reikalaujančių didžiausio dėmesio maršrutų visada buvo ir išliks kelias tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Anglija – šalis, kuri visada buvo patraukli tiek darbo ieškotojams, tiek verslininkams, tačiau po „Brexit“ situacija šioje trasoje pasikeitė radikaliai. Daugelis klientų, pirmą kartą planuojančių siųsti krovinius ar persikraustyti, vis dar įsivaizduoja šį procesą taip, kaip tai buvo prieš penkerius ar dešimt metų: paprastai, be rūpesčių ir be jokios biurokratijos. Deja, šiandieninė realybė reikalauja kur kas gilesnio žinojimo ir pasiruošimo.

Šiame straipsnyje neapsiribosime paviršutiniškais patarimais. Kaip profesionalas, kuris per savo akis matė tūkstančius krovinių ir padėjo išspręsti nemažai komplikuotų situacijų uostuose, pasidelsiu prie kiekvieno detalo. Mūsų tikslas – ne tik padėti jums pasirinkti patikimą vežėją, bet ir suteikti žinių, kurios leis jums jaustis saugiai ir suprasti, kas vyksta su jūsų turtu kelyje. Nuo dokumentų tvarkymo iki to, kaip teisingai supakuoti baldus, kad jie atvyktų nepažeisti – visos šios žinios yra būtinos norint sėkmingai ir be nereikalingų nervų planuoti kelionę į Angliją.

Svarbiausia, ką turi suprasti kiekvienas klientas: rinka yra pilna pasiūlymų, tačiau ne visi vežėjai sugeba įveikti naujuosius muitinės reikalavimus ar užtikrinti krovinių saugumą taip, kaip tai daro profesionalai. Pigus kainos pasiūlymas dažnai virsta brangia išmoka, kai krovinys užstringa Doveriuje arba Londono „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ) zonose. Tad, prieš pradėdami planuoti savo kelionę, pasidėkite puodelį arbatos ir skaitykite toliau – čia rasite informacijos, kurią dažnai slepia tarpininkai, bet kurią būtina žinoti.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kuo pasikeitė krovinių gabenimas į Angliją po „Brexit“ ir ką tai reiškia man?

Tai, turbūt, dažniausiai klausiamas klausimas, ir ne veltui. Anksčiau Lietuva ir Anglija buvo vienoje erdvėje – krovinys važiavo be sustojimų, be dokumentų patikrinimų, tarsi važiuotumės iš Vilniaus į Kauną. Šiandien situacija yra kitokia. Jungtinė Karalystė tapo „trečiąja šalimi“ (Third Country) Europos Sąjungos akivaizdoje. Tai reiškia, kad kiekvienas, net ir mažiausias siuntinys, privalo būti deklaruojamas.

Jums, kaip klientui, tai reiškia vieną pagrindinį dalyką – laiko sąnaudas. Anksčiau krovinys iš durų iki durų galėjo važiuoti 3–4 dienas. Dabar, net ir esant puikioms oro sąlygoms, reikia skirti laiko muitinės procedūroms. Vežėjas turi pateikti „Exit Summary Declaration“ (išvykimo deklaraciją) Išsiregistravimo muitinei ir „Entry Summary Declaration“ (atvykimo deklaraciją) Anglijos pusėje. Jei dokumentuose bus klaidų, traukinys ar keltas gali išvykti be jūsų krovinio, o tai atidels atvykimą dienomis.

Be to, atsirado papildomų mokesčių rizika. Nors asmeniniai daiktai, persikraustant gyventi į JK, paprastai atleidžiami nuo muito ir PVM, tam reikia pateikti specifius dokumentus (Transfer of Residence - ToR numeris). Jei šio numerio nėra, muitinė gali priskaičiuoti mokesčius pagal standartines tarifas. Mano patarimas: nedelskite ir užpildykite ToR paraišką dar prieš krovinį išsiųsdami – tai padaryti nemokamai ir elektroniniu būdu, tačiau procesas gali užtrukti kelias savaites.

2. Kaip pasirinkti patikimą vežėją? Kuo reikėtų remtis kainos ar patikimumo?

Dirbdamas šioje srityje 20 metų galiu pasakyti tik vieną: pigiausias variantas dažniausiai pasidaro brangiausias. Rinka yra persmelkta „vokiškųjų“ (vokiškas registruotas automobiliai, bet vairuotojai iš Rytų Europos, dirbantys be sutarčių) arba mažų, nelegaliai veikiančių vežėjų, kurie siūlo neįtikėtinai žemas kainas. Jie sutaupo kur? O jie sutaupo draudimę, techninę apžiūrą, vairuotojo poilsį ir, žinoma, dokumentų tvarkymą.

Pasirinkdami vežėją, atkreipkite dėmesį į keletą esminių dalykų. Pirmiausia, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją krovinių pervežimui (Lietuvoje tai yra transporto licencija, o JK – Operator’s License). Antra, klauskite apie draudimą. Patikimas vežėjas niekada nesislėps ir pateiks draudimo poliso sąlygas, kurios turi galioti visoje Europoje ir JK.

Trečia, vertinkite komunikaciją. Jei paskambinote į įmonę ir konsultantas negali aiškiai paaiškinti, kaip bus tvarkomi muitinės reikalavimai ar kiek laiko užtruks vežimas, tai yra raudona vėliava. Profesionalios logistikos kompanijos turėtų turėti brangų muitinės brokerį arba bent jau patirtį dirbti su „Customs Handling of Import and Export Freight“ (CHIEF) ir naująja „Declaration Service“ (CDS) sistemomis JK. Nenuokankamai klausinėkite apie šias detales – tik taip galėsite įvertinti eksperto lygį.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui, kad jis ne užstrigtų pasienyje?

Dokumentų tvarka – tai pusė sėkmės. Dažnai klientai mano, kad užtenka paprasto sąrašo „ką vežiame“, tačiau po „Brexit“ to jau nebeužtenka. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlio sąrašas (Packing List) arba komercinė sąskaita (Commercial Invoice), jei vežate prekes verslui.

Šiame sąraše turi būti nurodyta: tikslus kiekis (vienetais, kilogramais), prekių pavadinimas (angliškai), prekių vertė (jei reikia muitinės), šalies kilmės kodas (HS Code) ir, svarbiausia, naudojimo tikslas. Jei tai yra asmeniniai daiktai, būtina pažymėti „Used Household Goods“ (Naudoti namų ūkio daiktai) ir nurodyti ToR numerį.

Taip pat būtina CMR sąvarta – tai tarptautinė vežimo sutartis. Ji įrodo, kad krovinys buvo priimtas pervežimui ir nustato atsakomybę. Jei vežate brangius daiktus (pvz., meno kūrinius, brangiausią elektroniką), verta pagalvoti apie vertybių deklaraciją (Value Declaration) CMR sąvartoje. Be to, nepamirškite asmens dokumento kopijos – vairuotojas gali jos reikti patvirtinimui uoste.

4. Kas yra dalinis krovinys (part load) ir kada jis apsimoka?

Dalinis krovinys (angliškai – „Part Load“ arba „Groupage“) tai situacija, kai viename automobilyje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tai viena populiariausių paslaugų kelyje į Angliją, ypač tiems, kurie persikrausto iš buto ar veža mažesnį kiekį prekių.

Kada tai apsimoka? Jei jūsų krovinis neužima viso sunkvežimio (pvz., tik 5–15 kubinių metrų), už pilną automobilį mokėtų būti neproporcingai brangu. Dalinio krovinio atveju mokate tik už užimamą vietą. Tačiau čia yra ir savas niuansas – laikas. Kadangi vairuotojas turi surinkti krovinius iš kelionių Lietuvoje, paskui panašiai padaryti Anglijoje, kelionė gali trukti ilgiau, nei planavote. Paprastai tai yra nuo 5 iki 10 dienų, priklausomai nuo maršruto sudėtingumo.

Mano patarimas: jei skubate, dalinis krovinys gali būti rizikingas. Jei laiko sąnaudos nėra kritiškos, tai ekonomiškiausias sprendimas. Būtinai klauskite vežėjo, kiek kartų bus perkraunamas krovinys. Kiekvienas perkrovimas (iš vieno sunkvežimio į kitą arba į sandėlį) didina pažeidimo riziką. Geriausios kompanijos turi savo sandėlius Anglijoje ir krovinį perkrauna tik vieną kartą – prieš išvežant jį prie kliento durų.

5. Kaip susiformuoja kaina ir kodėl ji taip svyruoja?

Kainos formavimas kelyje į Angliją yra sudėtingesnis nei atrodo. Daugelis klientų stebisi, kodėl viena diena kaina viena, o po savaitės – visai kita. Pagrindiniai veiksniai yra degalų kaina (ir atitinkamai degalų priedas), keltų (Eurotunnelio) kainos ir, žinoma, svaro kurso svyravimai.

Taip pat labai svarbus yra Anglijos vietinių mokesčių aspektas. Londono ir kai kurių kitų miestų centruose galioja ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokesčiai. Jei jūsų krovinys turi būti pristatytas į Londoną, senesnis automobilis gali turėti sumokėti iki 100 svarų sterlingų (ar daugiau) už dieną už įvažiavimą į zoną. Šias išlaidas vežėjas priskaičiuoja prie kainos.

Taip pat įtakos turi sezoniškumas. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) ar vasaros pradžioje, kai daugelis žmonių persikrausto, kainos šuoliuoja aukštyn. Mano patarimas: jei galite, planuokite kelionę ne aštriausio sezono metu. Jei ne – rezervuokite transportą bent 2–3 savaites iš anksto. Taip užfiksuosite kainą ir išvengsite momentinių šuolių.

6. Ar verta rūpintis draudimu ir ką jis apima?

Trumpas atsakymas: absoliučiai taip. Vienas dažniausių nesusipratimų yra tas, kad klientai mano, jog krovinys yra apdraustas automatiškai. Taip nėra. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjo atsakomybė yra labai ribota – paprastai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienui kilogramui (tai yra apie 10 eurų). Jei vežate brangų sofą, vertą 1000 eurų, ir ji dingsta ar sugenda, pagal standartinę atsakomybę gautumėte tik nedidelę dalį vertės.

Todėl būtina turėti „Visos rizikos“ draudimą (All Risk Insurance). Jis apima ir dingimą, ir mechaninius pažeidimus, ir net vandens patekimą. Prieš pasirašydami sutartį, paprašykite parodyti draudimo polisą ir atidžiai perskaitykite išimtis (pvz., dažnai nedraudžiami pažeidimai, kilę dėl netinkamo pakavimo).

Kas yra netinkamas pakavimas? Pvz., jei į dėžę be užpildo (putų, popieriaus) įdėsite stiklinį vazą ir ji susitrins, draudimo kompanija atsisaks mokėti kompensaciją, nes kaltės ne vežėjas, o netinkamai supakuotas daiktas. Apie tai ir kalbėsime toliau.

7. Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie atvyktų saugiai?

Esu matęs tūkstančius dėžių, ir galiu pasakyti – pakavimas yra pusė sėkmės. Niekada nenaudokite senų, supuvusių dėžių iš parduotuvės, ypač jei jos drėgnos. Tokia dėžė gali tiesiog sugesti kelyje nuo drėgmės ar svorio.

Kodėl svarbu užpildas? Kroviniui keliant automobiliu jis nuolat juda: sustojimas, posūkis, greitėjimas. Jei tarp daiktų ir dėžės sienelių yra tuštumos, daiktai smogia vienas į kitą. Naudokite burbuliukų plėvelę, putų polistireną arba senus laikraščius. Kiekvienas trapus daiktas turi būti apvyniotas atskirai.

Baldai turi būti išmontuoti kiek įmanoma. Nuplėškite dureles, nuimkite kojas. Tai ne tik sutaupo vietą (ta sumažės kaina), bet ir sumažins laužymo riziką. Stalviršius ir vitrinas būtina uždengti storesne gofruota kartona arba specialia baldų plėvele. Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės: nurodykite kambarį (pvz., „Virtuvė“) ir turinį („Lėkštės“). Tai labai palengvins iškrovimą ir padės išvengti painiavos.

8. Kiek laiko trunka kelionė ir kodėl gali užtrukti ilgiau?

Standartinis kelionės laikas sunkvežimiui iš Lietuvos centrinės dalies į Angliją (pvz., Londoną ar Birminghamą) yra apie 3–4 dienas, jei tai yra pilnas krovinys (Full Load) ir vairuotojas važiuoja be sustojimų (išskyrus privalomus poilsio laikus).

Tačiau jei tai yra dalinis krovinys, laikas gali išsiplėsti iki 7–10 dienų. Kodėl? Vairuotojas turi surinkti kitus krovinius. Jis gali važiuoti į Klaipėdą, paskui į Šiaulius, o tik tada vykti į Angliją. Atvykus į Angliją, panašus procesas vyksta ir ten – iškraunamas vienas krovinis Mančesteryje, kitas Bristolyje, ir tik paskui jūsų siunta pasiekia paskirties vietą.

Taip pat reikia atsižvelgti į muitinės eilių situaciją Doveriuje ar Folkstone’o uoste.