Kelionės planavimas į Angliją: Kainos, Sąlygos ir Logistikos Niansai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų versle, mačiau, kaip pasaulis keitėsi, o kartu su juo ir logistikos kelių žemėlapis. Vienas iš patraukliausių, tačiau ir techniškai sudėtingiausių maršrutų visada buvo kelias į Jungtinę Karalystę. Anksčiau tai buvo tiesiog "važiavimas per jūrą" – paprasta, sklandu ir be nereikalingų rūpesčių. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė radikaliai. Dabar, kai kalbame apie kelionės planavimą į Angliją – nebūtinas tai reiškia tik turizmo kelionę, dažniausiai šiuo terminu vartojama kalbant apie krovinių pervežimus, verslo keliones ar persikraustymą – reikia atsižvelgti į milžinišką kiekį naujų veiksnių.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kas formuoja galutinę kainą, kokios sąlygos taikomos šiandien ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriančių neigiamas emocijas ir didelius nuostolius. Nesvarbu, ar planuojate siųsti nedidelę siuntą, ar organizuoti didelio gabarito krovinių konvoją, žinojimas, kaip veikia sistema, yra puse sėkmės. Anglija išlieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl kompetentingas planavimas yra ne prabanga, o būtinybė.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, susidedantis iš pagrindinių aspektų, kuriuos turi žinoti kiekvienas, planuojantis vežimus į JK.

1. Kiek vidutiniškai kainuoja krovinių pervežimas į Angliją šiandien?

Vienos kainos nėra, ir tai yra pirmoji dėlionės dalis. Kaina formuojama remiantis keliais pagrindiniais kriterijais: krovinio svoriu ir tūriu, atstumu nuo siuntėjo iki uosto (arba terminalo) bei pačiu keltų bilietu. Jeigu kalbame apie dalinį krovinį (LTL – Less Than Truckload), kainą apskaičiuoti paprasčiau – mokate už užimtą vietą prie sunkvežimio grindų arba už eurų paletę. Vidutiniškai vienos paletės pervežimas iš Lietuvos į Angliją gali svyruoti nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo sezono.

Jei planuojate pilno krovinio (FTL – Full Truckload) pervežimą, kainą lemia degalų kainos ir keltų tarifai. Šiuo metu vieno sunkvežimio pervežimas gali kainuoti nuo 1200 iki 1800 eurų (be PVM), bet tai labai apibendrinta skaičius. Reikia prisiminti, kad Anglijoje yra aukščiausi keltų mokestis visoje Europoje, todėl beveik 30–40 proc. galutinės sumos sudaro būtent keltų bilietas. Taip pat didelę įtaką turi vietinio rinkos pasiūlos ir paklausos balansas – jeigu Lietuvoje yra daug prekių, kurias skubia vežti, o Anglijoje mažai grįžtančių krovinių, kaina aukštėja, nes vairuotojas grįžta tuščias (vadinamas "dead run").

2. Kokias pokyčius atnešė „Brexit“ ir kaip jie veikia kainas bei sąlygas?

„Brexit“ buvo tarsi žemės drebėjimas logistikoje. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES rinkos dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar, atsiskyrus nuo Europos Sąjungos, JK tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jeigu jis keliauja tik tranzitu per Angliją (pvz., į Airiją), turi būti pilnai deklaruojamas.

Kainų požiūriu „Brexit“ pridėjo administracinių išlaidų. Dabar reikia mokėti už muitinės tarpininkus (brokerius), kurie parengia eksporto ir importo deklaracijas. Be to, atsirado galimybė mokėti verytinį mokestį (VAT) ir muito mokesčius tiesioginio importo procedūrose. Sąlygų požiūriu tai reiškia ilgesnį laukimą pasienio kontrolės punktuse. Anksčiau vairuotojas galėjo pravažiuoti per kontrolę per 10 minučių, dabar gali tekti laukti valandas ar net dienas, jeigu dokumentai yra neteisingi arba trūksta reikiamų licencijų. Viskas turi būti "pirti" - be klaidų.

3. Kokius dokumentus būtina paruošti sklandžiam pervežimui?

Dokumentacija yra mūsų verslo kraujas. Jeigu trūksta vieno lapo, visa grandis sustoja. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis – tai tarptautinis krovinių pervežimo kontraktas. Tačiau vykstant į Angliją, CMR neliks vienas. Būtinas yra prekybinis dokumentas (Commercial Invoice), kuriame turi būti tiksliai nurodytos prekės, jų svoris, prekių kodai (HS kodais), šalys kilmės ir prekių vertė.

Be to, reikalingas pakavimo sąrašas (Packing List), ypač jeigu siunčiate daugybę skirtingų dalykų viename konteineryje ar sunkvežimyje. Jeigu prekės yra reglamentuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemija), reikės specialių sertifikatų ir leidimų. Ir, žinoma, pagrindinis dalykas po „Brexit“ – EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification numeris). Be jo joks importas į JK ar eksportas iš jos negali įvykti. Jeigu esate verslininkas, privalote turėti GB EORI numerį, o jeigu siunčiate asmeninę siuntą – procesas gali būti šiek tiek kitoks, bet vis tiek reikalauja deklaravimo.

4. Kuris maršrutas yra ekonomiškiausias: Kalė-Doveris arba per Eurotunelį?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Tradicinis, populiariausias ir dažniausiai pigiausias maršrutas yra Kalė (Prancūzija) – Doveris (Anglija). Čia veikia daugiausia keltų kompanijų (P&O, DFDS, Irish Ferries), dėl kurių konkurencijos kainos kartais būna labai palankios. Tačiau šis maršrutas turi ir trūkumų – didelis intensyvumas. Esant blogoms oro sąlygoms (rūkas, audra) keltai gali būti atšaukti arba vėluoti, o Doverio uoste susidaro didelės eilės.

Alternatyva yra Eurotunelis (tarp Folkestone ir Coquelles). Tai greičiausias būdas patekti per Lamanšą – traukinys važiuoja maždaug 35 minutes. Jis yra brangnesnis už keltus, tačiau daug labiau priklauso nuo grafiko ir mažiau nuo orų. Taip pat yra kitų maršrutų, pvz., iš Belgijos (Zeebrugge) ar iš Olandijos (Hook of Holland) į šiaurės Anglijos uostus (Hull, Immingham, Felixstowe). Šie maršrutai yra brangesni, tačiau leidžia apeiti didžiąsias Anglijos spūstis ir patekti tiesiai į šiaurę. Mano patirtis rodo, kad standartiniam pervežimui Kalė-Doveris vis dar lieka "auksiniu standartu" dėl kainos, tačiau riboto laiko siuntoms reikia svarstyti tunelį.

5. Kiek laiko trunka vidutinis krovinio pristatymas į Angliją?

Klientai visada nori tikslumo, tačiau logistikoje "tiksliai" yra reliatyvus terminas. Jeigu viskas eina pagal planą (be techninių gedimų, be eilių muitinėje, be audros jūroje), standartinis siuntos pristatymas iš Lietuvos į Londoną ar centrines Anglijos vietas trunka apie 3–4 dienas. Į šiaurinę Angliją ar Škotiją – diena ilgiau, t.y. 4–5 dienos.

Tačiau po „Brexit“ reikia įsivaizduoti papildomą rezervą. Muitinės procedūros gali užtrukti nuo keleto valandų iki kelių dienų, jeigu pateikti neteisingi duomenys. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Kelionė iki uosto yra ilga, ir vairuotojas privalo laikytis darbo laiko ir poilsio taisyklių. Jeigu keltas išvyksta vėlai, pristatymas automatiškai uždelstas. Todėl visuomet rekomenduoju savo klientams planuoti siuntą bent savaitę iki pageidaujamo pristatymo datos, ypač jei tai yra sezoniniai ar svarbūs projektiniai kroviniai.

6. Ar galima vežti asmeninius daiktus (persikraustymą) kaip prekes?

Tai labai dažnas klaidingas supratimas. Žmonės dažnai mano, kad jei jie persikrausto, jie gali tiesiog užpildyti sunkvežimį savo daiktais ir važiuoti taip, lyg tai būtų paprasta kelionė. Tačiau muitinės akimis, jeigu krovinį perveža transporto kompanija, jis yra laikomas komerciniu kroviniu, net jeigu ten yra tik jūsų senas sofa ir drabužiai.

Norint legaliai persikraustyti, reikia pateikti Transfer of Residence (ToR) numerą, kurį išduoda Jungtinės Karalystės muitinė. Šis numeris leidžia atsipalaiduoti nuo muito mokesčių ir PVM, jeigu asmuo gyveno ne ES šalyse (arba buvo išvykęs ilgam laikui) ir dabar grįžta gyventi į JK, o daiktai buvo naudojami mažiausiai 6 mėnesius. Be ToR numerio, muitinė gali apmokestinti visus jūsų asmeninius daiktus kaip naujas prekes. Be to, reikia labai detalaus inventoriaus sąrašo su vertėmis. Negerai suplanavus šią dalį, galite susidurti su milžiniškomis sąskaitom, kurių tikėjotės mažiausiai.

7. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai reglamentuojamos?

Anglija turi vieną griežčiausių maisto ir gyvūnų produktų importo kontrolę pasaulyje (dėl ligų prevencijos). Negalima be specialių leidimų vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir kai kurių augalų iš ES šalių asmeniniam naudojimui (nors taisyklės kartas nuo karto švelninamos, pagrindinis principas lieka griežtas). Krovinių pervežimui tai reiškia, kad maisto produktų siuntoms reikia sanitarijos veterinarinių sertifikatų (SVHC), kurių gauti yra brangu ir ilgai.

Taip pat ypatingą dėmesį reikia skirti pavojingiems kroviniams (ADR). Chemikalai, aerozoliai, degios medžiagos turi būti specialiai pakuoti ir pažymėti. Vairuotojas turi turėti specialias leidimas (ADR pažymėjimą). Negalima užmiršti ir apribojimų, susijusių su intelektine nuosavybe – negalima legaliai vežti falsifikuotų prekių (pakvaišusių drabužių, batų ir t.t.), nes muitinė jas ne tik konfiskuos, bet ir gali paskirti baudą bei uždrausti vežėjui vežti į šalį ateityje.

8. Kaip veikia degalų priedai (kuro suraskai) ir kodėl jie svarbūs?

Degalų kaina yra vienas pagrindinių kainos formavimo komponentų. Tarptautiniuose pervežimuose naudojama kuro priedų (fuel surcharge) sistema, kadangi kuro kaina pasaulyje svyruoja kasdien. Vežėjai paprastai nustato bazinę kainą, kai degalai kainuoja, tarkime, 1 eurą už litrą. Jeigu kaina pakyla iki 1,30 eurų, taikomas papildomas procentinis priedas prie galutinės sąskaitos.

Planuodami kelionę į Angliją, būtina žinoti, kad degalai Anglijoje ir Prancūzijoje (kur reikia važiuoti prieš uostą) yra brangesni nei Lietuvoje. Be to, po „Brexit“ degalų papildymas Anglijoje tapo sudėtingesnis dėl PVM grąžinimo procedūrų. Daugelis vežėjų stengiasi degalus užpildyti Lietuvoje arba Belgijoje/Olandijoje, kur kaina dažniausia palankesnė. Tačiau reikia apskaičiuoti svorį – kuras yra sunkus, ir per daug degalų gali sumažinti legalų krovinio svorį. Tai subalansuotas uždavinys.

9. Kas daro tarpininkus (brokerius) tokiais svarbiais šiuo metu?

Anksčiau brokeriai buvo kaip "geras turėti", o dabar jie yra būtinas blogis. Po „Brexit“ Anglijoje veikianti muitinės sistema (CDS – Customs Declaration Service) yra labai kompleksinė ir neleidžia tiesiogiai "užpildyti" deklaracijos be specialių programų ir licencijų. Lietuvos vežėjai dažniausiai neturi tiesioginės galimybės padaryti importo deklaracijos Anglijoje.

Todėl reikia vietinio JK muitinės brokerio. Jis užtikrina, kad jūsų krovinys bus išleistas iš muitinės (Customs Clearance). Jeigu brokeris suklysta arba vėluja pateikti duomenis, krovinys gali būti sulaikytas uoste. Laikymas uoste (storage charges) yra labai brangus – pradedant nuo 30-50 svarų sterlingų per dieną už vieną konteinerį ar sunkvežimį, o po 5 dienų šios kainos auga dvigubai. Geras brokeris, su kuriuo dirbu jau dešimtmetį, sutaupo daugiau nei jo paslaugos kainą.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir nuo ko pradėti?

Rinktis pervežėją pagal mažiausią kainą yra klasikinė klaida, už kuria moka brangiai. Logistikoje kaip ir visur – "pigiau" dažnai reiškia "lėčiau" arba "rizikingiau". Ieškodamas partnerio, atkreipkite dėmesį į dalykus: 1. Patirtis: Ar jie reguliariai važiuoja į Angliją? Ar žino šalies niuansus? 2. Apdraustimas: Ar turi geros krovinių draudimo polisą? JK rinka yra "permokama" reikalavimais, ir jeigu krovinys dingus arba sugadintas, be draudimo prarasite viską. 3. Vystymosi galimybės (Track & Trace): Ar galiu bet kuriuo metu sužinoti, kur yra mano krovinys? 4. Atsiliepimai: Ieškokite ne tik teigiamų, bet ir kaip sprendžiamos problemos.

Pradžiai užtektų parašyti el. laišką su paprastu užklausimu: "Kiek kainotų vežti X svorio krovinį iš A į B?" Atsakymo greitis ir kokybė (ar paklausia apie prekių rūšį, ar tik duoda skaičių) jums pasakys apie profesionalumą daugiau nei bet kokia reklama.

Išvada

Kelionės (arba, tarkime tiesiau, logistinės operacijos) planavimas į Angliją šiandien nėra tiesiog "užsukti prie uosto". Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir smulkmenų dėmesio. Nors „Brexit“ sudarė papildomų barjerų, rinka neišnyko – ji tiesiog tapo disciplinuotesnė.

Mano daugiametė patirtis sako, kad sėkmės formulė paprasta: kuo anksčiau pradėsite planuoti, tuo geriau. Nesitikėkite, kad sunkvežimis su jūsų krovinį atvyks per dvi dienas be jokio įspėjimo. Pasirūpinkite dokumentais (EORI, faktūros, sertifikatai) iš anksto, pasirinkite patikimus partnerius ir būkite pasiruošę (finansiškai ir laike) galimoms nenumatytoms situacijoms. Anglija visada bus viena įdomiausių ir pelningiausių kryptų, jei ją "nugalėsite" ne jėga, o žiniomis.