Kelionės patarimai: kaip keliauti į Angliją už prieinamą kainą

Dirbant logistikos srityje beveik du dešimtmečius, suvokiu, kad keliaujantys į Didžiąją Britaniją dažnai susiduria su tais pačiais iššūkiais, kuriuos kasdien išsprendžia ir didieji krovininiai vežėjai. Skirtumas tik tas, kad paprastas keleivis neturi tokio biudžeto ar galimybių susitarti dėl ilgalaikių kontraktų. Tačiau principas lieka tas pats: sėkminga ir pigi kelionė – tai ne tik atsitiktinis laimingas bilietas, o strategiškai suplanuotas maršrutas, supratimas, kaip veikia rinka, ir tinkamas laiko pasirinkimas. Nuo „Brexit“ viskas pasikeitė – ne tik dokumentinės reikalavimų pusėje, bet ir kainų politikos srityje. Šiandien norėčiau pasidalinti savo patirtimi, padėdamas jums suprasti, kaip sudėti galvą į vietą ir nusipirkti bilietą į Angliją (arba platiau – į Jungtinę Karalystę) ne už „pinigus“, o už protingą kainą, išlaikant kelionės kokybę.

Anglija visada buvo, yra ir bus viena populiariausių kryptų lietuviams. Čia vyksta ne tik turistiniai, bet ir verslo, taip pat vizitai pas giminaičius. Logistikos požiūriu ši šalis yra sala, kas automatiškai sukuria papildomą barjerą – reikia kirsti vandenį. Ir būtent šis vandens persikėlimas dažniausiai sukuria didžiausią sumušimą biudžete. Tačiau, jeigu žinote, kur ieškoti ir kada atsakinėti „ne“, kainas galima sumažinti net 30–40 proc. Šiame straipsnyje mes nekalbėsime apie pigius viešbučius Londono centre (tai atskira tema), o susikoncentruosime ties pačiu kelionės mechanizmu – kaip nuvežti save ten ir atgal efektyviausia.

Rinka yra dinamiška. Keltų operatoriai ir aviacijos kompanijos naudoja sudėtingas algoritmas, kurie stebi paklausą. Esu matęs, kaip kaina tame pačiame reise per valandą gali pakilti dvigubai tik todėl, kad artėja savaitgalis arba atsiranda didelė renginys Londone. Mano, kaip profesionalo, patarimas yra paprastas: elkitės kaip logistikos vadybininkas planuodami savo asmeninę kelionę. Planuokite iš anksto, analizuokite alternatyvas ir visada turite atsarginį planą. Žemiau pateikiame išsamią analizę ir atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, kurie padės jums sutaupyti.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kada geriausia užsakyti kelionę į Angliją, kad kainos būtų žemiausios?

Atsakymas į šį klausimą yra gana standartinis logistikos pasaulyje, tačiau keleiviai dažnai jį ignoruoja. Idealus laikas užsakyti bilietus yra 2–3 mėnesiai iki kelionės, jeigu kalbame apie vasaros ar šventinių periodą. Taip yra dėl paprastos priežasties: keltų ir aviakompanijų pajėgumai yra riboti. Kaip artėja data, vietų mažėja, o dinaminių kainų sistemos automatiškai pakelia kainą.

Tačiau jeigu kelionės planuojate ne aukšto sezono metu (pvz., lapkričio viduryje ar sausį), galite rasti puikių „paskutinės minutės“ pasiūlymų. Logistikos kompanijos dažnai parduoda neįgyvendintas vietas paskutine minute, tačiau tai yra lošimas. Mano patirtis rodo, kad stabiliausiai pigiausia yra užsakyti maždaug 6–8 savaites iki kelionės. Tuo metu jau žinote savo planus, bet rinka dar nepradėjo „kaitinti“ kainų dėl didelės paklausos. Stenkitės vengti bilietų įsigijimo paskutinę savaitę prieš išvykstant – tuomet mokate ne už transportą, o už savo skubą.

2. Ar pigiau keliauti keltu ar lėktuvu, jei skraidu iš Lietuvos?

Tai vienas dažniausiai diskutuotų klausimų. Jeigu atsižvelgsite tik į bilieto kainą, lėktuvai (ypač „low-cost“ aviakompanijos) dažnai atrodo neišvengiamai pigesni. Tačiau kaip logistikos ekspertas aš visada įvertinu „iš viso“ (total cost) kainą. Lėktuvų bilietai dažnai turi paslėptų išlaidų: registruoto bagažo kaina, pasirinkimas sėdėjimo vieta, keliavimas iš oro uosto į miestą (pvz., iš Stansted ar Luton į Londono centrą gali kainuoti brangiau nei pačios bilietės dalis).

Keltas suteikia daugiau laisvės. Jeigu keliaujate automobiliu, keltas yra vienintelis racionalus pasirinkimas. Jeigu keliaujate be automobilio (kaip pėsčias keleivis), keltų kainos gali atrodyti aukštesnės, tačiau jose dažnai jau įskaičiuota daugiausia bagažo (galima vežti tą patį kiekį, ką užleistų lėktuvai tik papildomai mokant). Be to, nereikia atvykti į uostą 2 valandas prieš išvykstant kaip į oro uostą. Jeigu jūsų tikslas – atvykti į Londoną ir jums nereikalingas automobilis, lėktuvas gali būti greitesnis. Tačiau jeigu planuojate keliauti po Angliją ar vežti daug daiktų, keltas (per Nyderlandus ar Prancūziją) iš visų pirminių ir antrinių išlaidų pusės dažnai būna ekonomiškesnis sprendimas.

3. Kokius maršrutus pasirinkti keliaujant keltu, kad sutaupyti?

Esu matęs, kaip vairuotojai renkasi ilgiausius maršrutus tik todėl, kad jie atrodo „patogesni“ arba yra įprasti, tačiau praranda pinigus degalams ir keltų bilietams. Populiariausias ir dažniausiai ekonomiškiausias maršrutas yra kelias per Klaipėdos uostą į Vokietiją (Kylas arba Šecinas), o toliau vairuojant per Vokietiją, Belgiją ar Nyderlandus iki jūros uosto, iš kurio keltas plaukia į Angliją.

Tačiau pastaruoju metu labai populiarėja maršrutas per Švediją ir Daniją (pvz., Klaipėda–Karlshamn–Danija–Vokietija), jeigu tikslas yra pasiekti šiaurines Anglijos arba net Škotijos uostus (pvz., Niukaslas, Hull). Čia reikia skaičiuoti: keltų bilietas į šiaurę (Angliją) gali brangiau kainuoti nei į pietus (Doverį), tačiau sutaupote degalus ir, svarbiausia, laiką bei mokesčius už važiavimą per Anglijos kelių mokesčius (M6 toll ir kt.).

Jei kelionės tikslas – pietinė Anglija ar Londonas, racionaliausia vairuoti iki Nyderlandų (Hook of Holland) arba Belgijos (Zeebrugge/Oostende) ir ten įsiliesti į keltą. Reikia atidžiai sekti kainų svyravimus. Kartais brangiausia dalis ne keltas per Lamanšą, o keltas iš Klaipėdos. Todėl verta palyginti kompleksines kainas – keltas iš Lietuvos + keltas į Angliją prieš vieną ilgą kelionę automobiliu per visą Europą (pvz., iki Kalė Prancūzijoje).

4. Ar verta keliauti autobusu (pvz., Ecolines, Lux Express) – tai tikrai pigiausias variantas?

Autobusų turizmas ir keleivių pervežimas yra specifinė rinka. Taip, techniškai tai gali būti pigiausias būdas atvykti į Angliją, jeigu paskaičiuojame tik eurų sumą už bilietą. Tačiau čia privalu įvertinti vartotojo (keleivio) patirtį. Kelionė autobusu iš Vilniaus į Londoną trunka apie 30–36 valandas. Tai didelis fizinis krūvis.

Be to, po „Brexit“ pasikeitė pasienio kontrolės taisyklės. Dabar autobusai turi dažniau sustoti dėl dokumentų patikrinimų, kas prailgina kelionę. Taip pat atkreipkite dėmesį į bagažo apribojimus. Autobusuose dažnai galima vežti tik po vieną didelį ir vieną mažą bagažą nemokamai. Viskas virš yra mokama.

Jei esate studentas, turite ribotą biudžetą ir jums ne svarbu laikas – autobusas yra laimėjimas. Tačiau jeigu jūsų laikas vertinamas brangiau (pvz., turite savaitgaliui atvykti), tada 30 valandų viena kryptimi neabejotinai nusipelno papildomo investicijos į lėktuvą ar greitesnį maršrutą su keltu. Logistikos požiūriu, autobusas yra „lėtas“ ir neefektyvus transportas, jeigu vertiname laiką, tačiau nepaneigiamas, jei svarbiausia yra galutinė kaina.

5. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės kainas ir ką reikia žinoti, kad nenukentėtų biudžetas?

„Brexit“ sukėlė daugiau ne paties transporto kainų augimo (nors keltų operatoriai ir padidino kainas dėl papildomų administracinių procesų), kiek paslėptų išlaidų atsiradimo. Dabar svarbiausia yra pasas. Asmens tapatybės kortelės nebepakanka – be paso jūsų neįsileis nei į keltą, nei į lėktuvą. Jeigu pasiruošęs turėsite skubiai daryti pasą, tai kainuos nemažai.

Taip pat pasikeitė prekių (maisto, alkoholio, cigaretės) gabenimo taisyklės. Anksčiau vairuotojai dažnai veždavo pigesnes degalines ar cigaretes iš kontinentinės Europos. Dabar taisyklės griežtesnės, o muitinės tikrinimai dažnesni. Naudinga patirtis: nebandykite sutaupyti gabenamiems daiktams apgaulei, nes baudos gali viršyti visą kelionės biudžetą.

Taip pat atminkite apie „Green Card“ arba kitokius draudimo dokumentus, jeigu keliaujate savo automobiliu. Nors dauguma draudimo kompanijų dabal automatiškai išduoda „Green Card“ (arba jų nebereikia dėl ES taisyklių pakeitimų, bet vis dar reikalingas Jungtinės Karalystės draudimo patvirtinimas), patikrinimas iš anksto išgelbės nuo nep malonių staigmenų uoste.

6. Kokios paslėptos išlaidos kyla važiuojant savo automobiliu į Angliją?

Tai yra viena svarbiausių sričių, kurioje aš, kaip ekspertas, galiu padėti jums sutaupyti. Daugelis skaičiuoja tik degalus ir keltą. Tačiau Anglijoje (ypač Londono regione) yra griežtos apribojimai (ULEZ – Ultra Low Emission Zone), kurios veikia ir svetimšaliams automobiliams. Jeigu jūsų automobilis neatitinka ekologinių standartų (paprastai senesni nei 2015–2016 m. dyzeliniai automobiliai), teks mokėti didelę dienos mokestį už važiavimą mieste. Tai gali kainuoti net 12–15 svarų sterlingų per dieną.

Taip pat atkreipkite dėmesį į kelių mokesčius (tolls). Nors Anglijoje mažiau mokamų kelių nei Prancūzijoje, kai kurie tiltai (pvz., Dartford Crossing netoli Londono) yra mokami, o mokėjimas vyksta tik internetu. Jeigu nepamiršite sumokėti per 24 valandas, bauda yra gana didelė.

Degalai Anglijoje dažnai brangesni nei Lietuvoje, tačiau pigesni nei Prancūzijoje ar Vokietijoje. Svarbiausia taisyklė: degalus užpildykite dar kontinentinėje Europoje (Belgijoje arba Liuksemburge), jeigu maršrutas eina pro ten, tačiau nevarykite su pustu baku ieškodami pigiausios degalinės Anglijoje – laikas ir nuvaziuotas atstumas gali neatsipirkti.

7. Ar verta pirkti kelionės draudimą, ar tai tik išlaidos?

Dirbdamas logistikoje esu matęs nemažai situacijų, kai nenumatyti įvykiai sugriovė geriausius planus. Draudimas nėra išlaida, tai investicija į ramybę. Kelionės į Angliją kontekste svarbiausia yra medicininė draudimo galiojimas. Po „Brexit“ Europos sveikatos draudimo kortelė (EHIC) nebeguioja taip kaip anksčiau (dabar ji vadinama GHIC), ir ji padengia tik būtinąjį gydymą, bet ne viską.

Anglijoje medicinos paslaugos yra vienos brangiausių pasaulyje. Net nedidelės odontologo konsultacijos ar vaistai gali kainuoti šimtus svarų. Pigus kelionės draudimas (kuris kainuoja tik keliasdešimt eurų) apims ne tik medicininę pagalbą, bet ir bagažo praradimą ar skrydžio atidėjimą.

Mano profesinis patarimas: niekada nekeliaukite be draudimo. Logistikos srityje mes niekada nekeliaujame be krovinio draudimo, nes rizika per didelė. Tas pats taikoma ir žmogui. Pinigai, sutaupyti nedraudžiant, išseks per vieną nesėkmę ligoninėje.

8. Kaip sutaupyti apgyvendinime Anglijoje, neprarandant kokybės?

Nors šis klausimas nėra tiesiogiai susijęs su transportu, tačiau tai yra didelė kelionės išlaidų dalis. Logistikos požiūriu, Anglija yra labai segmentuota rinka. Londonas yra atskiras pasaulis su savo astronominėmis kainomis. Jeigu jūsų tikslas – aplankyti Londoną, apsvarstykite galimybę apsistoti ne centre, o „Green Belt“ zonoje arba netoli geležinkelio stočių, iš kurių traukiniu į centrą nueina 20–30 minučių (pvz., zone 3 ar 4). Kainos gali būti dvigubai, net trigubai žemesnės.

Jei keliaujate automobiliu, verta ieškoti viešbučių su nemokama parkavimo vieta. Anglijoje viešbučiuose už parkavavimą dažnai imama 15–25 svarų sterlingų per naktį. Tai yra paslėpta išlaida, kurią dažnai pamirštame užsakydamiesi pigiausią kambarį „Booking“ ar „Airbnb“ platformose.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į „Park and Ride“ stovėjimo aikšteles. Jeigu apsistojate toliau, galite palikti automobilį stovėjimo aikštelėje (pigu) ir važiuoti į miestą viešuoju transportu. Tai yra klasikinė logistikos optimizacija – sumažinti fiksuotąsias išlaidas (parkavimas mieste) keičiant jas kintamosiomis (bilietas į miestą).

9. Ar yra skirtumas tarp keltų kompanijų (P&O, DFDS, Irish Ferries, Stena Line), ar jos visos panašios?

Taip, yra, ir šis skirtumas gali padaryti įtaką jūsų kišenei. Visos šios kompanijos atlieka tą pačią funkciją – perveža per vandenį, tačiau paslaugų kokybė ir kainų politika skiriasi. Pavyzdžiui, DFDS dažnai siūlo labai konkurencingas kainas keleiviams su automobiliais maršrutuose Dover–Dunkirk (Prancūzija), tačiau jų laivai gali būti šiek tiek paprastesni.

Stena Line arba P&O dažnai vežia ir sunkiuosiuosius krovininius automobilius, todėl jų laivai yra didesni, stabilesni (kas svarbu, jeigu jums silpna jūra), tačiau kainos gali būti šiek tiek aukštesnės. Svarbiausia yra paslaugų paketas. Kai kurie keltai siūlo nemokamus maisto desertus ar kavą keleiviams su automobiliai („driver inclusive“ paketai), kiti už tai imia atskirą mokestį.

Mano patarimas: nenukreipkite akių tik į bazinę kainą. Užsukite į kiekvienos kompanijos puslapį ir pažiūrėkite, kas įeina į kainą.