Kelionės mikroautobusu tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės: Visas vadovas keleiviams

Įvadas

Jau daugiau nei du dešimtmečius stebiu, kaip vystosi tarptautinių keleivinių pervežimų rinka, o maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada išliko vienu aktyviausių ir reikšmingiausių. Geografiškai tai nėra trumpas atstumas – beveik 2000 kilometrų viena kryptimi, kurie kerta kelias valstybes, jūras ir laiko juostas. Tačiau būtent dėl didelės lietuvių bendruomenės JK ir glaudžių ekonominių ryšių, šis maršrutas yra gyvensmės arterija. Kasdien šiuo keliu keliauja tūkstančiai žmonių: vieni grįžta pas artimuosius, kiti vyksta darbo reikalais, o treti – perkraustyti savo gyvenimą į kitą šalį.

Nors pasirinkimas yra didelis – nuo pigių aviabilietai iki savo automobilio vairavimo – kelionė mikroautobusu išlieka vienu populiariausių ir, svarbiausia, patogiausių būdų nukeliauti iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kitų Lietuvos miestų į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar kitus Didžiosios Britanijos miestus. Kodėl? Atsakymas paprastas: tai kompromisas tarp kainos ir patogumo, kurį sunku įveikti kitu transportu. Aviabilietai, nors ir greiti, turi griežtas bagažo apribojimas, o jūsų automobilio vairavimas per visą Europą ir keltu per Lamanšą yra fiziškai ir psichologiškai išsekiantis bei brangus dėl kuro kainų ir keltų bilietų.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, aš išsamiai paaiškinsiu, kaip šiandien vyksta kelionės mikroautobusu. Mes ne tik aptarsime techninius dalykus, bet ir atsakysime į klausimus, kuriuos dažniausiai keliauna būsimi keleiviai, siekdami, kad jūsų kelionė būtų ne tik pigi, bet ir saugi, bei kiek įmanoma patogesnė. Suprasite, kuo skiriasi "durų į duris" paslauga nuo sustojimų aikštelėse, kokius dokumentus reikia tur�ti po "Brexit" ir ką tikrai reikia žoti su savimi į ilgos kelionės bagažą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės jums susipažinti su kelionės niuansais ir išvengti nep malonių netikėtumų.

1. Kiek trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

Kelionės trukmė nėra fiksuota ir gali svyruoti priklausomai nuo kelio sąlygų, pasienio kontrolės greitumo bei maršruto specifikos. Vidutiniškai kelionė iš Lietuvos iki JK trunka apie 30–34 valandas. Tačiau verta pažymėti, kad tai yra "variklio įjungimo" laikas. Į šį laiką įskaičiuojamos ir techninės pertraukos vairuotojams, kurios yra privalomos pagal ES ir JK transporto reguliavimus.

Svarbu suprasti, kad maršrutą sudaro trys pagrindiniai etapai: važiavimas per Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją (arba Belgiją/Olandiją), paties keltų perėjimas per Lamanšą ir galutinis etapas – važiavimas po Anglijos (arba Škotijos/Velsą) miestais. Jeigu maršrutas yra "ekspresinis" ir sustojama tik nustatytose vietose, kelionė gali būti šiek tiek trumpesnė. Jeigu tai yra "durų į duris" paslauga, kur reikia nuvežti keleivį prie namų durų, laikas gali prailgėti dėl sustojimų mažesniuose miestuose ir fizinio kelionių paieškos gyvenamųjų kvartalų gatvėse.

Be to, didelę įtaką turi metų laikas. Žiemą Vokietijoje ar Belgijoje esant dideliems sniego audroms ar užtūkus, kelionė gali užtrukti ir keletą valandų ilgiau. Patirtis rodo, kad reikia planuoti savo laiką su atsarga – nerekomenduojama planuoti svarbių susitikimų tą pačią dieną, kada numatoma atvykti, nes vėluoti valanda ar dvi dėl objektyvių priežasčių yra įprasta tarptautiniuose pervežimuose.

2. Koks yra kelionės maršrutas ir ar keltu per Lamanšą yra įtrauktas į kainą?

Standartinis maršrutas į Jungtinę Karalystę veda per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, iki vieno iš Prancūzijos uostų (paprastai Kalė arba Dunkirkas). Ten įvyksta keltų perėjimas. Dauguma patikimų pervežėjų keltų bilietą įtraukia į kelionės kainą. Tai reiškia, kad keleivui nereikia rūpintis papildomu mokėjimu ar bilieto įsigijimu – vairuotojas pateikia visus reikalingus dokumentus, o mikroautobusu užkeliama į keltą.

Keltas per Lamanšą (Dover – Kalė maršrutas) trunka apie 90–120 minučių. Tai ne tik būtinas techninis etapas, bet ir puiki proga pailsėti. Dauguma keltų turi kavinetes, parduotuves, netgi ložes poilsio. Kai kurie vairuotojai leidžia keleiviams išlipti iš mikroautobuso ir pakilti į keltų viršų pasivaikščioti ir pasižiūrėti į jūrą, kas gerina nuotaiką po ilgos važiavimo dalies. Tačiau visada reikia klausti vairuotojo, kada būtina sugrįžti į transportą, kad nepavėluoti į išvykimą.

Reikia atkreipti dėmesį, kad po "Brexit" Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl įvažiavant į JK teritoriją (Dover uoste) gali būti atliekama papildoma pasienio ir muitinės kontrolė. Kartais tai sukelia eiles, todėl laikas nuo keltu išvykimo iki pat Anglijos miestų gali šiek tiek prailgėti.

3. Kiek bagažo galima pasiimti ir kokios jo apribojimai?

Vienas iš pagrindinių dalykų, skiriančių mikroautobusus nuo lėktuvų, yra liberalesnis bagažo politikos traktavimas. Standartiškai kiekvienas keleivis gali pasiimti vieną didelį lagaminą (svoris apie 20–30 kg, nors dažnai svoris nėra griežtai ribojamas, jeigu jį įmanoma pakelti vienam žmogui) ir vieną rankinės bagažą (krepšį ar kuprinę), kuris telpa po sėdyne ar ant kelių.

Tačiau čia prasideda niuansai. Mikroautobuso bagažinės talpa yra ribota. Jeigu vairuojamas 8–9 vietų mikroautobusas ir kiekvienas keleivis atsivešia po du didelius lagaminus, fiziškai visko gali netilpti. Esu matęs situacijų, kada keleiviai bandydami pasiimti daugiau bagažo, sukelia konfliktus. Būtina iš anksto pranešti pervežėjui apie neįprastai didelį bagažą (pvz., dviračius, muzikos instrumentus, didelės skrynios). Papildomas didelis daiktas gali reikalauti papildomo mokesčio, nes jis užima vietą kitiems keleiviams.

Taip pat verta paminėti, kad negalima vežti draudžiamų daiktų: ginklų (net šovinių), narkotikų, pavojingų cheminių medžiagų. Alkoholio ir tabako gaminių kiekis taip pat yra reguliuojamas muitinės taisyklėmis (į Lietuvą galima vežti ribotą kiekį akcizų prekių be mokesčių). Verta prisiminti, kad pervežėjas neatsako už bagažo turinį, todėl verta rūpintis, kad lagaminuose nebūtų svetimų daiktų ar draudžiamų medžiagų, kadangi muitinės patikra metu gali būti problemų visam autobusui.

4. Kaip vyksta pasienio kontrolė ir kokie dokumentai reikalingi po "Brexit"?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, kelionės dokumentų reikalavimai pasikeitė. Dabar, keliaujant į JK, būtina turėti galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelė (pašas) daugeliu atvejų nebėra priimama kaip kelionės dokumentas į JK, nors kai kurios išimtys gali būti (pvz., apgyvendinimo teisę turintiems asmenims), tačiau bendrai taisyklė tokia: pasas privalomas.

Įvežant į Lietuvą (grįžtant iš JK), taip pat reikalingas pasas. Be to, svarbu pasitikrinti jo galiojimo laiką. Jis turi būti galiojantis ne tik kelionės dieną, bet ir dar nustatą laikotarpį po jos (paprastai rekomenduojama, kad pasas galiotų mažiausiai 6 mėnesius po numatomo grįžimo).

Patikrinimai vyksta tiek Lietuvos (ir kitų ES šalių), tiek JK pasieniuose. Dažnai pasienio kontrolė vyksta tiesiogiai keltuose arba Dover uoste. Vairuotojas gali surinkti visus pasus ir pateikti juos pareigūnams, kad keleiviai netektų išlipti. Tačiau jeigu pareigūnams kyla abejonių dėl kokio nors keleivio (pavyzdžiui, vizos galiojimo, kelionės tikslo), gali būti prašoma išlipti ir atvykti į patikros kabinetą. Todėl labai svarbu, kad visi dokumentai būtų tvarkingi, o vizos (jei reikalingos, pvz., trečiosioms šalims) išduotos teisingai.

5. Ar galima vykti su vaikais ir kokia yra jų bilietų kainodara?

Kelionės su vaikais mikroautobusu yra leidžiamos ir dažnas reiškinys. Tačiau yra griežtų saugumo taisyklių. Vaikai, kurių ūgis yra mažesnis nei 150 cm arba svoris mažesnis nei 36 kg (priklausomai nuo konkretaus mikroautobuso įrangos ir šalies reguliavimo), privalo sėdėti specialiose vaikiškose kėdutėse. Dauguma pervežėjų nenurodo, kad turi tokių kėdutės, todėl tėvai privalo pasirūpinti savo vaiko saugumo įranga patys ir ją su savim atsivežti.

Bilietų kainos vaikams dažnai yra mažesnės. Paprastai taikomos nuolaidos vaikams iki 12 metų (kartais iki 10 metų, priklausomai nuo pervežėjo), o vaikams iki 3 metų (jei jie sėdi ant tėvų rankų ir neužima atskiros vietos) kelionė dažnai yra nemokama. Tačiau reikia suprasti, kad 30 valandų kelionė su kūdikiu ant rankų yra ekstremali išbandymas tiek tėvams, tiek kitiems keleiviams. Jeigu vaikas užima atskirą vietą, už ją sumokėti reikia kaip už suaugusiojo bilietą (arba su nedidele nuolaida).

Taip pat verta apgalvoti vaikų pramogas. Nors kai kurie mikroautobusai turi Wi-Fi ir DVD grotuvus, signalas gali būti nepastovias (ypač Vokietijoje ar Belgijos laukų ruožuose), todėl verta parsisiųsti vaikus įtraukiančius filmų ar žaidimų į planšetę iš anksto.

6. Kokio tipo mikroautobusai naudojami ir koks keleivių komforto lygis?

Rinka pasiūlo įvairių klasę transporto. Patikimi pervežėjai, kurie dirba jau ilgai, investuoja į naujesnius mikroautobusus, pvz., "Mercedes-Benz Vito", "Volkswagen Caravelle" ar "Ford Tourneo Custom". Šie automobiliai yra pritaikyti ilgoms kelionėms: turi patogias, reguliuojamas sėdynes, dažnai su rankų atlošais ir diržais.

Komforto lygis priklauso nuo konkretaus automobilio amžiaus ir vairuotojo požiūrio. Geresniuose mikroautobusuose yra: * Individualinis apšvietimas ir oro ventiliacija virš kiekvienos sėdynės. * USB jungtys įrenginių įkrovimui. * Wi-Fi routeris (tačiau, kaip minėjau, internetas gali būti tarpusavyje). * DVD grotuvas su bendru ekranu.

Tačiau reikia būti realistu – mikroautobuso sėdynės, nors ir patogios, nėra tokios erdvios kaip verslo klasės lėktuve. Tenka sėdėti 30 valandų, todėl rekomenduojama rinktis vietas su šiek tiek daugiau vietos kojoms (paprastai tai paskutinės eilės, bet ten gali būti labiau jaučiami vibracijos) arba pasirūpinti kaklo pagalvėlėmis. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kurie senesni mikroautobusai gali būti šiek tiek triukšmingi važiuojant greitkeliais, todėl ausinės gali praversti.

7. Ar galima vežti gyvūnus (šunis, kates) ir kokia tvarka?

Taip, dauguma mikroautobusų pervežėjų leidžia vežti naminius gyvūnus, tačiau tai visada turi būti suderinta iš anksto. Negalima atvykti į stotelę su šunimi be pranešimo, nes vairuotojas gali atsisakyti vežti, jeigu bus per daug gyvūnų ar jeigu kiti keleiviai bus alergiški (nors tai retai pasitaiko tokio lygio draudimai, jeigu gyvūnas turi narvelį).

Gyvūnai privalo būti vežami narveliuose arba ant pavadžių, turi būti su kastruotu antkakliu. Labai svarbu, kad gyvūnas būtų apskiepytas, turėtų mikroschemą ir pažymą apie pasiuntimą prieš kirmėles ir parazitus – tai ypač svarbu įvažiuojant į Jungtinę Karalystę. JK turi labai griežtas gyvūnų įvežimo taisykles, ir jei dokumentai bus neteisingi, gyvūnas gali būti užklijuotas pasienyje ir siųstas atgal šeimininko sąskaita.

Gyvūnas dažniausiai kelionės metu turi būti narvelyje bagažinės dalyje arba, jei narvelis mažas, po sėdyne (jei yra vietos). Rekomenduojama prieš kelionę nepasotinti gyvūno, kad jis nejautų nemalonių pojūčių, ir pasirūpinti vandeniu, nors ilgos pertraukos padės išvedžioti gyvūną.

8. Kaip vyksta maitinimas ir techninės pertraukos?

Maitinimas kelionės kainą dažniausiai neįeina. Kiekvienas keleivis rūpinasi savo maistu savarankiškai. Tačiau vairuotojai reguliariai (kas 3–4 valandas) sustoja specialiose poilsio aikštelėse (prie degalinių), kur yra restoranai, kavinių ir parduotuvės. Tai puiki proga pavalgyti karštą maistą, nusipirkti gėrimų ar tiesiog pasistrečiuoti.

Techninės pertraukos yra ne tik keleivių, bet ir vairuotojų poreikis. Pagal įstatymus, vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Šios pertraukos trunka mažiausiai 45 minutes. Aš visada patariu keleiviams naudotis šiuo laiku, kad išlipti ir nueiti nusiprausti rankų, nes ilgas sėdėjimas gali sukelti kojų tinimą.

Kas dėl maisto, patariu pasiimti užkandžių, kurie nesugenda (vaisiai, riešutai, sausi užkandžiai), ir butelį vandens. Nors degalinėse viskas įsigyjama, ten kainos yra gerokai aukštesnės nei įprastinėse parduotuvėse. Taip pat verta atsižvelgti į kitus keleivius – vengti stipraus kvapo maisto (pvz., keptų žuvų ar kiaušinienės), kad neperduoti kvapo visam mikroautobusui.

9. Ką daryti, jei atvyksta vėlavimas ar techninė gedimas?

Vėlavimai tarptautiniuose maršrutuose yra neišvengiami. Gali užstrigti pasienio kontrolėje, užlikti kelyje dėl avarijos arba gali sugesti mikroautobusas. Patikimi pervežėjai turi techninę pagalbą ir veiksmų planą tokioms situacijoms. Jei sugenda mikroautobus, įmonė turi pasiųsti rezervinį transportą arba organizuoti keleivių pervežimą kitu būdu.