Kelionės laikas iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu: Išsamus eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, susiduriai su įvairiais klientų klausimais, tačiau vienas jų visada išlieka populiariausias ir svarbiausias: „Kiek užtrunks kelionė?“. Skambinant iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo, žmonėms svarbu ne tik tai, kada pakelsiame ranką, bet ir kada galės laukti artimuosius durų ar kada prekės pasieks paskirties vietą. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – pasižiūrėti į žemėlapį, padalyti atstumą greičiu ir gauti rezultatą. Tačiau kasdienė praktika rodo, kad kelionė iš Anglijos mikroautobusu yra daug sudėtingesnis logistinis uždavinys, kurį įtakoja dešimtys veiksnių.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo ilgamete patirtimi ir nuomone, aiškindamas, kodėl GPS rodomas laikas retai kada sutampa su realiu, ir ką tiksliai reiškia „kelionės trukmė“ kalbant apie pervežimus iš Didžiosios Britanijos. Nesvarbu, whether planuojate persikelti gyventi, siunčiate prekes ar tiesiog važiuojate į atostogas – suprasti šį procesą padės išvengti nereikalingo streso ir klaidingų lūkesčių.

Anglija ir Lietuva yra nutolusios apie 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo konkrečių išvykimo ir atvykimo taškų. Tai toks atstumas, kurį asmeninis automobilis, važiuodamas be sustojimų ir esant idealiam eismui, teoriškai galėtų įveikti per maždaug 18–20 valandų. Tačiau profesionalus pervežimas mikroautobusu yra visai kita istorija. Mes ne lenkiame laiko, mes užtikriname saugumą ir patikimumą. Todėl šiame tekste rasite ne sausus skaičius, o realų vaizdą apie tai, kas vyksta kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau ir išsamiai atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai užduoda man kasdien. Jie padės jums suprasti visas niuansas, susijusius su kelionės trukme iš Anglijos.

1. Koks yra vidutinis kelionės trukmės laikas iš Anglijos į Lietuvą mikroautobusu?

Vidutinis kelionės laikas paprastai svyruoja nuo 30 iki 36 valandų. Tai atrodo gana daug, lyginant su 20 valandų, kurias rodo navigacija, tačiau šis skirtumas susideda iš kelių esminių dalykų. Visų pirma, tai ne vieno vairuotojo, o komandinis darbas arba laikomasi griežtų poilsio režimų. Jeigu kelionę atlieka vienas vairuotojas, privalomi poilsiai (apie 9 valandas per parą) pratęsia kelionę. Be to, čia neįskaičiuotas laikas, skirtas keleivių ar krovinių pakrovimui ir iškrovimui, taip pat potencialiems laukimimaiems pasienio punktuose po „Brexit“. Taigi, jei išvykiate iš Londono pietryčių ryte, realiausia, kad Vilniuje ar Kaune galėtumete būti po dienos ir pusės – dviejų dienų. Verta atsižvelgti ir į tai, kad dažniausiai tai nėra tiesioginis važiavimas – mes sustojame paimti kitus keleivius, išlaikome technines pertraukas, todėl „nuo A iki Z“ laikas visada bus ilgesnis nei paprastas važiavimas.

2. Kokius maršrutus paprastai naudojate ir kuris yra greičiausias?

Esant dviem pagrindiniams variantams – keltu arba per Eurotunelį – profesionalios transporto kompanijos dažniausiai pasirenka maršrutą pro Doverį (Dover) ir Kalė (Calais). Tai yra trumpiausia jungtis tapi žemyninės Europos ir Anglijos. Toliau maršrutą dažniausiai lemia eismo sąlygos, tačiau standartinis kelias veda per Belgiją (Brabanto regioną), Vokietiją (Kelnas, Dortmundas arba Frankfurto obšiaj perėjimas) ir Lenkiją. Vokietijoje dažnai naudojame automagistrales, kurios, nors ir reikalauja mokesčių (vinjetėms ar keltuvams), užtikrina greitą judėjimą. Lenkijoje situacija šiek tiek pasikeičia – ten dažnai tenka važiuoti vietiniais keliais arba greitkeliais, kurie gali būti remontuojami. Greičiausias maršrutą visada yra tas, kuris šiuo metu neturi didelių spūsčių ir remonto darbų. Kartais, jei eismas per Belgiją yra labai intensyvus (pvz., dėl avarijų), gali būti pasirinktas šiaurinis maršutas pro Nyderlandus, tačiau tai retesnis atvejis. Svarbu suprasti, kad greičiausias keliškai ne visada yra trumpiausias, nes vengiant spūsčių galima sutaupyti valandą ar dvi.

3. Kaip vairuotojo poilsis įtakoja bendrą kelionės trukmę?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta keleiviai. Profesionaliems vairuotojams taikomi griežti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės darbo laiko reglamentavimo aktai (tachografo duomenys). Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima padalyti į dvi dalis, pvz., 15 min. ir 30 min.). Be to, per 24 valandas privaloma užtikrinti mažiausiai 11 valandų nepertraukiamo poilsio (arba 9 valandų reguliariojo poilsio kartu su kita 3 valandų pertrauka). Tai reiškia, kad net jei atstumas nedidelis, mes negalime tiesiog „spausti dulkių“. Jeigu mikroautobuse yra vienas vairuotojas, jis privalo sustoti ilgam nakvyniai. Jeigu kompanija siūlo du vairuotojus, kelionė gali būti atliekama be ilgos nakvinės sustojimo (vairuotojai keičiasi vienas kitam), tačiau tai brangesnis paslaugos variantas. Dauguma ekonomiškų pervežimų vykdoma su vienu vairuotoju, todėl į kelionės grafiką būtinai įeina mažiausiai viena 9-11 valandų pauzė nakvynei.

4. Ar Anglijos ir Europos žemyninės dalies spūstys didelis veiksnys?

Absoliučiai taip. Anglijoje, ypač aplink Londoną (M25 žiedas) ir didžiuosius miestus, rytiniai ir vakariniai „peak“ valandas gali sustabdyti eismą valandoms. Jeigu reikia išvykti iš Londono centro darbo dieną 8:00 ryte, tikėtina, kad pirmieji 50-100 km užtruks 2–3 valandas. Tas pasakytina ir apie Belgiją bei Vokietiją. Vokietijos automagistralės (Autobahn) gali būti labai užstrigusios, ypač prie didžiųjų miestų sankryžų (Kreuzung) arba statybų vietų (Baustellen). Lenkijoje spūstys dažnai susidaro dėl dviejų juostų kelių apkrovos sunkvežimiais. Esu matęs atvejų, kai dėl avarijos Vokietijoje kelionės laikas pasididindavo net 5–6 valandas. Patirtis rodo, kad reikia visada turėti laiko rezervą. Mes stengiamės planuoti maršrutą taip, kad išvengtume didžiausių spūsčių (pvz., važiuoti naktį pro didžiuosius miestus), tačiau visiškai numesti šio veiksnio neįmanoma.

5. Ar „Brexit“ ir pasienio kontrolė paveikia kelionės laiką?

Žinoma, po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė. Anksčiau, keltis iš Doverio į Kalę, dažniausiai tekdavo tik parodyti pasą, o kontrolė buvo formalu. Dabar vykdomos pilnos pasienio patikros tiek išvykstant iš Anglijos, tiek įvažiuojant atgal (jeigu grįžtama). Tiesioginis kelionės laikas gali padidėti dėl eilių pasienio punktuose. Ypač tai aktualu per šventes ar atostogų sezonus, kai keltų ir tunelių apkrova didelė. Be to, jeigu transportuojamos prekės ar turtas, gali prireikti muitinės deklaracijų pateikimo, kas taip pat sukuria papildomų laiko sąnaudų. Nors dažniausiai procesas vyksta sklandžiai, reikia būti pasiruošusiam tai, kad 1–2 valandos gali praeiti tiesiog laukiant leidimo užlipti į keltą arba išvažiuoti iš jo. Šiandien „Brexit“ reiškia ne tik dokumentus, bet ir fizinę laukimo eilę, kurią neįmanoma apeiti.

6. Ar orų sąlygos gali stipriai atidėlioti mikroautobusą?

Oras yra tas veiksnys, su kuriuo negalima kovoti. Anglijoje dažnas rūkas, kur gali uždaryti oro uostus, tačiau jis taip pat gali sulėtinti laivus Lamanše sąsiauryje. Stiprus vėjas taip pat gali sukelti keltų atidėjimus arba panaikinti reisus. Žiemos metu, važiuojant per Vokietiją, Lenkiją ar Lietuvą, slidžių kelio danga privers vairuotoją važiuoti lėčiau nei leidžiama didžiausias greitis. Saugumas visada pirmiausia. Jeigu kelias yra padengtas ledu ar sniegu, 130 km/h greitis tampa pavojingu, todėl greitis gali nukristi iki 60–70 km/h. Tai automatiškai prailgina kelionę. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad žiemos rūbai ir padangų keitimas (jei reikalinga) taip pat suvalgo laiką. Patirtis rodo, kad lapkričio–kovo mėnesiais reikia planuoti kelionę apie 10–15 procentų ilgiau.

7. Ar įtakoja tai, iš kurio konkrečiai Anglijos miesto ar regiono keliamės?

Apibrėžtai taip. Anglija nėra tik Londonas. Jeigu mikrouautobuso maršrutas prasideda pietvakariuose (Plymouth, Exeter) ar šiaurėje (Edinburgas, Glazgas), kelionės laikas gali padidėti dar 6–8 valandas palyginti su išvykimu iš Londono. Tai logiška – pirmiausia reikia nuvažiuoti per visą Angliją iki uosto (Doveris ar Harwich). Dauguma klientų, klausiančių apie laiką, kalba apie Londoną, tačiau jeigu esate Liverpulyje, reikia įsivaizduoti, kad pirmąją dieną mes tik važiuojame iki uosto, o tik tada prasideda kelionė per Europą. Todėl, užsakydami pervežimą, būtinai nurodykite tikslų adreso kodą (postcode). Tai leidžia mums apskaičiuoti ne tik atstumą iki Lietuvos, bet ir laiką, reikalingą pasiekti išvykimo tašką Anglijoje. Kartais dėl to kelionė gali trukti net 40–48 valandų iš viso.

8. Kuo skiriasi kelionės laikas mikroautobusu nuo kelionės asmeniniu automobiliu?

Skirtumas yra didžiulis. Asmeniniu automobiliu galima važiuoti 12–14 valandų per dieną (nors tai ir nesaugu) ir sustoti tik degalams. Mikroautobusu, kuris yra komercinis transportas, taip elgtis negalima. Jis turi didesnį svorį, todėl stabdo lėčiau, o važiuoja lėčiau (daugelyje vietų galioja 100 km/h, o kai kur net 80 km/h apribojimai sunkiajam transportui). Be to, mikroautobusas dažnai turi daugiau keleivių – kiekvienas sustojimas pas mane arba tualetui reiškia papildomą 15–20 minučių. Jeigu asmeniniu automobiliu galite nukeliauti tiksliai per 22 valandas, su mikroautobusu tas pats atstumas su poilsiais ir techniniais reikalais užtrunks mažiausiai 30–32 valandas. Taip pat reikia prisiminti, kad asmeninis automobilis gali rinkti trumpesnius maršrutus arba važiuoti mažesniais keliais, kuriais didelis mikroautobusu negali važiuoti dėl aukščio ar svorio apribojimų (ypač miestuose ar senose gyvenvietėse).

9. Kaip klientas gali sužinoti tikslią atvykimo laiką ar sekti mikroautobuso judėjimą?

Šiuolaikinė technologijos leidžia būti tiksliausiems. Dauguma patikimų pervežimo kompanijų siūlo maršruto sekimo galimybę (GPS sekimą), kurią galima matyti išmaniajame telefone arba kompiuteryje. Taip pat, kaip patyręs ekspertas, visada rekomenduoju susisiekti su vairuotoju arba dispečeriu tiesiogiai prieš pat numatomą atvykimą (pavyzdžiui, kai mikroautobusas jau Lenkijoje ar Lietuvoje). Vairuotojas gali paskambinti arba parašyti žinutę, kai bus likę 2–3 valandos iki atvykimo. Tačiau verta prisiminti, kad „tikslius“ laikus sunku nustatyti iš anksto. Jeigu kam sakoma „atvyksime 14:00“, tai dažniausiai reiškia intervalą nuo 13:30 iki 15:00. Nereikėtų nustatyti per daug griežtų laikrodžio rodyklių, nes tai sukelia nereikalingą nervinę įtampą abiems šalims. Geriausias būdas – nuolatinis ryšys su dispečeriumi.

10. Kodėl kartais kelionė trunka ilgiau negu buvo sakoma pradžioje?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažniausiai, ir atsakymas dažniausiai slypi ne kompanijos nekompetencijoje, o objektyviuose aplinkybėse.