Kelionės į Jungtinę Karalystę mikroautobusu trukmė: išsamus eksperto vertinimas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, ne vieną kartą esu girdėjęs tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos tik užsukdami į biurą arba paskambindami telefonu. Žmonėms, planuojantiems kelionę į Jungtinę Karalystę (JK) ar iš jos, svarbiausia ne tik kaina, bet ir laikas. "Kiek laiko tai užtruks?" – tai klausimas, kuris atspindi ne tik tinginystę ilgai sėdėti, bet ir dažnai būtinybę suspęsti logistinius mazgus: susitikti su šeima, pasiekti reikalingą oro uostą arba tiesiog kuo greičiau atvykti į naująją gyvenamąją vietą.

Atsakymas, tačiau, nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Negalima tiesiog pasakyti "24 valandas" arba "30 valandų" ir tuo užtekti. Kelionės trukmė mikroautobusu į JK yra kintantis dydis, priklausantis nuo begalės veiksnių – nuo oro sąlygų Lenkijoje iki eismo užjūrio priemiesčiuose ir, žinoma, nuo Britanijos ir Europos sąsiaurio persikėlimo procedūrų. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties kiekviena tokios kelionės detalė, paaiškindamas, kodėl viena kelionė gali trukti 28 valandas, o kita – 40 ir daugiau. Mano tikslas – suteikti jums realių lūkesčių, kad kelionė nebūtų staigmena, o planingas ir saugus procesas.

Verta paminėti, kad kalbame apie krovininius keleivinius mikroautobusus, kurie yra pritaikyti ilgoms kelionėms. Skirtingai nei lengvieji automobiliai, šie transporto priemonės turi savo apribojimus – greičio limitus, privalomus poilsius (tachografo režimą) ir specifinius techninius reikalavimus. Visi šie dalykai tiesiogiai įtakoja galutinį atvykimo laiką. Taigi, jei ruošiatės kelionei į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar toliau į Škotiją, panagrinėkime, kas tiksliai lemia jūsų kelionės trukmę.

DUK

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Londoną mikroautobusu?

Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus (arba kitų didžiųjų Lietuvos miestų) į Londoną mikroautobusu trunka apie 30–34 valandas. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra "akių atvirimo" laikas – t. y. laikas nuo išvykimo iki atvykimo į paskirties vietą, įskaitant visus sustojimus. Grynas vairavimo laikas yra trumpesnis, apie 24–26 valandas, tačiau mes negalime vairuoti be sustojimų.

Maršrutas paprastai eina per Lietuvą, Latviją (arba Lenkiją), vėliau per Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, o paskui per Prancūziją ir per sąsiaurį į JK. Atstumas siekia apie 1800–2000 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir vietų, į kurias reikia užeiti paimti keleivius. Jeigu reikia nuvežti keleivius "nuo durų iki durų", t. y. paimti juos iš namų Kaune ir paleisti prie namų Londono priemiestyje, tai papildomai prideda 2–4 valandas prie bendro laiko. Todėl, kai sakau 30–34 valandas, tai labai realistiškas įvertinimas standartinėms sąlygoms.

2. Kodėl kelionė į JK trunka ilgiau negu į kitas Europos šalis, pavyzdžiui, Vokietiją?

Pagrindinė priežastis, dėl kurios kelionė į Jungtinę Karalystę trunka ilgiau nei į kontinentinę Europą, yra geografinis barjeras – Lamanšas. Nėra tiesioginio plento, kurį galėtume važiuoti be sustojimo. Mums būtina naudotis keltu arba peržengti Eurotunelį (traukiniu).

Šis procesas neapsiriboja pačiu persikėlimu, kuris trunka 35 minutes (tunelyje) ar 90 minutes (keltu). Reikia atvykti į terminalą mažiausiai 45–60 minučių iki išvykimo, praėti pasienio kontrolę (Brexitui įsigaliojus, šios procedūros tapo griežtesnės ir ilgesnės), patikrinti bilietus ir įsikelti į transporto priemonę. Po persikėlimo Jungtinės Karalystės pusėje vėl laukia pasienio kontrolė. Be to, pati eina į JK plentų sistema, ypač pietryčiuose, yra labai intensyvi. "M25" žiedas aplink Londoną yra legendary (legendaškai) žinomas dėl spūsčių, kurios gali pridėti papildomų valandų nepriklausomai nuo vairuotojo įgūdžių. Taigi, sąsiaurio persikėlimas su visa jo logistika suvalgo gerąją kelionės dalį.

3. Kaip įtakoja vairuotojo poilsio laikas (tachografas) bendrą kelionės trukmę?

Tai vienas svarbiausių techninių dalykų, kurį keleiviai dažnai pamiršta. Mūsų mikroautobusai yra įrengti tachografais, o vairuotojai privalo laikytis griežtų Europos Sąjungos ir JK darbo laiko reglamentų. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 min. + 30 min.).

Taip pat, po 9 valandų vairavimo per dieną, vairuotojas privalo atsisakyti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad net jeigu maršrutas teoriškai galėtų būti įveiktas per 20 valandų vienu mostu, mes tiesiog fiziškai negalime to padaryti. Mums reikia nakties nakvynės. Paprastai tokiems maršrutams planuojama viena nakvynė viešbutyje Vokietijoje, Belgijoje arba Prancūzijoje. Tai ne tik prideda 11 valandų "stovėjimo" laiko, bet ir reiškia, kad vairuotojas turi užvažiuoti į viešbutį, išsiregistruoti ir ryte vėl pasiruošti kelionei. Todėl kelionė visada trunka mažiausiai dvi dienas (išskyrus atskirus atvejus su dviem vairuotojais, tačiau mikroautobusuose tai dėl vietos stokos retai būna taikoma).

4. Ar kelionės trukmė priklauso nuo to, kiek keleivių yra mikroautobuse?

Žinoma, priklauso, ir tai viena dažniausių nustatymų, kurios keičia grafiką. Jeigu keliaujama grupės būdu (pavyzdžiui, 8 žmonės, kurie visi važiuoja iš tos pačios vietos į tą pačią vietą), tai yra greičiausias variantas. Tačiau dažnai mūsų paslaugos yra "door-to-door" – t. y. paimame keleivius iš jų namų Lietuvoje ir vežame iki jų namų JK.

Įsivaizduokite situaciją: pirmasis keleivius gauname Kaune, antrąjį – Panevėžyje, trečiąjį – Vilniuje. Tame pačiame Vilniuje reikia užuoti paimti dar vieną asmenį, kuris gyvena kitame miesto gale. Tai gali pridėti 2–3 valandas prie pradinio kelionės etapo. Tas pats galioja ir atvykimo metu. Londonas yra milžiniškas miestas. Nuvežti keleivį į Vakarų Londoną, paskui į Šiaurės Rytus, o po to į Pietus gali užtrukti pusę dienos tik dėl miesto eismo ir atstumų. Kiekvienas papildomas adresas – tai realus laiko švaistymas, kurį būtina įvertinti planuojant grafiką. Klientams visada patariu susitarti dėl surinkimo taškų (pvz., vienas taškas Vilniuje visiems), kad pagerinti kelionės greitį.

5. Koks yra optimalus maršrutas ir kiek jis trunka?

Optimalus maršrutas dažniausiai yra per Lenkiją, Vokietiją (A12 arba A2 autostradomis), vėliau per Belgiją (Liège) arba Nyderlandus, o paskui į Prancūziją (Lille) link Kalė arba Dunkerko. Šis maršrutas yra apie 1900 km.

Pats vairavimas be sustojimų (teorinis) užtruktų maždaug 19–20 valandų, jeigu nebūtų greičio apribojimų (mikroautobusai daugelyje vietų važiuoja greičiau nei sunkvežimiai, bet lėčiau nei lengvieji automobiliai, dažnai maksimum 90–100 km/val). Tačiau realiame pasaulyje šis maršruts su viena nakvyne, maitinimosi pertraukomis, pasienio kontrolėmis ir galimais spūstimis užtrunka tą minėtą 30–34 valandų laikotarpį. Yra variacijų, pavyzdžiui, važiavimas per Daniją ir naudojantis keltu iš Harwicho į Huką van Holandą, tačiau šie maršrutai dažnai būna brangesni ir dėl keltų grafikų gali pridėti laiko, jeigu vėluojate į keltą.

6. Kaip oro sąlygos ir metų laikas veikia kelionės trukmę?

Žiemos periodas (nuo lapkričio iki kovo) yra neprognozuojamas. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra puikios, tačiau staigūs krituliai gali sukelti didžiulius spūstius. Lenkijos keliai yra gerokai prastesnės kokybės, o žiemą ten dažnai pasitaiko "purvinų" eismo sąlygų arba stipraus rūko, kuris priverčia važiuoti lėčiau.

Taip pat labai dažnai užstrigame dėl vėjo ties sąsiauriu. Jeigu yra stiprus šiaurės vakarų vėjas, keltai gali būti atšaukti arba jų eiga sulėtėja. Eurotunelio atveju, stiprus vėjas taip pat gali sukelti problemų saugumo sumetimais, nors tunelyje oras nėra veiksnys, bet privažiavimas gali būti apribotas. Vėlyvas pavasaris ir ruduo gali būti rūdingi, kas taip pat mažina matomumą ir greitį. Vasarą problema yra kita – turistų antplūdis. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais keliaujant per Belgiją arba Vokietiją galima užstrigti eismuose dėl nenumatytų kelioninių automobilių gausos.

7. Kaip Brexit pasitiko keleivinius pervežimus ir ar tai pailgino kelionę?

Brexit (Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES) sukėlė nemenką chaosą pirmuosius metus, tačia dabar situacija stabilizavosi, tačiau procedūros pasikeitė. Anksčiau, važiuodami į JK, mes galėjome naudotis europinėmis eismo juostomis ir pasienio kontrolė dažnai būdavo tik formalumas. Dabar visi keleiviai (net ir ES piliečiai) turi eiti per pasienio kontrolę.

Jei mikroautobuse yra keleivių, kurie nėra ES ar JK piliečiai, jiems reikalingi vizai arba leidimai įvežti pasienį, kas gali užtrukti ilgiau, nes pareigūnai turi patikrinti dokumentus atidžiau. Netgi su lietuviais pasais dabar trunka šiek tiek ilgiau, nes sistemos nėra visiškai integruotos kaip anksčiau. Be to, pasikeitė muitinės taisyklės – jeigu vežate daugiau asmeninių daiktų nei leidžiama, gali būti apšaukiami ir tikrinami. Taigi, pats pasienio kirtimas dabar trunka vidutiniškai 30–60 minutes ilgiau negu prieš 2016 metus.

8. Ar įmanoma nuvažiuoti greičiau, jeigu užsakome ekspresinę kelionę?

Įmanoma, bet tai kainuoja ir turi savo limitų. Fizikos dėsnių nugalėti nepavyks. Greičiausias būdas – tai turėti du vairuotojus viename mikroautobuse. Tada mes galime važiuoti be 11 valandų nakvynės pertraukos – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Taip kelionę galima sutrumpinti iki 22–24 valandų (nors ir tada reikės mažų pertraukų maistui ir tualeto).

Tačiau mikroautobuse, kuriame yra 8 keleivių ir jų bagažas, vieta antram vairuotojui dažnai yra problema (tenka išimti kelias sėdynes). Be to, tokios paslaugos kaina yra significiantiškai (žymiai) aukštesnė, nes mokame už du vairuotojo darbo užmokesčius. Dauguma klientų pasirenka standartinį variantą su viena nakvyne. Taip pat "ekspresas" reiškia mažiau sustojimų, bet jeigu keleiviai nori išlipti ištiesti kojų arba pabūti tualete (mikroautobuse dažnai nėra wc), sustojimai vis tiek būtini. Taigi, galima sutrumpinti kelionę kelias valandas, bet ne pusę dienos.

9. Kiek laiko užtrunka važiuoti į toliau esančias JK vietas, pvz., į Škotiją ar Velsą?

Jeigu jūsų tikslas ne Londonas, o, tarkime, Glazgas, Edinburgas ar Karlaiflas, pridėkite dar 6–8 valandas prie Londono atvykimo laiko. Atstumas nuo Londono iki Edinburgo yra apie 600 kilometrų. JK keliai, ypač šiaurėje Anglijoje ir Škotijoje, gali būti siauresni, dažniau yra greičio apribojimų vide kameros, ir eismas gali būti lėtesnis.

Taip pat, jeigu kelionės pabaiga yra Velse (pvz., Kardife), taip pat reikia skaičiuoti papildomus 3–4 valandas po Londono. Dažnai vairuotojai, atvykę į Londoną ar jo apylinkes, gali pailsėti ir paskui važiuoti į tolimesnius taškus kitą dieną, jeigu to reikalauja vairuotojo poilsio grafikas. Jeigu vairuotojas jau yra įveikęs 9 valandas prieš atvykdamą į Londoną, jis negali tęsti kelionės į Škotiją tą pačią dieną be ilgos pertraukos. Todėl kelionės į šiaurę ar vakarus trunka ne vieną, o dažniau dvi su puse ar tris dienas.

10. Ką daryti, jeigu vėluojame į režiamą renginį ar skrydį?

Visada patariu klientams planuoti atvykimą su bent vienos dienos (arba 12–24 valandų) rezervu. Niekada negalima garantuoti 100% tikslaus atvykimo laiko, nes mes esame priklausomi nuo eismo. Jeigu turite bilietą į lėktuvą iš Heitrou ar Gatviko, mes paprastai rekomenduojame išvykti iš Lietuvos dvi dienas iki skrydžio.

Tačiau jeigu vis dėlto įvyksta nenumatyta situacija – didelė avarija autostradoje užblokuoja eismą kelioms valandoms – mes stengiamės informuoti keleivius iš karto. Patirtis rodo, kad ramius ir profesionalus požiūris sprendžia daugumą problemų. Mes niekada nevažiuojame rizikuodami, kad tik pavyktų "pagauti" laiką – saugumas yra pirmiausia. Jeigu vėluojame, mes padedame organizuoti alternatyvius sprendimus arba suteikiame informaciją, kiek greitiau galima pasiekti vietą. Tačiau geriausia prevencija yra atsarga laike.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Jungtinę Karalystę mikroautobusu yra sudėtingas logistinis procesas, kuris reikalauja ne tik gero vairuotojo įgūdžių, bet ir kantrybės nuo keleivių. Nors atstumas atrodo įveikiamas, realios sąlygos – pasienio formalumai, fiziniai vairuotojų apribojimai, oro sąlygos ir didelių miestų spūstys – daro savo. Tikėtina, kad jūsų kelionė užtruks nuo 30 iki 40 valandų, priklausomai nuo konkretaus maršruto ir sustojimų skaičiaus.