Kelionės į Angliją tvarkaraštis ir atvykimo laikai: Visas vadovas siuntų siuntėjams

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje, ypač kai kalbama apie maršrutus į Didžiąją Britaniją, vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų yra „kada tai atvyks?“. Atrodo paprasta: Anglija yra arti, geografiškai ji beveik „prie kiemo“, tačiau logistiniu požiūriu tai visada buvo ir išlieka vienas sudėtingiausių maršrutų Europoje. Po „Brexit“ procesai pasikeitė, o kartu su jais ir laiko skaičiavimai. Šiame straipsnyje remiuosi daugiau kaip dvidešimties metų praktine patirtimi, norėdamas aiškiai ir be nereikalingų profesionalų žargonų paaiškinti, kaip suformuojami tvarkaraščiai, kiek laiko užtrunka kelionė ir kokius veiksnius reikia atsižvelgti planuojant siuntą.

Nors šiandienos technologijos leidžia stebėti krovinius realiu laiku, supratimas, kas vyksta „už scenos“, padeda išvengti nereikalingo streso ir netikėtų vėlavimų. Svarbiausia suprasti, kad tvarkaraštis į Angliją nėra tik vairuotojo darbo laiko – tai kompleksinis procesas, įtraukiantis keltų laiką, muitinės procedūras, kelių eismo sąlygas ir netgi oro prognozes Šiaurės jūroje.

Įvadas

Pervežimai į Angliją (arba Didžiąją Britaniją, kaip teisingiau vadinti šalį, įskaitant Angliją, Škotiją, Velsą ir Šiaurės Airiją) visada buvo atskira logistikos disciplinas. Skirtingai nei nuvažiuojant į Vokietiją ar Prancūziją, kur nuolatinis sausumos ryšys leidžia lanksčiai valdyti laiką, čia mes turame natūralią barjerą – Lamanšą ir Šiaurės jūrą.

Daugeliui klientų atrodo, kad siunta iš Vilniaus į Londoną turėtų atvykti per dvi dienas. Teoriškai, jei vairuotojas nebūtų apribotas poilsio laiko, keltų tvarkaraščių ir muitinės, tai būtų įmanoma. Tačiau realybėje yra griežtai reglamentuojami vairuotojų darbo ir poilsio laikai, o keltų pervežimų trukmė dažnai nulemia visos kelionės ritmą. Ilgą laiką populiariausia buvo schema „Klaipėda – Karlshamn“ arba „Klaipėda – Kylis“, o toliau sausuma iki Calais arba Doverio ir tik tada – perėjimas per kanalą. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė, atsirado tiesioginių keltų iš kontinentinės Europos į Angliją uostus (pvz., į Iminghamą ar Tilbury), kas leidžia optimizuoti maršrutus.

Tačiau nepaisant to, koks būtų maršrutas pasirinktas, pagrindinis iššūkis išlieka tas pats – sinchronizuoti vairuotojo darbo laiką su keltų išvykimu ir, svarbiausia, sėkmingai įveikti naujaiją muitinės ribą.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius atvykimo laikus, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime jums suprasti, kaip tinkamai planuoti savo siuntas.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man, kaip ekspertui, tenka girdėti kasdien. Jie padės suprasti ne tik „kiek“, bet ir „kodėl“.

1. Kiek laiko vidutiniškai užtrunka krovininio transporto kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Vidutinis laikas, kurį reikia skirti planuojant siuntą, yra nuo 3 iki 5 dienų nuo krovimo dienos. Tačiau labai svarbu atskirti „važiavimo laiką“ nuo „termino“. Jeigu kalbame apie grynąjį vairavimo laiką (pvz., iš Vilniaus iki Londono per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją), tai tai sudaro apie 24–30 valandas vairuotojo sėdimojo laiko. Tačiau prisidedant poilsio pertraukoms (pagal „tachografo“ taisykles vairuotojas privalo poilsiauti po 4,5 valandos vairavimo bei ilgiau per savaitę), kelionė išsitempia. Be to, reikia prisidėti laukimą prie keltų, patį perplaukimą (1,5–4 valandos, priklausomai nuo maršruto) ir, žinoma, muitinės procedūras, kurios po „Brexit“ gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų, jei dokumentai nėra tvarkingi. Taigi, realus „door-to-door“ (nuo durų iki durų) terminas yra 3–5 dienos.

2. Kokios yra populiariausios keltų linijos ir kaip jos veikia?

Situacija šiuo metu yra ganėtinai lanksti. Tradiciniai maršrutai per Kylį (Vokietija) arba Roterdamą/Olandiją vis dar aktyvūs, tačiau daugelis pervežėjų, siekdami išvengti didelių spūsčių prie Kalė (Calais), pasirinko tiesiogines linijas į Didžiosios Britanijos šiaurę arba rytus. Pvz., labai populiari yra linija iš Zebriugės (Belgija) arba iš Huko van Holando (Olandija) į Harvidžą (Harwich) arba Felixstowe. Taip pat yra tiesioginių keltų iš Vokietijos (Kukshafenas) į Iminghamą. Šios linijos leidžia apeiti vienas didžiausių „spragių“ – Kalė ir Doverį, kur eismas dažnai sustoja dėl migrantų problemų ar paprastai dėl didelio srauto. Keltų tvarkaraščiai paprastai yra labai griežti – jeigu vėlai atvykstate 15 minučių, keltas gali išvykti be jūsų, ir tai reiškia laukimą iki kito išvykimo, kuris gali būti tik po 12 ar net 24 valandų.

3. Kaip „Brexit“ paveikė atvykimo laikus į Angliją?

Tai, galima sakyti, yra svarbiausias veiksnys pastaraisiais metais. Iki 2021 metų Anglija buvo ES dalis, taigi sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar vyksta dvi muitinės procedūros: išvykstant iš ES (eksportas) ir atvykstant į JK (importas). Kiekviena siunta turi turėti „Tarnybinę prekių deklaraciją“ (Exports Accompanying Document – EAD) ir Jungtinės Karalystės importo deklaraciją. Jei šie dokumentai pateikiami vėlai arba juose yra klaidų, krovinys sustabdomas „Pre-Boarding“ zonose (prie išvykimo uosto) arba atvykus į Angliją. Tai sukelia vėlavimus, kurie gali trukti nuo kelias valandų iki keletos dienų, kol problema išsprendžiama su muitinės brokeriu. Mano patirtis rodo, kad 90% vėlavimų šiuo metu susiję būtent ne su techniniais gedimais, o su dokumentais.

4. Ar galima tiksliai numatyti atvykimo laiką klientui?

Mes visada stengiamės duoti tiksliausią prognozę, tačiau logistikoje, o ypač maršruose su jūros pervežimais, reikia kalbėti apie „apytikslį“ laiką. Skirtingai nei „express“ siuntų kurjeriai, kurie gali duoti valandą ir minutes, krovininiai pervežimai turi didesnį laiko intervalą. Paprastai sakome klientui: „Siunta bus prie adresą treciąią arba ketvirtąją dieną“. Kodėl toks intervalas? Nes negalime užtikrinti, kad prie keltų nebus eilės (ypač atostogų metu), ar kad muitinėje nebus atrinktas krovinys papildomai patikrinimui (vadinamas „red lane“ patikrinimas). Tačiau, jei viskas vyksta sklandžiai, dažnai pavyksta atvykti ir anksčiau numatyto laiko.

5. Ką reiškia „Driver’s Hours“ (vairuotojo darbo laikas) ir kaip jis veikia tvarkaraštį?

Tai griežtai reglamentuojamas dalykas. Europos Sąjungos taisyklės (ir JK jas perėmė) nustato, kad vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali būti pratęsta iki 10 valandų du kartus per savaitę), o po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, savaitės metu jis privalo ilsėtis bent 45 valandas (tą savaitę). Tai reiškia, kad net jei kelionė iki tikslinio taško užtruktų tik 4 valandas, o vairuotojas jau išnaudojo savo dienos limitą, jis privalo sustoti ir ilsėtis. Taip pat Anglijoje yra daug vietų, kur vairuotojams draudžiama stovėti (ypač prie greitkelių), todėl reikia planuoti stoteles (parkingus) iš anksto. Kartais tai priverčia nukrypti nuo trumpiausio kelio, kas pridedanda valandas ar net pusę dienos kelionės trukmei.

6. Kaip veikia keltų bilietų rezervavimas ir „Cut-off“ laikai?

Tai vienas svarbiausių dalykų, dėl kurių vėluojama. Keltų kompanijos turi griežtas „Check-in“ registracijos pabaigos laikas (Cut-off time). Pavyzdžiui, jei keltas išplaukia 14:00, registracija gali būti uždaroma jau 12:30 ar net 11:30. Jei vairuotojas atvyksta 12:35, jis neįleidžiamas. Tai reiškia, kad mums, kaip pervežėjams, tenka planuoti kelionę taip, kad vairuotojas atvyktų į uostą ne tik iki išvykimo, bet ir su atsarga. Jei įvyksta eismo įvykis arba užstrigimas pasienio punkte (pvz., tarp Lenkijos ir Vokietijos), mes privalome skubiai keisti bilietus į vėlesnį reisą, o tai ne visada įmanoma padaryti iš karto, ypač populiariausiomis dienomis (pirmadieniais ir penktadieniais). Todėl tvarkaraščiai visada yra formuojami su tam tikra laiko rezerve.

7. Ar savaitgaliai ir šventės veikia pervežimų laiką?

Žinoma, ir labai stipriai. Anglijoje labai griežtai laikomasi vairuotojų poilsio taisyklių, be to, dauguma sandėlių ir parduotuvių (ypač didmeninės prekybos centrai) nedirba sekmadieniais arba dirba trumpą dieną šeštadieniais. Jeigu siunta atvykta į Angliją penktadienio vakarą, o adresasatejas nedirba savaitgalį, krovinys gali likti sunkvežimyje arba sandėlyje iki pirmadienio. Taip pat reikia atsižvelgti į Jungtinės Karalystės šventes („Bank Holidays“), kurių datos gali nesutapti su Lietuvos ar kitų ES šalių šventėmis. Tais dienomis keltų tvarkaraščiai gali būti pakeisti arba jų būti mažiau, kas sukuria „užglaistymo efektą“ – prieš šventes ir po jų srautas smarkiai padidėja, o tai vėlina siuntas.

8. Kokios yra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama kelyje (Lietuva – Anglija)?

Išskyrus dokumentus, didžiausia problema yra eismo įvykiai ir užstrigimai. Vakarų Europos autostrados (ypač A1 Vokietijoje ir A12 Belgijoje/Olandijoje) yra labai apkrautos. Dar vienas specifinis dalykas – kontrolė dėl nelegalių migrantų, ypač Kalė regione. Ten dažnai vyksta papildomi sunkvežimių patikrinimai (CO2 ir slėgio matuokliai, dujų detektoriai), siekiant rasti užslėptus žmones. Net jei vairuotojas nieko neveikia neteisėtai, pats patikrinimas gali užtrukti valandą ir daugiau. Taip pat Anglijoje labai dažnai stabdomi krovininiai automobiliai techninės būklės patikrinimui (DVSA), o jei randama nesklandumų (pvz., padangų gedimas, šviesų neveikimas), automobilis uždraudžiamas judėti iki kol gedimas pašalinamas, kas sustabdo visą procesą.

9. Kaip veikia siuntos sekimas ir kada klientas sužino apie atvykimą?

Dabar beveik visi sunkvežimiai yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, o mūsų dispečeriai stebi vairuotojus 24/7. Tačiau klientui dažniausiai suteikiama informatyvioji žinutė (pvz., „Krovinys kelyje“, „Atvyko į uostą“), o tikslaus atvykimo laiko adresasatejas dažniausiai laukia iš vairuotojo tiesioginio skambučio. Standartinė praktika yra tokia: vairuotojas skambina adresatui (gavėjui) apie 2–4 valandas iki numatomo atvykimo, kad patvirtintų, ar sandėlis atidarytas, ar galima privažiuoti. Tai leidžia išvengti situacijos, kai sunkvežimis atvyksta, o uoste ar sandėlyje pertrauka. Todėl labai svarbu, kad kliento pateikti kontaktiniai duomenys (telefono numeriai) būtų tikslūs ir kad atsakingas asmuo būtų pasiekiamas.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja, ir kaip sužinoti priežastį?

Pirmiausia – neskubėti panikuoti. Logistikoje vėlavimai dėl 1 dienos yra laikomi normaliu svyravimu. Jei matote, kad terminas praėjo, pirmasis žingsnis yra susisiekti su savo logistikos vadybininku. Mes turiome prieigą prie vairuotojų ir sistemų, todėl galime akimirksniu sužinoti, kur yra mašina. Dažniausios priežastys: užstrigo kelyje dėl eismo įvykio, nebuvo vietos vėlesniame keltas (perrašymas į kitą reisą) arba buvo problemų su dokumentais prie pat išvykimo. Mūsų užduotis – išspręsti problemą kuo greičiau, ir mes visada informuojame klientą apie realią situaciją. Gera komunikacija čia yra raktas – žinoti, kad krovinys saugus, bet vėluoja dėl techninių priežasčių, yra geriau, nei nežinoti nieko.

Išvada

Tvarkaraščių formavimas ir laiko planavimas kelionėms į Angliją yra sudėtingas uždavinys, reikalaujantis ne tik žinojimo, kiek kilometrų yra tarp dviejų taškų, bet ir gilios supratimo apie teisinius, techninius ir environmentalinius veiksnius. Kaip ekspertas, kuris šioje srityje dirba jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu teigti: nėra dviejų vienodų kelionių. Viena gali vykti idealiai ir baigtis per 3 dienas, o kita, tame pačiame maršrute, dėl blogo oro Šiaurės jūroje ar vienos klaidos deklaracijoje, gali užtrukti ilgiau.

Klientų supratimas yra mūsų bendras tikslas. Žinodami, kad keltai turi savo grafikus, o vairuotojai – savo poilsio režimus, galite realiau įsivaizduoti, kada tikėtis savo siuntos. Po „Brexit“ svarbiausia tapti ne tik krovinio siuntėju, bet ir partneriu, kuris užtikrina, kad dokumentai būtų tvarkingi ir pateikti laiku. Tai yra vienas efektyviausių būdų sumažinti vėlavimo riziką.

Nepaisant visų iššūkių, Anglija išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių. Lietuvos logistika yra pritaikyta ir sugeba efektyviai veikti šiose sąlygose. Mūsų patirtis leidžia užtikrinti, kad net ir atsiradus nesklandumų, krovinys pasieks savo tikslą saugiai ir, kai įmanoma, laiku. Visada rekomenduoju konsultuotis su savo pervežėju dar prieš siunčiant prekes – tai leis išvengti daugelio nereikalingų rūpesčių ir padės Jums bei jūsų verslui veikti sklandžiau.