Kelionės į Angliją ir atgal: Kaip rasti optimalų balansą tarp kainos ir patogumo?

Buvimas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų suteikia unikalią perspektyvą. Per šį laikotarpį aš mačiau, kaip keitėsi žemėlapiai, kaip atsirado ir išnyko kelių ruožų mokesčiai, o svarbiausia – kaip pasikeitė klientų lūkesčiai. Maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (dažniausiai vadinamos Anglija) visada buvo ir išliks vienas populiariausių, tačiau jis taip pat yra vienas reikalaujančiai daugiausia dėmesio. Nesvarbu, ar planuojate siųsti krovinius, ar keliauti patys – pagrindinis klausimas visada vienodas: kaip tai padaryti pigiau, bet nepakenkiant kokybei ir patogumui?

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir praktiniais patarimais, padėsiančiais jums išsirinkti geriausią variantą. Mes neapsiribosime sausu faktais – pažvelgsime į procesą iš vidaus, kadangi suprasti logistikos mechanizmą reiškia galėti išsaugoti ne tik pinigus, bet ir nervus.

Įvadas

Kelionė į Angliją jau seniai nėra tas pats kas kasdieninis važiavimas į darbą. Tai daugiau nei 2000 kilometrų viena kryptimi, perėjimas per jūrą (tuneliu ar keltu) ir vis didesni muitinės formalumų reikalavimai po „Brexit“. Per mano dvidešimt metų darbo šioje srityje šis maršrutas pasikeitė neįsivaizžinamai. Anksčiau pagrindinis rūpestis buvo tik kuro kaina ir keltų grafikas. Dabar reikia atsižvelgti į dešimtis kitų veiksnių: nuo Anglijoje galiojančių aplinkosaugos zonų (ULEZ) iki pasieniečių tikrumo ir krovinių deklaravimo subtilybių.

Dažnai klientai, kreipiantys į mane, klausia: „Kodėl kaina kyla, jei aš pervežu tą patį kiekį daiktų?“ Atsakymas slypi procese. Patogumas ir kaina – tai du dubenai ant svirties. Norėdami gauti vieną, dažnai turime aukoti kitą. Tačiau mano užduotis – parodyti, kad galima rasti „auksinį vidurkį“. Būtent todėl šiame straipsnyje aptarsime ne tik paprastus pervežimus, bet ir tai, kaip išvengti papildomų mokesčių, kaip suprasi tarpininkų pasiūlymus ir kuo tiksliau suplanuoti savo kelionę ar siuntos kelią.

Mes kalbėsime apie tai, kodėl pigiausias bilietas gali tapti brangiausia klaida, kodėl reikėtų bijoti „Facebook“ pervežėjų ir kodėl profesionali logistika nėra tiesiog vairavimas. Šis žinynas sukurtas tam, kad jausdamasis ramiau ir užtikrintai galėtum priimti sprendimą, kai reikės keliauti į ar iš Anglijos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš klientų per savo karjerą. Atsakymai yra išsamūs, grindžiami ilgamete praktika ir tikslia informacija apie dabartinę situaciją rinkoje.

1. Kaip logistika veikia šiuo metu ir kodėl kainos svyruoja?

Šiuo metu logistika tarp Lietuvos ir Anglijos yra sudėtingas mechanizmas, priklausantis ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo svarbų užsienio politikos faktorių. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit), pasikeitė visa muitinės kontrolės procedūra. Anksčiau krovinys išvykdavo iš Vilniaus ir važiuodavo be sustojimų iki Londono – tai trukdavo maždaug 36–48 valandas. Dabar reikia skirti laiko dokumentų patikrai, o kartais ir fiziniam krovinio apžiūrėjimui.

Kainų svyravimai lemia kuro kainos rinkoje (kurios gali šokti staiga dėl geopolitikos), keltų bilietų kainos (jos auga vasarą ar švenčių metu) bei svaro kursas. Be to, Anglijoje įvestos griežtos aplinkosaugos normos (Londono ULEZ zona), kurioms pritaikyti reikalingi moderniausi, brangesniai sunkvežimiai. Todėl, kai matote kainos pakilimą, tai ne visada pervežėjo noras uždirbti daugiau – tai dažnai būtinos išlaidos, kad krovinys legaliai ir saugiai pasiektų paskirties vietą.

2. Ar verta rinktis pigiausią siuntimo ar kelionės pasiūlymą?

Mano dviejų dešimtmetių patirtis sako: „jei atrodo per daug gerai – tai greičiausiai taip yra“. Pigiausias pasiūlymas dažnai slepia didžiausią riziką. Siuntų pervežimo srityje yra principas: „Ką sutaupysi ant kainos, tą prarasi (arba išleisi) dėl nervų ir laiko“.

Pigūs pervežėjai dažnai taiko „grupinės siuntos“ (groupage) metodą, bet ne visada tai daro profesionaliai. Jie gali surinkti trisdešimt skirtingų siuntų, vieną užkrauti ant kitos, o vairuotojas gali neturėti įrankių saugiai iškrauti jūsų daiktus. Dar dažniau pasitaiko situacija, kai pigi kaina nenurodo galutinės sumos – vėliau gali tekti mokėti už „paskutinio kilometro“ pristatymą, krovimo darbus ar netgi dokumentų pataisymus muitinėje. Patogumas šiuo atveju kenčia pirmiausia: gali tekti patiems važiuoti į jų sandėlį prie miesto ribų, o ne laukti pristatymo į namus. Geriau pasirinkti vidutinę kainos ribą su aiškia sutartimi, nei minimalią su nežinoma galva.

3. Kuo skiriasi krovininių pervežimai nuo keleivinio transporto (autobusų)?

Tai du visiškai skirtingi pasauliai, nors maršrutas toks pats. Keleivinis transportas (pvz., „Lux Express“, „Kautra“ ir kt.) yra reguliaraus susisiekimo priemonė. Jis turi fiksuotus išvykimo laikus, fiksuotas stoteles ir keleiviai turi laikytis griežtų taisyklių: viena rankinė bagažo vieta, vienas didelis lagaminas (dažnai už papildomą mokestį). Patogumas čia priklauso nuo autobuso tipo (ar jis turi WC, Wi-Fi, sėdynių kampų reguliavimą).

Krovininiai pervežimai (kai keliaujate su savo transporto priemone ar siunčiate daiktus) yra lankstesni. Jei kalbame apie krovinius, juos galima vežti bet kuriuo paros metu, o pristatymas vyksta „nuo durų iki durų“. Jei kalbame apie tai, kad keliaujate savo automobiliu (pvz., skraidinant jį keltu ar vairuodami patys), jūs esate savo laiko šeimininkas. Tačiau krovininiame transporte nėra tokių patogumų kaip autobuse – nėra kondicionieriaus keleivių kabinoje (kai vairuotojas ilsisi), nėra stebėjimo filmų. Čia prioritetas yra krovinio saugumas, o ne keleivio pramogos.

4. Kokius dokumentus reikia tur�ti keliaujant į Angliją po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir dėl jo daugelis susiduria problemų. Jei keliaujate kaip turistas, jums reikalingas tik galiojantis paso ar asmens tapatybės kortelė (nors rekomenduoju pasą – jis mažiau problemų sukelia pasieniečiams). Tačiau jei keliaujate su savo automobiliu ar siunčiate prekes, situacija pasikeičia.

Asmeninis naudojimas (pvz., keliaujant atostogauti) nereikalauja importo deklaracijos. Bet jei vairuotojas turi prekių, kurios atrodo kaip prekybinis kiekis, arba jei į Angliją keliauja krovininis sunkvežimis, būtinas „TIR“ ženklas, CMR sąskaita faktūra ir EORI numeris (jei tai prekybinė veikla). Be to, svarbu prisiminti apie draudimą – daugelis Lietuvos draudimo kompanijų po „Brexit“ nebeapima „Žalos atsakomybės“ trečiesiems asmenims Anglijoje standartiniu draudimu. Būtina iš anksto susitarti su brokeriu ar brokerių kompanija, kad jūsų transporto priemonė nebūtų sustabdyta sienoje dėl trūkstamų dokumentų („Green Card“ nebėra pakankamas kai kuriems atvejams, reikalingas tarptautinis draudimo polisas).

5. Kaip veikia krovinių konsolidacija (groupage) ir kodėl tai pigiau?

Krovinių konsolidacija – tai procesas, kai kelių skirtingų klientų siuntos sujungiamos į vieną didelį krovininį automobilį. Tai vienas efektyviausių būdų sumažinti išlaidas. Vizualiai tai atrodo taip: į Vilniaus sandėlį atvažiuoja jūsų sofa, į Kauną – dėžė su knygomis, į Klaipėdą – dviratis. Visi šie daiktai sukeliami viename sunkvežimyje ir važiuoja į Londoną.

Kodėl tai pigiau? Nes kuro keltų bilieto, vairuotojo atlyginimo ir automobilio priežiūros išlaidos padalijamos tarp visų siuntų savininkų. Jei nuvežtumėtę tik sofos, mokėtumėte už visą sunkvežimį. Tačiau čia yra ir savas „nugara“ – laikas. Konsoliduotas krovinys gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti visus dalykus, iškrauti kiekvienam klientui (paprastai sandėliuose, o ne tiesiai namuose, nebent susitarta dėl „paskutinio kilometro“). Taigi, jei skubate – tai ne jūsų variantas. Jei norite sutaupyti ir laikas nėra kritiškas – tai geriausias pasirinkimas.

6. Kokios yra pagrindinės paslėptos išlaidos, apie kurias klientai dažnai pamiršta?

Per 20 metų mačiau, kaip klientai, gavę žodinį įvertinimą „už 200 eurų“, galiausiai sumokėdavo 350. Kodėl? Todėl, kad nebuvo aptartos paslėptos išlaidos. Pirmoji ir dažniausia – „paskutinio kilometro“ pristatymas Anglijoje. Dauguma pervežėjų atveža krovinį tik iki savo sandėlio Londono ar Birmingemo apylinkėse. Jei reikia vežti toliau į miesto centrą ar į atokų kaimą, kaina staiga šuoliais didėja.

Antroji – krovimo darbai. Jei jūsų siunta yra ne ant paletės, o jos reikia rankiniu būdu užkrauti į sunkvežimį (pvz., pianinas ar baldai be pakavimo), vairuotojai dažnai už tai paprašo papildomo mokesčio, nes tai juos uždelgia. Trečioji – laukimo mokestis (waiting time). Jei muitinėje užstringa dokumentai ir vairuotojas privalo laukti, laikmatis suka, o šį laiką turi sumokėsi užsakovas. Visada prašykite išsamią sąmatą su surašytomis eilutėmis, kad nenuviltumėtės galutinės sumos metu.

7. Ar saugu keliauti su „Facebook“ ar „Skelbiu.lt“ rastais vairuotojais?

Tai klausimas, dėl kurio mano širdis dažnai susitraukia. Taip, yra daug geranoriškų vairuotojų, kurie grįžta tuščiais ir nori užsidirbti pinigų, siūlydami žemesnes kainas nei didelės kompanijos. Tačiau rizika čia yra milžiniška. Profesionali pervežimo kompanija turi komercinį draudimą, kuris padengia žalą, jei, pavyzdžiui, sunkvežimis užsidegs arba įvyksta avarija ir jūsų turtas sunaikinamas.

Privatus vairuotojas, važiuojantis savo asmeniniu arba smulkaus verslo automobiliu, dažnai turi tik standartinį KASKO ar net tik obligacinį civilinės atsakomybės draudimą, kuris neapima vežamų svetimų daiktų. Jei jis paslysta ant šlapio kelio Vokietijoje ir jūsų brangūs baldai sužalojami – gali būti, kad neturėsite iš ko reikalauti kompensacijos. Be to, jūs niekada nežinote, koks yra vairuotojo psichologinis būklės ar automobilio techninės būklės patikrinumas. Mano patarimas: jei vertinate savo turtą, pasitikėkite licencijuotomis kompanijomis.

8. Kaip pasirinkti tarp keltų ir Eurotunelio?

Šis pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo vairuotojo ar keleivio pageidavimų, tačiau turi įtakos ir kainai su patogumu. Keltai (pvz., iš Dover į Calais ar Dunkirk) suteikia galimybę išlipti iš automobilio, pailsėti, pavalgyti restorane, nusipirkti prekių be muito (duty free). Tai yra labai patogu ilgos kelionės metu – galima ištiesti kojas, pasižiūrėti į jūrą. Tačiau keltai gali būti brangesni ir jų grafikas priklauso nuo oro sąlygų (nors retai, bet kartais atšaukiami).

Eurotunelis („Le Shuttle“) – tai traukinys, kuriuo važiuojate savo automobiliu viduje. Kelionė trunka tik 35 minutes. Tai yra greičiausias būdas persikelti per Lamanšą. Tačiau čia nėra jokio patogumo: jūs sėdite savo automobilyje, negalite išlipti, varva staiga gali padidėti, o jei traukinio vagonai užpildyti, teks laukti kito išvykimo. Logistikos požiūriu tunelis dažnai laikomas efektyvesniu dėl greičio ir tikslumo (nėra vėlavimo dėl bangų), tačiau keleiviams, kurie nori pailsėti, keltas gali būti geriau.

9. Kaip susitvarkyti su siuntų draudimu Anglijoje?

Draudimas – tai ne „būtinas blogis“, o gelbėjimo ratas. Siunčiant daiktus į Angliją, būtina tiksliai aprašyti siuntos vertę ir turinį. Daugelis klientų nori nurodyti mažesnę vertę, kad sumokėtų mažiau draudimo įmokos (arba vengtų muito mokesčio). Tai yra didelė klaida. Jei įvyksta įvykis (pvz., gaisras ar vagystė), draudimo kompanija sumokės tik tą sumą, kurią nurodėte sąskaitoje.

Taip pat svarbu suprasti draudimo apimtį. Standartinis draudimas dažnai nedengia „jėgos majeure“ (nepriežastingų jėgų) atvejų, pvz., jei krovinys sugadintas dėl blogo kelio dangos Anglijoje (kas ten pasitaiko dažnai) arba jei vairuotojas neįvykdo tinkamų užrakinimo procedūrų. Visada klauskite apie „visapusišką draudimą“ (All Risk) ir įsitikinkite, kad draudimas galioja viso kelionės metu, įskaitant laiką, kai krovinys gulės sandėlyje. Mano praktikoje buvo atvejų, kai klientai neteko tūkstančių eurų tik todėl, kad norėjo sutaupyti 10 eurų draudime.

10. Kokia yra geriausia strategija planuojant kelionę ar siuntą iš anksto?

Geriausia strategija – planuoti savaitę-dvi iki išvykimo, jei tai nėra skubus atvejas. Logistikoje kaip ir aviacijoje – kuo anksčiau užsakyti, tuo pigiau. Keltų bilietai kyla artėjant išvykimui. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitės dieną. Ketvirtadieniais ir penktadieniais vyksta didžiausias srautas, nes vairuotojai stengiasi būti Anglijoje prieš savaitgalį, kad iškrautu krovinį, o sekmadieniais ir pirmadieniais jie grįžta atgal.

Jei planuojate siųsti krovinius, stenkitės jis paruošti anksčiau. Vairuotojui, atvykusiam į jūsų namus, neturintis laukti, kol jūs surinksite dėžes, yra didelis privalumas. Taip pat reikia pagalvoti apie sezoniškumą: prieš Kalėdas ir Naujuosius metus kainos šuoliuoja aukštyn, o vietų greitai nelieka. Jei galite, kelionę ar siuntą perkėlkite į „negyvąjį“ sezoną (sausio-vasario mėnesius). Tada galima susitarti dėl itin gerų nuolaidų, nes pervežėjai stengiasi užpildyti tuščius automobilius.

Išvada

Kelionė į ir iš Anglijos, kaip ir bet kuri sudėtinga logistika, nėra tikslus mokslas, bet ji tampa daug paprastesnė, kai žinote taisykles, kurios vadovauja šiai srityje.