Kelionė su augintiniu į Angliją mikroautobusu: Visas vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dešimtmečius tarptautinių pervežimų pasaulis darėsi vis greitesnis ir prieinamesnis, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitusis – noras keliauti kartu su savo mylimaisiais augintiniais. Anglija (Jungtinė Karalystė) ilgam laikui buvo laikoma viena sunkiausiai pasiekiamų šalių gyvūnų savininkams dėl griežtų karantino taisyklių. Nors situacija gerokai pasikeitė įvedus „Brėžitos“ (angl. Pet Travel Scheme), Brexit'as ir vėlesni įstatymų pakeitimai vėl sukrėtė rinką ir privertė daugelį susimąstyti, kaip tinkamai suplanuoti šią kelionę.

Dirbdamas pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, esu matęs viską – nuo puikiai suplanuotų, sklandžių kelionių iki liūdnų istorijų, kai netinkamai paruošti dokumentai sustabdydavo keliones pačioje pasienio kontrolėje. Kelionė mikroautobusu su šunimi ar kate į Angliją yra viena patogiausių ir ekonomiškiausių pasirinkimų, tačiau ji reikalauja metodinio parengimo ir išsamaus žinių bazės. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, kad jūsų kelionėtų su keturkoju draugu įvyktų be jokių nep malonių staigmenų. Mes aptarsime ne tik biurokratinius reikalavimus, bet ir praktinius niuansus, kurie lemia kelionės kokybę.

Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kelionė visada apima ir jūrų pervežimą (keltą arba Eurotunelį). Mikroautobusų pervežimo paslaugos siūlo unikalių privalumų – jūsų augintinis gali būti kartu su jumis keleivinėje salone arba specialioje transporto dalyje, o ne bagažinėje kaip tai būna kai kuriuose reguliariose aviakompanijose. Be to, mikroautobusu dažnai galima pasiekti angliškus miestus tiesiai iš jūsų namų durų, išvengiant sudėtingų persėdimų. Tačiau pradedame nuo pagrindų – teisinių ir veterinarijinių reikalavimų, be kurių neįmanoma kirsti sienos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos klientai man užduoja dažniausiai, kai planuoja kelionę į Angliją su augintiniais. Atsakymai remiasi mano ilgamečia praktika ir dabar galiojančiais įstatymais.

1. Kokius dokumentus reikia turėti šuniui ar katei, kad galėtų važiuoti į Angliją?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. taisyklės po „Brexit“ yra griežtos. Norint įvežti augintinį į Jungtinę Karalystę, būtina turėti šiuos dokumentus: 1. Mikročipas: Gyvūnas turi būti pažymėtas ISO standarto (11784 arba 11785) mikročipu. Čipas turi būti įskiepytas prieš pirmąjį pasiskiepijimą nuo pasiutligės. 2. Pasiskiepijimas nuo pasiutligės: Gyvūnas turi būti paskiepytas. Jis turi būti bent 21 savaitės amžiaus, o nuo pasiskiepijimo dienos iki kelionės pradžios turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena. Skiepas turi būti galiojantis. 3. Gyvūno sveikatos pažymėjimas (Animal Health Certificate – AHC): Kadangi Lietuva nebenaudoja EU gyvūnų pasų įvežimui į JK, būtina gauti AHC. Šį dokumentą išduoda veterinaras. Jis galioja 10 dienų nuo išdavimo datos kelionei į JK, vėliau – dar 4 mėnesius gyvūno buvimui šalyje ir grįžimui. Svarbu: AHC turi būti užpildytas bent 10 dienų prieš kelionę (ne vėliau kaip prieš kelionę, tačiau rekomenduojama tai padaryti artimiausiu metu po skiepijimo ir čipinimo patikrinimo). 4. Kirmėlių (juodagalvių kirmėlių) gydymas (tik šunims): Šunimis turi būti gydomi nuo kirmėlių. Veterinaras turi padaryti tai ne mažiau kaip 24 valandos ir ne daugiau kaip 120 valandų (5 dienos) prieš įvežimo į JK momentą. Jei gydymo laikas neatitinka, gyvūnas gali būti siunčiamas į karantiną.

2. Ar galiu naudoti seną ES gyvūno pasą, jeigu jis dar galioja?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. ES gyvūnų pasai, išduoti ES šalyse (įskaitant Lietuvą), daugiau nėra galiojantys dokumentai įvežant gyvūnus į Jungtinę Karalystę. JK tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad net jei jūsų šuns pase yra įrašyti visi skiepai ir ji galioja dar 5 metus, Anglijoje ji nebus priimama. Būtina gauti naująją Gyvūno sveikatos pažymėjimą (AHC). Vienintelis išimties atvejas – jeigu gyvūnas turi JK išduotą gyvūno pasą (tačiau tai taikoma tik tiems, kurie gyveno JK ir grįžta atgal). Visiems kitiems – tik AHC. Mano praktikoje dažnai tenka aiškinti klientams, kad ši pokyčio nėra lengva priimti, tačiau jis privalomas.

3. Kaip vyksta kelionė mikroautobusu – ar augintinis gali būti kartu su manimi salone?

Tai priklauso nuo pasirinkto pervežėjo ir mikroautobuso tipo. Yra dvi pagrindinės galimybės: * Mikroautobusai keleiviams (pvz., 8 vietų): Dauguma tarptautinių keleivinių pervežėjų leidžia nedidelius gyvūnus (pvz., kates ar šuniukus transportavimo dėžutėse) vežti salone, jeigu jie netrukdo kitiems keleiviams. Tačiau dėl didesnių šunų dažniausiai tenka būti bagažinės (garažo) dalyje, kur yra užtikrinamas tam tikras temperatūros režimas. * Privatūs pervežimai / „Ekspediniai“ mikroautobusai: Čia situacija geresnė. Jeigu nuomojatės visą mikroautobusą arba keliaujate grupe, kurioje yra viena vieta augintiniui, gyvūnas gali važiuoti salone net be dėžutės (jeigu yra drausmingas), arba gali būti įrengta speciali zona. Mano patirtis rodo, kad gyvūnams geriausiai turi būti jiems pažangi vieta – jie mažiau stresuoja, matydamas savo šeimininką.

4. Kiek laiko trunka kelionė ir kaip tai veikia gyvūną?

Kelionė iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu trunka apie 30–40 valandų, priklausomai nuo maršruto (per Keltą arba Eurotunelį) ir sustojimų skaičiaus. Tai ilgas laikas. Gyvūnams, kurie nėra įpratę važiuoti, tai gali būti didelis stresas. Rekomenduoju prieš kelionę su šunimi pasivažinėti trumpesniais maršrutais, kad jis įprastų transporto priemonės judesį. Kelionės metu vairuotojai paprastai darbo dienos taisyklėmis privalo padaryti poilsio pertraukas (po 4,5 valandos vairavimo). Šiuos momentus būtina panaudoti išvedant šunį pasivaikščioti ir duoti jam gerti. Katėms reikalingas dėžutės valymas jei reikia. Svarbu suprasti, kad gyvūnas negali būti paliktas mikroautobuse be priežiūros ilgu laiku, todėl profesionalūs pervežėjai visada stebi gyvūnų būklę per vaizdo stebėjimo sistemas arba reguliariai sustoja patikrinti.

5. Ar reikia rūpintis specialia transportavimo dėžute (krate)?

Absoliučiai taip. Tai nėra tik mums patogumo klausimas, o ir saugumo reikalavimas. Net jei augintinis keliauja salone, jis turi būti uždarytas stabiame krante arba sujungtas saugos diržais (jei yra specialus įrenginys). Krovininio mikroautobuso (garažo) atveju – tai privaloma. Dėžutė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų stovėti, atsistoti ir apsisukti. Turi būti gerai vėdinama. Rekomenduoju į dėžutę padėti įdarbą, kuris sugeria drėgmę (jei įvyknela), ir patalpinti mygtą su namų kvapu – tai labai padeda raminti gyvūnus. Dar vienas patarimas iš manęs: nebraižykite ant dėžutės „Labas, aš čia“ ar panašių užrašų – pasieniečiai gali tai interpretuoti kaip bandymą perteikti informaciją, o ne kaip dovana. tiesiog uždėkite etiketę su jūsų telefono numeriu.

6. Kokia yra kelionės kaina su augintiniu ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota ir variacijos gali būti didelės. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys kainą: * AHC sertifikato kaina: Veterinaras už jį imasi apie 80–120 EUR (gali skirtis priklausomai nuo kliniko). * Bilieto kaina: Dauguma pervežėjų už augintinį ima papildomą mokestį – jis gali svyruoti nuo 30 iki 100 EUR, priklausomai nuo dydžio („mažas“, „vidutinis“, „didelis“). * Eurotunelio / Kelto mokestis: Keltuose gyvūnai dažnai keliauja nemokamai arba už nedidelį mokestį, jei yra dėžutėje, tačiau jei gyvūnas keliauja vairuotojo kabinose arba specialioje zonose, kaina gali padidėti. * Privatus pervežimas: Jeigu nuomojatės visą mikroautobusą, kaina bus kur kas didesnė, tačiau ji bus padalinta tarp keleivių, o komfortas – didžiausias. Verta paminėti, kad pigiausi variantai dažnai reiškia, kad gyvūnas kelsis bagažinėje be galimybės pasiekti jo kelionės metu, brangesniuose variantuose – vairuotojai gali imti nuotraukas ar pranešti apie būklę kas kelias valandas.

7. Ar galiu duoti gyvūnui raminamuosius vaistus prieš kelionę?

Tai labai atsakingas klausimas. Veterinarai dažnai gali paskirti lengvus raminamuosius (pvz., su Zylkene ar panašiais natūraliais preparatais), tačiau aš kaip ekspertas visada primygtinai rekomenduoju pasitarti su daktaru pirmiausia. Nerekomenduojama duoti stiprių narkotinių raminamųjų be ypatingo poreikio, nes aukštis (kalnai, kurie gali būti kelyje) ir judesis gali pakeisti vaisto poveikį širdžiai ir kvėpavimui. Be to, kai gyvūnas miega, jis negali kontroliuoti savo pusiausvyros dėlėje, o mikroautobuse gali būti trūkčiojimai (posūkiai, stabdymai). Geriau raminamasis efektas pasiekiamas nuovargiu – prieš kelionę užtikrinti, kad šuo būtų išmargintas, o kate – ramioje aplinkoje.

8. Kas vyksta pasienio kontrolėje (prancūzų/anglų pusėje) su gyvūnu?

Tai vienas svarbiausių momentų. Jeigu keliaujate keltu (pvz., iš Kalė (Calais) į Doverį), kontrolė paprastai vyksta Prancūzijos pusėje prieš įvažiuojant į keltą. Ten reikia išlipti su gyvūnu (jei jis ne kelyje) ir parodyti dokumentus veterinarui, kuris dirba pasienio punkte. Jie tikrins: ar mikročipas skaitomas, ar skiepai galioja, ar AHC parašyta teisingai, ir ar šunimis atliktas kirmėlių gydymas laiku. Jei keliaujate Eurotuneliu (Le Shuttle), kontrolė taip pat vyksta Prancūzijos pusėje, bet čia režimas griežtesnis dėl greičio. Jeigu dokumentuose bent mažiausia klaida (pvz., veterinaras padarė klaidą datos lauke ar parašas ne ten), jums neleis važiuoti. Buvę atvejų, kai šeimos privalėdavo grįžti atgal arba ieškoti vietinio veterinario Kalėje, kad ištaisytų dokumentus. Tai kainuoja brangiai ir praranda daug laiko. Todėl visada patikrinkite AHC dokumentą prieš išvykdami iš veterinarijos klinikos.

9. Ar yra kokių nors apribojimų pagal veislę?

Taip, Jungtinė Karalystė turi labai griežtus įstatymus dėl „pavojingų šunų veislių“ (angl. Banned dogs). Į šį sąrašą įeina: Pit Bull Terrier, Japanese Tosa, Dogo Argentino ir Fila Brasileiro. Nepriklausomai nuo to, ar šuo yra draugiškas, ar ne, jei jis atitinka šių veislių bruožus, jams nebus leista įvežti į šalį (išskyrus labai retus išimtinius atvejus su specialiu licencijos leidimu, kuris išduodamas mėnesiais prieš kelionę ir reikalauja specifinių sąlygų, pvz., gyvūno sterilizacijos ir mokymų). Jei bandysite įvežti tokį šunį nelegaliai, jis bus konfiskuotas ir dažniausiai – sunaikintas. Nepriimkite šios rizikos.

10. Ką daryti, jei kelionės metu gyvūnui pasidaryta blogai?

Visi profesionalūs pervežėjai turi veiksmo planą nepagydomųjų atvejais. Tačiau kaip šeimininkas turite būti pasiruošęs. Pirmiausia, turite su savimi turėti gyvūno „istoriją“ – veterinarinę pasą su ankstesniais ligonio įrašais, žinoti, ar jis yra alergiškas, kokių vaistų vartoja. Kelionės metu pervežėjas turi teisę sustoti artimiausioje veterinarinėje klinikoje. Svarbu suprasti, kad šios išlaidos (nors retos) krenta ant šeimininko pečių. Rekomenduoju turėti su savia nedidelę piniginę su EUR ir GBP valiuta, kadangi Lietuvoje išleistos kortelės gali neveikti visose vietinėse klinikose Vokietijoje ar Belgijoje. Be to, pasirūpinkite vandeniu – šviežias vanduo yra geriausia priemonė nuo dehidratacijos, kuri yra dažniausia problema ilgos kelionės metu.

Išvada

Kelionė mikroautobusu į Angliją su naminiais gyvūnais yra sudėtingas, tačiau visiškai įgyvendinamas uždavinys. Po daugiau nei 20 metų šioje srityje galiu drąsiai pasakyti: sėkmės raktas yra ne tiek patikimo pervežėjo pasirinkimas, kiek kruopštus dokumentų paruošimas ir psikologinis pasiruošimas pačiam gyvūnui.

Nesitikėkite, kad visa tai įvyks per dieną. Pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą išvykimą. Užsirašykite pas veterinarą, išsireikškite AHC sertifikatą, pasitikrinkite mikročipo veikimą (nuskaitykite jį veterinarinėje klinikoje, kad tikrai įsitikintumėte, jis nebuvo iškryžęs), ir suplanuokite kelionę taip, kad augintinis jaustųsi kuo saugiau. Nepamirškite apie kirmėlių gydymo laiko tikslią chronologiją – tai dažniausia klaida, kurią daro net patys patikimesni keliautojai.

Anglija yra nuostabi šalis, puikiai pritaikyta ir gyvūnams (ten daug parkų, draugiškų kavinėlių ir viešbučių). Kai sėkmingai įveiksite pasienio kontrolę ir išlipšite iš mikroautobuso Londono ar Mančesterio gatvėse, visas tas rūpestis ir biurokratinės klampos bus užmirštos. Jūsų augintinis jums padės už tai ačių savo lojalumu ir meile. Sėkmės kelyje ir saugios kelionės!