Kelionė iš Jungtinės Karalystės: Visas vadovas patogiam ir be rūpesčių grįžimui

Įvadas

Jungtinė Karalystė jau dešimtmečiais buvo viena populiariausių kryptų ne tik turistams, bet ir verslo žmonėms bei tiems, kurie ieškojo geriausių gyvenimo ar darbo galimybių. Tačiau, nepaisysdami to, kad šalis yra geografiškai arti ir su ja susisieka puikiai išvysti kelių ryšiai, daugelis keliautojų dažnai susiduria su nemažai iššūkių planuodami grįžtamąją kelionę. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, ir per tą laiką mačiau ne vieną kartą, kai nepakankamai detali planavimas sukdavo galvą net patyrusiems vairuotojams. Šiandieninėje situacijoje, kai pasaulis pasikeitė, o Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos (Brexit) pridėjo naujų administracinių reikalavimų, kelionės iš JK organizavimas tampa dar aktualesnis.

Kas tiksliai reiškia „patogų grįžimą“? Tai ne tik tai, kad nusipirkote bilietą į keltą ar traukinį. Tai kompleksinis procesas, apimantis maršruto parinkimą, transporto priemonės paruošimą, dokumentų tvarkymą, muitinės formalumų supratimą ir, žinoma, finansinio bei fizinio komforto užtikrinimą. Nuo to, kaip gerai pasiruošsite šiai kelionei, priklausys ne tik jūsų nuotaika, bet ir saugumas bei piniginė.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis ir praktiniais patarimais, padėsiančiais jums susiplanuoti toką kelionę, kuri nevertų rūpesčių, o leistų mėgautis vaizdingais Europos keliais. Mes aptarsime techninius aspektus, svarbiausius klausimus, kylančius keliuose, bei pateiksime išsamią informaciją, kaip išvengti dažniausių klaidų. Nesvarbu, ar grįžtate atostogavę, ar vežate nupirktą automobilį – principiai pagrindai išlieka tie patys: geras planavimas yra pusė sėkmės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra geriausias maršrutas grįžimui iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir nuo ko jis priklauso?

Per dvidešimt metų darbo patirties galiu drąsiai teigti, kad vieno „geriausio“ maršruto nėra – viskas priklauso nuo jūsų išvykimos vietos JK, laiko ir biudžeto. Visgi, populiariausi ir dažniausiai pasirenkami variantai yra trys.

Pirmasis ir trumpiausias, tačiau dažniausiai brangiausias yra kelionė per „Eurotunelį“ (Eurotunnel) iš Folkestone į Kalė (Calais). Tai leidžia per 35 minutes patekti iš Britanijos į žemyninę Europą. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad šis maršrutas reikalauja atvykti tam tikru laiku prieš kelionę, o bilietų kainos, ypač „paskutinės minutės“, gali būti gana aukštos.

Antrasis, klasikinis variantas – keltai iš Doverio į Kalę (Dover-Calais) arba Diunkerką (Dunkirk). Šiuo atveju kelionė truko apie 90 minučių, tačiau jūs turite daugiau laisvės pasirinkti išvykimo laiką, o dažnai pasitaiko ir pigių bilietų akcijų, jeigu užsakykite anksčiau.

Trečiasis variantas, kurį dažnai rekomenduoju tiems, kurie nori išvengti pietinės Anglijos spūsčių ir prasukti daugiau kilometrų, yra keltai iš šiaurės. Pavyzdžiui, maršrutas iš Niukaslo (Newcastle) į Amsterdamą (Ijmuiden) arba iš Halo (Hull) į Roterdamą ar Zebriugę (Zeebrugge). Nors ši kelionė truko ilgiau (apie 16–18 valandų), ji leidžia nusirengti kajute, pailsėti ir pradėti važiavimą po Europą jau visiškai atsigavę, be to, išvengiate didžiųjų Londono ir pietryčių Anglijos kamščių. Jei jūsų kelionė prasideda Škotijoje ar šiaurinėje Anglijoje, šis maršrutas gali būti ne tik patogesnis, bet ir laiškantis.

2. Kokius dokumentus būtina turėti pasienio kontrolėje po „Brexit“?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nuo kurio priklauso kelionės sėkmė. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl pasienio kontrolės taisyklės pasikeitė. Pirmiausia, turite turėti galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelės daugeliui atvejų nebepakanka, nors kai kurios šalys vis dar gali jas priimti, bet aš visada patariu rizikuoti neverti – pasas yra saugesnis ir neabejotinas dokumentas.

Jei vairuojate ne savo transporto priemonę (pavyzdžiui, draugo, darbdavio ar nuomotos automobilio), būtina turėti raštišką leidimą iš savininko. Dokumente turi būti nurodytas vairuotojo vardas, pavardė, transporto priemonės duomenys ir leidimo galiojimo laikas. Be šio dokumento muitinės pareigūnai gali neleisti kirsti sienos, įtardami, kad automobilis gali būti vogtas.

Taip pat būtina pasirūpinti draudimo „Žalia kortelė“ (Green Card). Tai tarptautinis draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad jūsų transporto priemonė yra apdrausta pagal minimalius privalomojo civilinio atsakomybės draudimo reikalavimus kiekvienoje šalyje, kurioje važiuosite. Nors daugelis draudikų siunčia el. paštu, rekomenduoju išspausdinti fizinę kopiją, nes ne visose pasienio punktuose priimami elektroniniai dokumentai. Jei keliaujate su priekaba ar vairuojate komercinį transportą, reikalavimai gali būti griežtesni, todėl visada patikrinkite savo draudimo poliso sąlygas iš anksto.

3. Ar reikia mokėti už važiavimą (mokesčius keliais) grįžtant per Europą?

Žinoma, ir šie mokesčiai gali sudaryti nemažą dalį kelionės biudžeto. Važiuodami iš Kalės ar Diunkerko link Lietuvos, kirsite kelias šalis, kuriose taikomi kelių mokesčiai. Prancūzijoje dauguma greitųjų kelių (autoroutes) yra mokami. Rekomenduoju įsigyti „Bip&Go“ ar panašų įrenginį, leidžiantį praeiti mokamas trasas be sustojimo, tačiau galite mokėti ir grynaisiais pinigais bei kortelėse užkardose. Prancūzijoje mokesčiai priklauso nuo nuvažiuoto atstumo, o kainos svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.

Vėliau, jeigu maršrutas ves per Belgiją, šiuo metu ten nėra bendrojo kelių mokesčio lengviesiems automobiliams (išskyrus tam tikrus regionus), tačiau vairuotojai dažnai renkasi važiuoti per Vokietiją. Vokietijoje lengvieji automobiliai be priekabos gali važiuoti greitaisiais keliais (Autobahn) nemokamai, tačiau jei turite priekabą ar vairuojate sunkesnį automobilį, gali tekti mokėti mokesčį „Vignette“ tipo sistemose arba konkrečiuose tiltuose (pvz., Herne tiltas).

Kai atvyksite į Lenkiją, vėl susidursite su mokamais keliais. Ten veikia elektroninė mokesčių rinkimo sistema, todėl būtina užsiregistruoti internetinėje svetainėje (pavyzdžiui, viaTOLL) arba įsigyti bilietą degalinėje, jei važiuojate trumpesnį maršrutą (tačiau ilgoms kelionėms elektroninė registracija yra privaloma). Galiausiai, Lietuvoje taip pat yra mokami keliai, tačiau dauguma vairuotojų juos aplenkia nemokamais maršrutais, nebent skubate. Svarbiausia – turėti grynų pinigų (eurus) ar banko korteles, kurios veikia tarptautiniu mastu, kadangi ne visur priimami „revolut“ tipo ar kitos neįprastos mokėjimo priemonės.

4. Kaip Brexit paveikė galimybes vežti alkoholį, tabaką ir maisto produktus?

Tai yra dažnai paini tema, todėl reikia būti labai atidžiam. Anksčiau galėjome vežti beveik bet ką asmeniniam naudojimui, tačiau dabar taikomi griežti apribojimai, ypač dėl gyvūninių produktų. Į Europos Sąjungą nebeleidžiama vežti mėsos ar pieno produktų iš Jungtinės Karalystės (išskyrus mažus kiekius kūdikių maistui ar specialioms medicininėms reikmėms). Taip meaning, jei nusipirkote mėsainių ar dešrelių JK ir bandysite juos vežti pro pasienį, juos gali konfiskuoti.

Kas susiję su alkoholiu ir tabaku, čia taisyklės šiek tiek pasilengvėjo, tačiau priklauso nuo to, ar keliaujate asmeniniais, ar komerciniais tikslais. Jei keliaujate asmeniškai (tai yra dažniausias atvejis), gali vežti neribotą kiekį alkoholio ir tabako, jeigu jie skirti asmeniniam vartojimui ir jūs mokate už juos mokesčius (jei kiekiai viršija nustatytas normas). Tačiau jeigu pareigūnai įtars, kad prekės skirtos prekybai (pvz., turite dešimtis kartonų cigarečių ar šimtus butelių vyno), gali būti pritaikyti dideli mokesčiai ir baudos. Būkite pasiruošę paaiškinti, kad tai dovana ar asmeninis atsargas, tačiau geriausia neperžengti sveiko proto normų.

5. Ką daryti, jei automobilis sugenda užsienyje, ir kaip pasirūpinti draudimu?

Techninė pagalba užsienyje – tai kas, kuo tikrai verta pasirūpinti iš anksto. Pagrindinė civilinės atsakomybės draudimo (OSAGO) polis paprastai nedengia techninės pagalbos (pagalbos kelyje). Jei jūsų automobilis sugers Prancūzijoje ar Vokietijoje, vilkimo paslaugos kainos gali būti „astronominės“. Todėl būtina turėti „KASKO“ tipo draudimą, kuris apima techninę pagalbą užsienyje, arba papildomą pagalbos kelyje polis.

Prieš išvykdami, pasidomėkite, ką siūlo jūsų draudikas. Kai kurios kompanijos siūlo nemokamą vilkimą iki artimiausios serviso stoties, kitos – apgyvendinimą, jei reikia laukti remonto, o trečiosios – net grąžinimą į namus. Atkreipkite dėmesį į telefono numerį, kurį turite skambinti avarijos atveju – jis turi būti prieinamas iš užsienio (prieš tai išsbandykite, ar veikia jūsų mobiliojo ryšio operatoriaus tarptautinis ryšys). Be to, visada turite automobilyje šaltos vandens, užkandžių ir šilto rūbo, jei tektų laukti pagalbos šaltuoju metų laiku. Patirtis rodo, kad kantrybė ir paruošimas šiuo atveju yra vertingesni už auksą.

6. Ar yra kokių nors ypatingų reikalavimų vairuotojams ar automobiliui po išvykimo iš JK?

Taip, yra keletas techninių detalių, kurias dažnai pamirštame. Pirmiausia – vairuotojo pažymėjimas. Jeigu jūsų pažymėjimas išduotas Jungtinėje Karalystėje („UK photocard licence“), jis yra galiojantis visoje ES. Tačiau jeigu jūsų pažymėjimas tik „paper“ versija (be nuotraukos) arba senesnis modelis, geriau gauti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (1949 m. konvencijos), kad išvengtumėte nesusipratimų su vietine policija.

Antra, galiniai žibintai. Jungtinėje Karalystėje automobiliai turi žibintus, kurie šviečia kairėn (kad neakintų priešais važiuojančius), tačiau žemyninėje Europoje reikia, kad jie šviestų dešinėn. Jei jūsų automobilis neturi automatinio žibintų nukreipimo funkcijos (dažna pas naujus automobilius), būtina įsidėti specialias lipdukas-širmus ant žibintų stiklų. Tai ne tik techninė reikalavimų dalis, bet ir saugumo klausimas – blogai nukreipti žibintai gali apakinti priešais važiuojančius vairuotojus ir sukelti avariją.

Taip pat nešikite šarvinių lietpaltių, šviesos atšvaitų (liemenių) ir degono užkardos. Daugumoje šalių tai yra privaloma įranga, o jos trūkumas gali baigtis bauda. Nors JK toks reikalavimas nėra toks griežtas, Europoje jis laikomas standartu.

7. Kaip susidoroti su mokesčiais už automobilio registraciją, jei jis nupirktas JK ir vežamas į Lietuvą?

Tai labai aktualu tiems, kurie nusprendžia nupirkti automobilį JK ir grįžti juo į Lietuvą. Procesas gali atrodyti sudėtingas, bet jei viską padarote eiliškai, jis įveikiamas. Svarbiausia – nepamirškite, kad išvežti automobilį iš JK be specialios leidimo (export notification) gali būti problematiška, jei neperregistravote jį savo vardu prieš išvykstant (arba gavote laikiną leidimą).

Atvykus į Lietuvą, turite 30 dienų (arba trumpiau, priklausomai nuo situacijos) susitvarkyti techninę apžiūrą ir registraciją. Prieš tai turite sumokėti suvartojimo mokesčį (excise duty) ir PVM. Suvartojimo mokestis skaičiuojamas pagal automobilio CO2 emisijas ir amžių. Dabar, kai Lietuva taiko mokesčius pagal WLTP (apskaitos ciklas) standartus, kurie yra griežtesni, mokesčiai gali būti didesni, negu tikėjotės.

Būtina atkreipti dėmesį į techninę apžiūrą. JK automobiliai dažnai turi šiek tiek kitokius standartus (pvz., galiniai rūkų išmetimo angų pozicijos, spalvos), todėl kai kada reikia smulkių pakeitimų, kad automobilis praeitų Lietuvos techninę apžiūrą (TA). Patariu iš anksto pasikonsultuoti su TA meistrais arba pasidaryti preliminarią apžiūrą, kad nenumalšintų staigmenų prieš pat registraciją.

8. Kiek laiko užtrunka kelionė ir kaip geriausiai planuoti poilsies pertraukas?

Kelionės trukmė labai priklauso nuo pasirinkto maršruto. Jei važiuojate per Kalę, nuo ten iki Vilniaus yra apie 1800–2000 km, priklausomai nuo to, ką pasirinksite – važiuosite per Vokietiją ar Lenkiją. Tiesioginis vairavimas be ilgesnių pertraukų užtruktų apie 18–20 valandų, tačiau tai yra pavojinga ir neteisėta.

Aš visada primygtinai rekomenduoju planuoti kelionę bent dviem dienoms su pernakvojimu. Pirmąją dieną galima važiuoti iki Vokietijos arba vakarinės Lenkijos (pavyzdžiui, iki Poznanės ar Vroclavo). Ten užsukite į viešbutį ar motelią, pailsėkite ir tik tada toliau kelkite į Lietuvą. Tai ne tik sumažins avarijos riziką, bet ir leis išlaikyti gerą nuotaiką.

Atsiminkite apie „tacho“ taisykles, jei važiuojate sunkesniu automobiliu ar su priekaba – ten yra griežti poilsio reikalavimai (45 minučių poilsis po 4,5 valandų vairavimo). Net ir jei vairuojate lengvuoju automobiliu, stenkitės daryti pertraukas kas 2–3 valandas. Naudokitės poilsio zonomis prie kelių – jose dažnai galite nusipirkti gerą kavą, pavalgyti ir paprasčiausiai pasistoti kojų. Europos keliai yra gerai įrengti, todėl poilsio zonų trūkumo jausčiate tik retais atvejais.

9. Kokios yra dabartinės kuro kainos ir kur geriausia užtikti degalų?

Kuro kainos svyruoja, tačiau bendras trendas toks, kad degalai žemyninėje Europoje dažnai būna šiek tiek pigesni nei Jungtinėje Karalystėje, ypač dyzelinas. Tačiau skirtumas gali būti nedidelis, todėl nvertėtų važiuoti su tuščia baku tik siekiant užpildyti jį užsienyje, jeigu kainos labai skiriasi.