Kelionė į Angliją: Profesionalus vadinas maksimaliam komfortui užtikrinti

Įvadas

Kelionė į Didžiąją Britaniją – tai daugiau nei paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B. Nepaisant to, kad geografiškai Anglija yra gana „artimi“ kaimynai, techniškai ir organizaciškai tai yra viena sudėtingiausių ir reikalaujančių daugiausia pasiruošimo kelionių iš Lietuvos. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną šeimą, išvykusią pavargusi ir nusivylusi dėl menkai išplanuotos maršruto logistikos. Tačiau teisingai organizuota kelionė gali tapti puikiu nuotykiu, kuris užtikrins ne tik saugumą, bet ir maksimalų jūsų bei keleivių komfortą.

Komfortas kelyje nėra tik tas, kad automobilis turi odinius sėdynes ar klimato kontrolę. Tikrasis komfortas susideda iš psichologinio ramumo, fizinio neįtampos nebuvimo, tikslaus laiko planavimo ir žinojimo, ką tikėtis sienos kirtimo metu. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir praktiniais patarimais, padėsiančiais jums transformuoti ilgą kelionę per Europą ir Lamanšą į malonią, ramią ir sklandžią patirtį. Nesvarbu, ar važiuojate savo automobiliu, ar planuojate pasinaudoti profesionalių vairuotojų paslaugomis, ši žinios padės išvengti dažniausių klaidų ir praleisti kelią su šypsena.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kuris maršrutas yra patogiausias ir komfortiškiausias važiuojant iš Lietuvos į Angliją?

Renkantis maršrutą, komfortas dažnai siejamas su trumpesniu atstumu, tačiau patirtis rodo, kad greitis ne visada reiškia patogumą. Yra du pagrindiniai variantai: maršrutas per Kaliningradą ir Skandinaviją (keltas į Švediją arba Vokietiją) ir maršrutas per Lenkiją bei Vokietiją iki Belgijos arba Prancūzijos.

Per dvidešimt metų praktikos pastebėjau, kad ilgiausias, bet smulkiausias maršrutas (per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją) dažnai būna ramiausias. Nors jis reikalauja važiuoti apie 1800–2000 km sausuma, kelių kokybė (ypač Vokietijos autostradose) leidžia judėti sklandžiai. Be to, šiuo maršrutu yra daugiau poilsio zonių (Autohof), pritaiktų ne tik sunkvežimiams, bet ir lengviesiems automobiliams. Alternatyva – keltas iš Klaipėdos į Kylį arba Karlshamną – leidžia pailsėti jūroje, tačiau keltų bilietų kainos ir laiko grafikai gali sukelti stresą, jei vėluojate. Jei jūsų prioritetas – maksimalus ramumas ir nereikėjimas skubėti į konkretų keltą, rinkitės sausumos kelią per kontinentinę Europą. Tai leidžia lanksčiau planuoti poilsį ir nenuvilti dėl praleisto laiko.

2. Ar verta rinktis keltą ar Eurotunelį per Lamanšą? Kas yra komfortiškiau?

Vienas svarbiausių sprendimų, lemiančių kelionės komfortą, yra pasirinkimas tarp keltų (iš Doverio į Kalė arba atvirkščiai) ir Eurotunelio (Eurotunnel). Abu variantai turi savo privalumų, tačiau skiriasi komforto pojūčiu.

Eurotunelis yra „greitas“ variantas. Jūs važiuojate į vagoną, užsidarysite duris ir po 35 minučių išvažiuojate kitoje pusėje. Tai idealu tiems, kurie bijo jūros ligos arba nori sutaupyti laiko. Tačiau komforto atžvilgiu tai gali būti šiek tiek „stresiška“, nes reikia laikytis griežtų nurodymų, paskirstyti keleivius į skirtingas sekcijas ir išlikti uždaroje erdvėje.

Keltai, pavyzdžiui, „DFDS“ arba „P&O“, suteikia daugiau erdvės komfortui. Kelionė trunka apie 90 minučių, bet šį laiką galite praleisti išlipę iš automobilio. Yra restoranai, parduotuvės, vaikų žaidimų aikštelės, galima pasivaikščioti viršuje mėgaujantis jūros vaizdais. Po ilgos valandų vairavimo per Europą, 90 minučių keltas tampa tikru poilsiu – galite išsitiesti kojas, nusipirkti šviežios kavos ir pailsėti prieš vairavimą kairiąja pusės. Ilgose kelionėse visada rekomenduoju keltą kaip psichologinio atsipalaidavimo priemonę.

3. Kaip tinkamai paruošti automobilį, kad kelionė nevirštų kankinimu?

Automobilio paruošimas – tai 50 proc. sėkmės. Nėra nieko blogiau, kaip strigti Vokietijos autostradoje lietuje be šildomų sėdynių arba, dar blogiau, dėl techninės gedimo. Pradedant nuo patikrinimo: padangos turi būti ne tik tinkamos sezonui (žieminės arba visasezoninės nuo spalio 1 d. Vokietijoje), bet ir su giliu protektoriumi. Tai užtikrina ne tik saugumą, bet ir tylą kelyje – mažiau triukšmo reiškia mažiau nuovargio.

Komfortas taip pat priklauso nuo automobilio viduje esančios eros. Prieš išvykstant būtina išvalyti saloną, užtikrinti, kad oro kondicionierius veiktų (arba pasirūpinti langų uždangomis, jei kondicionieriaus nėra). Labai svarbu yra „pakabinimo“ sistema. Jei amortizatoriai jau seni, kiekviena duobė jausmas kaip smūgis stuburai. Taip pat nepamirškite pasirūpinti specialiais rūkų žibintais (headlamp beam deflectors), jei jūsų automobilis turi kairės šviesos kryptį (kaip ir dauguma kontinentinės Europos automobilių). Be jų Anglijoje ne tik nusikalbate, bet ir akylai žiūrite į kelią, nes šviesos apakina priešais važiuojančius vairuotojus, kas sukuria nervinę atmosferą.

4. Kaip išplanuoti poilsį, kad išvengti vairuotojo nuovargio?

Profesionaliai vairuodamas šiuos maršrutus galiu pasakyti vieną: nuovargis kaupiasi neperceptualiai. Yra taisyklė, kad kas 4,5 valandos reikia daryti 45 minučių pertrauką. Tačiau komfortui užtikrinti rekomenduoju dažnesnes pertraukas – kas 2–3 valandas.

Planuodami maršrutą, paieškokite ne paprastų degalinių, o poilsio zonių (Rasthof, Service area). Vokietijoje ir Belgijoje jos yra labai aukšto lygio. Ten galite ne tik užpilti degalų, bet ir pavalgyti šiltą maistą, nusiprausti rankas, netgi pasiimti dušą (kai kuriose vietose). Jei keliaujate su šeima, šios pertraukos turi būti planuojamos kaip „mini išvykos“. Leiskite vaikams išbėgti į žaliąją zoną, pasimesti. Jei važiuojate be nakties pernakvojimo (t.y. vairuojate 24 valandas iš eilės), būtina turėti antrąjį vairuotoją. Jei antrajojo nėra – nebekelkite. Privaloma pernakvoti vienoje iš šalių viešbučiuose. Miegas automobilyje neleidžia pilnai atsigauti raumenims, o komfortas ryte bus visiškai sunaikintas nugaros skausmu.

5. Kokius dokumentus reikia turėti sau ramiai, ypač po „Brexit“?

Dokumentų tvarka po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasikeitė, ir tai dažnai sukelia didžiausią stresą sienos kirtimo metu. Kadangi esu ekspertas, pasakysiu tiesiog: turėkite visus dokumentus pasiruoštuosiuose failuose arba lengvai pasiekiamoje vietoje.

Jums reikės galiojančio paso (asmens dokumentas turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po kelionės pabaigos). Jei važiuojate savo automobiliu, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą (tarptautinio nereikia, jei jis lietuviškas su lotyniškomis raidėmis) ir automobilio registracijos sertifikatą. Labai svarbu – „Žalias kortelė“ (Green Card), tai yra draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad jūsų civilinis atsakomybės draudimas galioja Jungtinėje Karalystėje. Be jos sienos kelti neleis.

Taip pat patariu turėti kvitą už automobilio pirkimą (jei automobilis naujas), nes kartai muitinėje gali kilti klausimų dėl automobilio nuosavybės teisės. Jei automobilis nėra jūsų, būtina turėti raštišką savininko sutikimą (leidimą vairuoti). Visi šie dokumentai užtikrina, kad sienos kirtimas užtruks vos keletą minučių, o ne valandas, kas yra esminis komforto elementas.

6. Kaip susidoroti su vairavimu kairiąja pusės? Ar tai labai trikdo?

Vairavimas kairiąja pusės yra vienas didžiausių baimių tiems, kur važiuoja į Angliją pirmą kartą. Tačiau kaip žmogus, kuris tą kelią įveikęs šimtus kartų, galiu užtikrinti: organizmas prisitaiko greičiau, nei atrodo. Svarbiausia yra pirmieji 50–100 kilometrų.

Komfortą čia užtikrina ne tik įgūdžiai, bet ir pagalbinės priemonės. Patariu ant priekinio stiklo (dešinėje pusėje, kairiajame vairuotojo kampe) užklijuoti specialią lipduką-priminimą „DRIVE ON THE LEFT“. Taip pat nepamirškite pakeisti šviesų nukreipimo (kaip minėjau anksčiau). Žiedai (roundabout) yra pagrindinis iššūkis. Anglijoje jų daug, ir jie suka prieš laikrodžio rodyklę. Pagrindinė taisyklė: žiūrėkite į dešinę. Kas jau važiuoja žiede, turi pirmenybę.

Psichologinis komfortas ateina, kai pradedate jausti srautą. Neskubėkite, važiuokite paviršutiniškame dešiniajame ruože, kol įgijate pasitikėjimo. Jei jaučiate nerimą, nenusimaskinkite – pasukite į pirmąją poilsio aikštelę ir pailsėkite. Be galo svarbu yra tai, kad Anglijoje yra daug važiuojančiųjų iš Europos, todėl kiti vairuotojai dažnai yra kantrūs ir suprantantys.

7. Kokius daiktus reikia turėti automobilyje privalomuoju rinkiniu Didžiojoje Britanijoje?

Kiekviena šalis turi savo specifinius reikalavimus, o Didžioji Britanija nėra išimtis. Nors dauguma „privalomųjų“ rinkinių taisyklių taikomos tik vietiniams gyventojams, turistams patariama turėti juos dėl saugumo ir ramybės.

Privalomas yra atsparumo lietui liudijimas (angliškai rain cover?), nors dažniau kalbama apie šviesų nukreipimo. Taip pat patariama turėti švarką (atsarginį šviesos šaltinį), švyturėlį (pavojų švyturėlį) ir pirmosios pagalbos apyrankę. Jei keliaujate su vaikais, privaloma turėti tinkamas vaikiškas kėdutes, atitinkančias Britanijos standartus (ECE R44/04 arba R129). Muitinės ar policijos kontrolė gali būti griežta šiuo klausimu.

Jei planuojate važiuoti į Londoną arba kitas miestas, kuriose yra mokesčiai už įvažiavimą (ULEZ – Ultra Low Emission Zone), pasirūpinkite šiomis sumomis iš anksto arba sužinokite, ar jūsų automobilis atitinka ekologinius standartus. Bausmės už neapmokėtą mokestį gali gniuždyti biudžetą ir sugadinti kelionės nuotaiką. Komfortas – tai ir žinojimas, kad esate legalus ir nerasite neparuoštas.

8. Kaip organizuoti maistą ir gėrimus kelyje, kad jie nebuvo trikdis?

Maistas kelyje – tai degalas mūsų organizmui. Dažnai matau, kad žmonės pasiperka greito maisto, riebių užkandžių, ir po to jaučiasi sunkiai, svaigsta, sumažėja dėmesys. Komfortiška kelionė reikalauja subalansuoto mitybos planavimo.

Rekomenduoja pasirūpti vėsinama dėže su gėrimais. Vokietijoje ir Belgijoje degalinių kainos gali būti aukštos, o vanduo buteliukuose – nebe pigus. Turėkite pakankamai vandens. Maistas turėtų būti lengvas: sumuštiniai su vištiena, vaisiai, riešutai, džiovinti vaisiai. Vengykite per daug druskos ir cukraus, nes jie sukelia troškulį.

Jei naudojate keltą, tai puiki proga pavalgyti karštą, pilnavertį patiekalą. Taip pat poilsio zonose (ypač Vokietijoje) yra restoranai, kurie siūlo „Reiseproviant“ – kelionės porcijas, kurios yra mažiau svaiginančios nei didelės picos. Nepamirškite ir šiukšlių! Švara automobilyje kuria jaukumo ir komforto jausmą. Turėkite nedidelį šiukšliadėžę, kad obuolių žievelės ir servetėlės nebūtų išbarstytos po kojomis.

9. Kaip praleisti laiką keleiviams, kad jie neknisdžiotų vairuotojui?

Vairuotojo komfortas priklauso nuo to, ką daro keleiviai. Jei vaikai ar suaugę keleiviai nuobodžiuojasi, jie pradeda kalbėti, kelti klausimus arba reikalauti dažniau sustoti. Tai atitraukia dėmesį.

Šiuolaikinės technologijos yra didelis pagalbininkas. Iš anksto parsisiųskite filmų, serialų, audioknygų. Gerai veikia ausinės – taip kiekvienas keleivius gali mėgautis savo kontentu, neužtraukdamas kitų. Jei keliaujate su vaikais, pasirūpinkite kelionės žaidimais, kurie nereikalauja jūsų dalyvavimo (pavyzdžiui, „rask daiktą“ sąrašai).

Svarbu yra ir temperatūros reguliavimas. Keleiviai gali šalti arba karsti, jei sėdi gale. Užtikrinkite, kad oro ventiliacija pasiekia galines sėdynes. Jei keleiviai patogiai įsirengę, juos kankina nuobodžius, jie miega arba ramiai žiūri į langą, o vairuotojas gali susikoncentruoti. Ramybė salone – aukščiausias komforto lygmuo.

10. Ką daryti, jei įvykią techninė nelaimė ar avarija užsienyje?

Tai yra baisiausias scenarijus, bet apie jį reikia galvoti ramiai. Komfortas šioje situacijoje reiškia – pasiruošimas. Prieš išvykstant patikrinkite, ar galioja jūsų kasko draudimas užsienyje (arba turėkite pagalbinio transporto draudimą). Būtinai turėkite visą draudimo kompanijos telefono numerį, kurį galite paskambinti nemokamai (arba įsirašykite „+“ numerį).

Turėkite automobilyje švarką, šviesų atšvaitų liemenę ir žibintuvėlį. Jei automobilis sugenda, užgeskite variklį, užsidėkite liemenę, išsireikškite trikampį už 50 metrų (pagal taisykles) ir nukeliaukite į saugią vietą už aptvaro. Nebandykite remontuoti sunkaus gedimo pačiu, jei neturite įgūdžių – tai tik didžiausią stresą.

Jei turite „Eurotrip“ tipo pagalbos paslaugą (pavyzdžiui, iš PZU arba kitų draudikų), jie organizuoja vilkiką. Žinoti, kad turi pagalbą, psichologiškai labai palengvina situaciją. Niekada nekeliaukite toliau su sugedu automobiliu, būkite kantrus ir laukite pagalbos. Saugumas čia svarbiau už laiką.

Išvada

Maksimalus kelionės komfortas važiuojant į Angliją nėra atsitiktinis dalykas – tai rezultatas, pasiekiamas dėltingos planavimo, pasiruošimo ir patirties dermės. Kaip žmogus, kuris šiuos maršrutus įveikė ne kartą ir žino kiekvieną duobę ant kelio nuo Vilniaus iki Londono, galiu teigti: raktas į sėkmę yra ne brangus automobilis, o ramybė.

Ramybė ateina iš to, kad žinote, ką daryti, jei pasikeičia orai, kur sustoti, ką valgyti ir kaip elgtis sienoj. Ji ateina iš to, kad jūsų automobilis yra pasiruošęs, o dokumentai – tvarkingi.