Kelionė į Angliją iš Lietuvos: Laikas, Maršrutai ir Eksperto Nuomonys

Kelionė į Angliją (arba plačiau – į Jungtinę Karalystę) iš Lietuvos jau daugiau nei du dešimtmečius yra viena populiariausių kryptų tiek verslo, tiek turizmo, tiek ir emigracijos srityje. Per savo ilgą karjerą tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip pasikeitė maršrutai, kaip pasikeitė pasienio kontrolės reikalavimai ir, svarbiausia, kaip kito žmonių lūkesčiai dėl kelionės trukmės. Dažnai klientai klausia: „O kiek tiksliai tai užtrunka?“ Atsakymas nėra vienas žodis, nes priklauso nuo to, kuo keliaujate, kokį maršrutą pasirinksite ir, pasidžiaugiant ar ne, nuo oro sąlygų bei pasienio eilių.

Šiame straipsnyje remiuosi ne teorine informacija, o praktine patirtimi. Mes išnagrinėsime visus galimus kelionės būdus, jų niuansus ir pateiksime realius laiko įverčius. Nesvarbu, ar planuojate važiuoti savo automobiliu, ar ieškote pigesnio autobuso bilieto – čia rasite išsamią informaciją, padėsiančią jums suplanuoti kelionę be nereikalingų nereikalingų staigmenų.

Anglija nėra taip toli, kaip atrodo žiūrint į žemėlapį, tačiau ji yra „sala“, o tai reiškia, kad visiems ratais ar bėgiais važiuojantiems keliems tenka kirsti vandenį. Šis geografinis bruožas ir lemia pagrindinius kelionės trukmės skirtumus. Suprasdami logistikos subtilybes, galėsite ne tik tiksliau įsivaizduoti, kiek laiko praleisite kelyje, bet ir parinkti sau tinkamiausią transporto priemonę.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie kelionę į Angliją

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų planuojančių kelionę į JK. Šie atsakymai padės jums susidaryti pilną vaizdą.

1. Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją lėktuvu iš Lietuvos?

Skrydis yra greičiausias būdas pasiekti Angliją, tačiau čia svarbu atskirti skrydžio trukmę nuo bendro kelionės laiko. Tiesioginis skrydis iš Vilniaus ar Kauno į Londoną (Gatwick, Heathrow, Luton ar Stansted oro uostus) trunka apie 2 valandas 50 minučių iki 3 valandų 20 minučių. Tačiau man, kaip logistikos profesionalui, visada svarbu įspėti klientą: skrydis – tai tik viena kelionės dalis.

Bendras kelionės laikas „nuo durų iki durų“ apima: laiką, skirtą nuvykti į oro uostą (Vilniuje tai gali trukti nuo 20 minučių iki valandos, priklausomai nuo gyvenamosios vietos), obliguotą atvykimą bent 2 valandas prieš skrydį (registracija, saugumo kontrolė), patį skrydį, laiką nusileidus oro uoste (išlipimas iš lėktuvo, pasienio kontrolė po „Brexit“, bagažo paėmimas) ir galiausiai kelionę iš Londono oro uosto į galutinę paskirties vietą. Londono oro uostai yra dideli ir nutolę nuo centro, tad transportas į centrą gali užeiti dar 45–90 minučių. Taigi, realiai įsiskaičiuokite, kad visa kelionė nuo namų Lietuvoje iki viešbučio ar draugo namų Anglijoje užtruks maždaug 6–8 valandas.

2. Ar autobusu važiuoja ilgiau nei automobiliu, ir kiek tai trunka?

Kelionė autobusu į Angliją yra viena pigiausių, tačiau ilgiausių pasirinkimų. Vidutiniškai autobusas (pvz., „Lux Express“, „Ecolines“ ar kt.) iš Vilniaus iki Londono veda apie 30–34 valandas. Tačiau tai gali svyruoti. Keliuose yra nemažai privalomų sustojimų: keleiviai turi išlipti pasienio kontrolėje (tai Lietuvos-Lenkijos ir ypatingai Jungtinės Karalystės-Francijos ar Belgijos ribose), taip pat daromi techniniai pertraukimų sustojimai vairuotojams bei keleiviams.

Palyginus su savo automobiliu, autobusas gali atrodyti lėtesnis dėl fiksuoto grafiko ir daugelio sustojimų miestuose, kad paimti/išleisti keleivius. Automobiliu turite daugiau laisvės: jei vairuojate ramiu tempu ir keičiatės vairuotojais, kelionė gali trukti apie 24–26 valandas grynojo važiavimo laiko. Tačiau jei važiuojate vienas, reikės prisidėti poilsio pertraukų, kas prailgina kelionę iki 30 valandų ar daugiau. Taigi, autobusu dažnai būna kiek ilgiau, bet ten nereikia galvoti apie vairavimą ir kuro kainas.

3. Kiek užtrunka kelionė keltu iš Lietuvos savo automobiliu?

Tai yra vienas labiausiai komplikuotų, bet dažnai pasirenkamų maršrutų, ypač jei reikia pervežti daugiau bagažo. Nėra tiesioginio kelto iš Lietuvos į Angliją. Turite važiuoti per Lenkiją, Vokietiją (arba per Baltarusiją, tačiau dėl sankcijų vizų reikalavimų šis maršrutas dabar populiarumo neteko), Olandiją ar Belgiją, kur pasieksiate uostamiestį, pvz., Kopenhagą (Klaipėda-Kopenhaga), o toliau vėl važiuosite automobiliu.

Populiariausias variantas yra važiuoti iki Belgijos (Zeebrugge ar Oostende) arba Olandijos (Hook of Holland) ir ten keltis į JK. Pačios kelionės Lietuvoje ir per Europą trukmė priklauso nuo maršruto: iki Belgijos yra apie 1600–1700 km, kas vidutiniškai automobiliu su sustojimais užtrunka 18–20 valandų. Prie šio laiko pridedamas laukimas uoste ir patis kelionė keltu. Keltas „Dover-Calais“ (Prancūzija-Anglija) trunka apie 1,5 valandos, tačiau į ją dar reikia užsukti. Jei renkatės ilgesnį keltą, pvz., iš Olandijos (Harwich) į Angliją, jis gali trukti net 6–7 valandas, bet leidžia pailsėti kelyje. Visas šis maršrutas „nuo durų iki durų“ su automatine pavarde dažnai užtrunka 24–30 valandų, priklausomai nuo eismo ir pasienio kontrolės.

4. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės trukmę į Angliją?

Tai yra labai svarbus klausimas, ir mano patirtis rodo, kad daugelis žmonių vis dar pervertina šį poveikį, tačiau jis tikrai egzistuoja. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, pasikeitė pasienio kontrolės taisyklės. Anksčiau važiuodami pro Eurotunelį arba Keltu iš Kalė (Calais), mes naudodavomės ES piliečių eilėmis, kurios judėdavo labai greitai. Dabar, net jei turite lietuvišką pasą, turite važiuoti kartu su visais kitais „ne ES“ keleiviais per trečiosios šalies kontrolę.

Tai reiškia, kad pasienio punktuose (ypač Doverio uoste ar Folkestone Eurotunelyje) susidarius eilėms, laukimo laikas gali padidėti nuo 30 minučių iki kelias valandų, ypač vasaros atostogų metu arba švenčių dienomis. Be to, dabar griežčiau tikrinami pasai ir vizos (jei reikalinga), todėl patikros procedūra užtrunka šiek tiek ilgiau. Mano patarimas: visada planuokite papildomą 1–2 valandas rezervo dėl šių formalumų, ypač jei keliaujate automobiliu.

5. Kuris maršrutas automobiliu yra greičiausias: pro Vokietiją ar pro Lenkiją?

Daugelis vairuotojų diskutuoja: keliauti autostrada „A1“ per Lenkiją, ar rinktis Vokietijos automagistralę? Kaip žmogus, pervežęs tūkstančius tonų krovinių, galiu pasakyti tiksliai: Vokietijos maršrutas (per Berlyną ir toliau į Hanoverį, tada į Belgiją/Olandiją) dažniausiai būna greitesnis ir, svarbiausia, prognozuojamesnis.

Nors Lenkijoje keliai gerokai pagerėjo, „A1“ autostradoje vis dar gali būti daug remonto darbų vietų, o vietiniai vairuotojai kartais elgiasi neprognozuojamai. Vokietijos autobanai yra platesni, o nors ten irgi dažnai vyksta remontai, eismas juda sklandžiau. Be to, važiuodami pro Vokietiją, geriau pasieksite Belgijos uostus (Zeebrugge), kurie dažnai būna mažiau užpilti nei Prancūzijos Kalė (Calais), nors Kalė yra arčiau Londono geografiškai. Taigi, trumpiausias atstumas ne visada reiškia greičiausią laiką.

6. Ar vasarą kelionė užtrunka ilgiau nei žiemą?

Absoliučiai taip. Tai yra klasikinė logistikos tiesa. Vasarą, ypatingai liepos ir rugpjūčio mėnesiais, Europos keliais (Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje) didžiuliai kamščiai. Taip pat uostuose būna milžiniškos eilės – ne tik keleivių automobiliams, bet ir sunkvežimiams. Vasarą keltų bilietai turi būti užsakomi iš anksto, kartais ir savaitėmis iki kelionės, nes paskutinė minutis gali tekti laukti kelioms keltams, kol susirasite vietą.

Žiemą eismas gali būti sklandesnis, tačiau ten kyla kitas rizikos faktorius – oro sąlygos. Sniegas, ledas ar rūkas Vokietijoje ir Anglijoje gali visiškai sužlugdyti grafiką. Anglijoje, pavyzdžiui, nedaug sniego, tačiau vos tik iškrenta keletas centimetrų, transportas sustoja, nes šalis nėra pritaikyta žiemos sąlygoms. Taigi, vasara tikėkitės kamščių ir eilių, žiemą – atidžiai sekite orų prognozes.

7. Kiek laiko užtrunka pasienio kontrolė ir ką reikia turėti?

Pasienio kontrolės laikas priklauso nuo transporto priemonės. Lėktuvuose atvykstant į Londono oro uostus, pasienio kontrolė (dabar atskira nuo ES eilių) gali užeiti nuo 15 minučių (jei sėkmingai nusileidote prieš kitus lėktuvus) iki 1–2 valandų pikinėmis valandomis. Svarbu turėti galiojantį pasą (asmens tapatybės kortelės daugiau nebepakanka JK nuo 2021 m. spalio 1 d. lietuviams, jei kelionės tikslas nėra turizmas trumpam laikui, bet visada patariu nuvežti pasą).

Automobiliu ar keltu kirsiant pasienį (pvz., Doverio uoste), tikrinimas vyksta dar prieš įvažiavant į keltą ar tunelį. Oficialiai tai gali trukti kelias minutes, tačiau jei pasienio pareigūnams kils klausimų (pavyzdžiui, apie vizą, darbo leidimą ar krovinių buvimą), procesas gali užtrukti ilgiau. Turiu priminti, kad po „Brexit“ draudžiama vežti maisto produktus iš ES į JK (mėsą, pieno produktus ir t.t.), todėl jei turite tokių produktų bagaže, tikrinimas gali prailgti, o produktai – būti konfiskuoti.

8. Ar verta rinktis traukinių maršrutą (pvz., „Eurostar“)?

Traukinys yra puikus būdas nuvykti greitai ir patogiai, tačiau jis nėra pigus, ir logistiškai jis nėra tiesioginis iš Lietuvos. Norint važiuoti „Eurostar“ traukiniu po Jungtę (Eurotunnelį), turite pirmiausia nuvykti į Briuselį (Belgija) arba Paryžių (Prancūzija). Iš Lietuvos į Briuselį galima važiuoti traukiniu (pvz., per Varšuvą ir Berlyną), tačiau tai labai brangu ir ilga (keletas persėdimų).

Realistiškiausias variantas – važiuoti autobusu ar automobiliu iki Briuselio ar Paryžiaus, o ten persėsti į „Eurostar“. Iš Briuselio į Londoną traukinys važiuoja tik 2 valandas. Tačiau, įsiskaičiuojant laiką, skirtą nuvykti iki Briuselio (apie 18–20 valandų automobiliu) ir laukimą stotyje, laiko sutaupymas palyginti su tiesioginiu autobusu nėra toks didelis, o kaina padidėja keliskart. „Eurostar“ taip pat turi griežtas bagažo taisykles, todėl jei keliaujate su daug daiktų, gali kilti nesklandumų.

9. Kiek kainuoja pigiausia kelionė ir kaip tai įtakoja laiką?

Pigiausia kelionė dažniausiai yra autobusu. Bilietai gali kainuoti nuo 60 iki 120 eurų viena kryptimi, jeigu juos įsigyjate iš anksto arba naudojatės akcijomis. Tačiau pigiausi autobusai dažnai turi daugiausia sustojimų. Jie sustoja ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose paimti keleivių, kas prailgina kelionę iki 36 ar net 40 valandų.

Brangiausia, bet greičiausia yra kelionė lėktuvu. Nors bilietas gali kainuoti 150–300 eurų (priklausomai nuo sezono), sutaupytas laikas – neįkainojamas. Automobiliu kelionės kaina priklauso nuo kuro. Vidutiniškai viena kryptis (su keltu) gali kainuoti apie 250–350 eurų vienam automobiliui (kuras + keltas + mokesčiai už kelių naudojimą Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje). Laikas – vidutinis, apie 24–30 valandų. Taigi, jei jums svarbu laikas, rinkitės lėktuvą; jei biudžetas – autobusą; jei laisvė ir komfortas – automobilį.

10. Kokie yra pagrindiniai nereikalavimai vairuotojams važiuojant į Angliją?

Jei planuojate važiuoti savo automobiliu, būtinai pasirūpinkite dokumentais. Po „Brexit“ lietuvių vairuotojų pažymėjimai („Green Card“) nebėra privalomi, tačiau visada patariu turėti galiojančią civilinės atsakomybės draudimo polisą, kuris galiotų JK. Taip pat būtina turėti vairuotojo pažymėjimą.

Svarbiausia techninė priemonė – Anglijoje vairuojama kairėje pusėje. Tačiau jei važiuojate kontinentine Europa, jūsų automobilis turi „priekinį šviesų rinkinį“ priderintą taip, kad nežlugtų akį priešais važiuojantiems vairuotojams (jei šviesos reguliuojamos, tai problema išsprendžiama, bet jei ne – reikia lipdukų). Taip pat Anglijoje yra griežti greičio apribojimai ir daug vaizdo kamerų, todėl nenusimanykite apie greičio viršijimą. Mano patirtis rodo, kad daugiausia laiko prarandama ne dėl greičio, o dėl to, kad vairuotojai pasiklysta Londono kompleksinėje sankryžų sistemoje, todėl įsirašykite navigaciją iš anksto.

Išvada

Apibendrinant, kiek užtrunka kelionė į Angliją iš Lietuvos, galime pasakyti, kad nėra vieno teisingo atsakymo. Viskas priklauso nuo jūsų prioritetų: laikas, pinigai ar patogumas. Lėktuvas tai padarys per 6–8 valandas (su visa logistika), automobilis su keltu užtruks maždaug paras, o autobusas gali šią kelionę paversti beveik dviem dienomis.

Per savo 20 metų patirtį mačiau, kaip keitėsi ši kryptis, ir vienas dalykas išlieka pastovus – geras planavimas yra pusė sėkmės. Neskubėkite pasirinkti pigiausio varianto be galvos, nes 10 eurų sutaupyta gali praversti įstrigus 4 valandas pasienio eilėje arba varginančioje kelionėje be oro kondicionieriaus. Pasiruoškite kelionei atsakingai, pasitikrinkite dokumentus ir kelionės į šią nuostabią šalį taps ne rūpestis, o malonus nuotykis.