Kelionė į Angliją: Eksperto Vadovas, Kaip Rasti Patogiausią Transporto Būdą

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė mūsų požiūris į keliones tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Anksčiau tai buvo didelis nuotykis, reikalęs ilgos pasiruošimo, o šiandulinis žmogus noriaus vieno – patogumo. Anglija (ar tiksliau, Jungtinė Karalystė) vis dar yra viena populiariausių kryptų tiek verslo, tiek turizmo, tiek emigracijos tikslais. Tačiau kylančiais kuro kainais, pasikeitusiais pasienio kontrolės reikalavimais po „Brexit“ ir vis didesniu poreikiu kokybės, klausimas „kaip nuvykti“ tampa vis aktualesnis.

Nėra vieno universalaus atsakymo, kuris transporto būdas yra geriausias. Viskas priklauso nuo to, ką jūs laikote patogumu. Kam nors tai yra pigiausias bilietas, kitam – galėjimas prisivesti daugiau bagažo be papildomų rūpesčių, o trečiajam – greitis ir minimalus laiko praradimas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, analizuodamas pagrindinius kelionių variantus ir padėsiu jums nuspręsti, kuris metodas geriausiai atitinka jūsų lūkesčius. Mes nekalbėsime tik apie techninius duomenis – kalbėsime apie tai, kaip jaustis kelionės metu, kaip išvengti streso ir ką tikrai reikia žinoti prieš išvykstant.

Svarbu prisiminti, kad patogumas – tai ne tik minkštos sėdynės ar oro kondicionierius. Tai ir aiškus tvarkaraštis, aiškus taisyklių supratimas, o taip pat ramybė, žinant, kad jūsų kelionė vyks be nenumatytų sustojimų ar problemų pasienyje. Šiandien rinkoje yra kelios pagrindinės alternatyvos: autokeliai (autobusai), oro keliai (lėktuvai) ir keliavimas asmeniniu transportu (automobiliu per keltus arba tunelį). Kiekvienas iš jų turi savo niuansų, kuriuos verta išnagrinėti išsamiai.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų per šiuos metus. Atsakymai į juus padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas jūsų laukia kelyje į Angliją.

1. Koks transporto būdas yra patogiausias tiems, kurie bijo skraidyti?

Tai labai dažnas klausimas, ypač tarp tų keleivių, kurie renkasi kelti arba vairuoti, būdami linkę į aerofobiją. Jei jums skrydis sukelia didelį stresą ar fizinį diskomfortą, geriausias ir, mano nuomone, patogiausias pasirinkimas yra keliavimas autobusu arba asmeniniu automobiliu.

Šiuo atveju „patogumas“ reiškia psichologinę ramybę. Ilgos kelionės autobusu (pvz., „Kautra“, „Ecolines“ ar „Lux Express“) siūlo galimybę tiesiog atsisėsti, užmigti ir pabusti jau Anglijoje. Nereikia jausti turbulencijos, kelti kojų ore ar laukti ilgos dekompresijos. Be to, šiuolaikiniai autobusai yra gerokai pralenkę savo pirmtakus: jie turi dirbtinį „stabdžių“ efekčio vaizdą (kad nevežtų), toaletus, Wi-Fi (nors ir ne visada stabilų) bei individualias ventiliacijas. Taip pat svarbu paminėti, kad autobusais keliaujantys keleiviai dažnai vertina tai, kad gali susipažinti su kitais žmonėmis, pabendrauti, kas sumažina kelionės įtampą. Jei keliaujate savo automobiliu, turite visišką kontrolę: galite sustoti kada norite, pailsėti, pavalgyti. Tai leidžia jaustis namuose net ir tūkstančių kilometrų nuo jų.

2. Ar lėktuvas visada yra greičiausias ir patogiausias pasirinkimas?

Dažnai manyta, kad lėktuvas – absoliutus greičio ir patogumo karalius. Tačiau kaip ekspertas, kuris yra matęs visas šias keliones iš vidaus, galiu pasakyti: ne visada. Greitis ir patogumas – skirtingi dalykai. Skrydis iš Vilniaus į Londoną trunka apie 3 valandas, tačiau tai yra tik „oras ore“.

Reikia įsivaizduoti visą procesą. Turite atvykti į oro uostą mažiausiai 2 valandas prieš skrydį (jei skraidinate su „low-cost“ avialinijomis, gali tekti stovėti eilėse ir ilgiau dėl rigorščios bagažo kontrolės). Pačios kelionės metu jums sėdėti siaurose vietose, dažnai negalima išsižiūrėti pro langą (jei sėdite virš sparno), o maistas ir gėrimai kainuoja papildomai. Atvykus į Londono (ar kitų miestų) oro uostus, reikia susitvarkyti su pasienio kontrolėmis, kurios po „Brexit“ tapo griežtesnės ir ilgesnės, o po to dar nuvykti į miesto centrą (pvz., iš Stanstedo ar Lutono į centrą reikia 45–60 minučių traukiniu ar autobusu.

Taigi, realus laikas nuo jūsų namų durų iki paskirties vietos Anglijoje gali svyruoti nuo 6 iki 8 valandų. Tuo tarpu autobusas, nors ir važiuoja 30–40 valandų, nekelia tokių organizacinių rūpesčių – jūs tiesiog įlipate ir važiuojate. Todėl, jei jūsų laiko sąskaita nėra svarbiausia, o nenorite šokti su lagaminu tarp oro uostų terminalų, lėktuvas gali atrodyti mažiau patogus sprendimas.

3. Kokios yra pagrindinės patogumo problemos keliaujant autobusu į Angliją?

Nors autobusai yra ekonomiški ir psichologiškai lengvesni tiems, kurie nemėgsta aukščio, juose yra savų patogumo iššūkių. Viena pagrindinių problemų – fizinis nuovargis. Sėdėjimas vienoje vietoje 24–30 valandų, net ir moderniame autobuse, yra sunku net ir jauniems žmonėms. Nors sėdynės gali atsilenkti, jos nebus tokios pat erdvios kaip sofa namuose.

Kita problema – sanitariniai punktai. Autobusuose yra tualetai, tačiau jų palaikymas švariu ilgos kelionės metu yra sudėtingas uždavinys. Po kelių valandų važiavimo jie gali tapti ne tokia pat maloni vieta. Be to, dažnai keleiviai skundžiasi, kad per trumpus sustojimus (pavyzdžiui, degalinėse Vokietijoje ar Belgijoje) ne visada spėja ne tik nueiti į tualetą, bet ir paprastai išsitiesioti, nusipirkti maisto ar uždegti cigaretę.

Taip pat verta paminėti triukšmą. Nors dauguma autobusų turi taisyklę dėl tylumo naktį, visada randasi keleivių, kurie kalba telefonu, klausosi muzikaus ausinėmis (kurią girdi kaimynai) arba verkia kūdikiai. Jei jūs esate jautrus triukšmui, rekomenduoju turėti kokybiškus uždarus ausinius su triukšmo slopinimo funkcija. Tai gali gerokai padidinti kelionės patogumo lygį.

4. Ar verta keliauti savo automobiliu per Keltą ar Eurotunelį?

Keliavimas savo automobiliu – tai aukščiausias laisvės ir patogumo lygis, jei kalbame apie bagažą ir grafiką. Jūs neesate priklausomi nuo autobuso vairuotojo ar oro uosto tvarkaraščio. Galite važiuoti kada norite, sustoti kur norite, ir pasiimti tiek daiktų, kiek telpa į bagažinę (nors reikia atsižvelgti į techninius apribojimus). Tačiau čia pasislėpę keli svarbūs niuansai, susiję su patogumu.

Pirmiausia, kelionė į Angliją automobiliu reikalauja persikelti per La Manšą. Jūs turite dviejų pagrindinių variantų: keltas iš Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija) arba Eurotunelis (traukinys, kuris perveža automobilius). Keltas gali būti patogesnis tiems, kurie mėgsta pasivaikščioti, pavalgyti restorane ar paprasčiausiai išlipo iš mašinos. Tačiau keltai gali būti veikiami jūros bangų – jei jums pasitaiko jūros ligos, tai bus labai nepatogu. Eurotunelis yra greitesnis (trunka tik 35 minutes), bet jame jūs tiesiog sėdite mašinoje ir laukiate. Nėra galimybės išlipti, paeiti į tualetą (jei nespėjote prieš tai), todėl reikia tiksliai planuoti sustojimus prieš įvažiavimą į terminalą.

Be to, vairavimas Anglijoje kairiąja kelio puse yra didelis stresas ir reikalauja įgūdžių. Pirmosios valandos po išlipimo iš kelta ar tunelio gali būti labai įtemptos, ypač važiuojant apvaliose sankryžose („roundabouts“). Tai nėra „patogumas“ klasikiniame supratime, o tai gali nuslopinti džiaugsmą nuo kelionės savo mašina.

5. Kaip „Brexit“ paveikė kelionės patogumą į Angliją?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos kelionės tapo sudėtingesnės, o tai tiesiogiai veikia patogumą. Anksčiau, turint asmens tapatybės kortelę, galėjome važiuoti be jokių rūpesčių kaip per vidinę ES sieną. Dabar situacija pasikeitė.

Dabar kelionės į Angliją patogumas sumažėjo dėl pasienio kontrolės. Atvykus į oro uostą ar uostą, jūsų laukia dvi eilės: viena ES piliečiams (kur dabar eilės ilgesnės, nes dirbančius ten pareigūnai dažniau tikrina dokumentus) ir kita visiems kitiems. Be to, atsirado papildomi reikalavimai dėl maisto produktų atvežimo. Negalite atsivežti mėsos, pieno produktų ar kai kurių vaisių be specialių leidimų. Tai sukelia nepatogumų šeimoms, kurios norėtų atsivežti lietuviško skonio.

Taip pat, jei planuojate vykti savo automobiliu, reikia turėti „Green card“ (draudimo žaliąją kortelę), kurią išduoda jūsų draudikas, o taip pat UK „GB“ ženklelė ant mašinos galo. Jei šių dokumentų nėra, patogumas baigiasi pačiame pasienyje, kur gali būti neleista važiuoti toliau. Šie biurokratiniai barjerai reikalauja daugiau pasiruošimo, o kas reiškia – mažiau „paskui“, daugiau „prieš“ kelionę.

6. Kuris transporto būdas geriausiai tinka šeimoms su mažais vaikais?

Šeimoms su vaikais patogumas – tai daugiausia dėmesio vaikui skyrimas ir galimybė judėti. Čia mano rekomendacija smarkiai priklauso nuo vaiko amžiaus, tačiau dažniausiai lėktuvai arba automobiliai laikomi geresniais variantais nei autobusai.

Keliaujant lėktuvu, laikas ore yra trumpas, o vaikui lengviau išbūti 3 valandas nei 30. Tačiau oro uosto laukimas gali būti košmaras. Ilgos eilės, saugumo patikros, reikalavimas ištuštinti butelius su vandeniu – visa tai sukuria stresą tėvams. Be to, jei reikia vežti vežimėlį, dauguma avialinijų juos perveža nemokamai, tačiau juos reikia paduoti į bagažą (išskyrus kai kurias kompanijas, kurias leidžia paimti į saloną).

Autobusai su mažais vaikais gali būti labai sunkūs. Vaikui sunku sėdėti vienoje vietoje, o keisti sauskelnes ar maitinti kūdikį judančiame autobuse nėra patogu. Nėra vietos, kur vaikas galėtų užsiimti. Kita vertus, keliaujant savo automobiliu, turiite viską su savimi: vaikiškus kėdutes, žaislus, maistą. Galite sustoti kai tik vaikas pradeda verkti. Todėl, jei šeima turi galimybę ir jėgas, automobilis yra patogiausias šeimos kelionės variantas, nepaisant ilgesnio kelionės laiko.

7. Kaip pasirinkti geriausią bilietą, kad būtų kuo patogiau?

Pirkimas bilietų – ne tik klausimas kainos, bet ir patogumo. Dažnai žmonės, ieškodami pigiausio varianto, nupirka bilietus su daug persėdimų arba neįprastais laikais. Norint užtikrinti patogumą, rekomenduoju atsižvelgti į keletą dalykų.

Pirmiausia, žiūrėkite į išvykimo laikus. Jei autobusas išvyksta vidurnaktį, jūs prarandate paskutinę nakčią miego namuose ir atvykstate į Angliją ryte (pavyzdžiui, Londoną) visiškai išsekęs. Ar toks „pigumas“ vertas? Geriau pasirinkti dieninį arba vakarinį išvykimą, kad galėtumėte bent kelias valandas pamiegoti autobuse ar lėktuve.

Antra, dėmesį skirkite vietų pasirinkimui. Kai kurie autobusų pervežėjai siūlo galimybę už papildomą mokestį pasirinkti vietą su daugiau vietos kojoms (priešais sėdynę, kur niekas nesėdi). Lėktuvose verta rinktis vietas prieėjime prie durų (jei leidžiama) arba išilgai langų, jei norite ilsėtis. Venkite vietų prie tualeto – ten bus daugiau triukšmo, kvapų ir žmonių eilių.

Trečia, perskaitykite apie bagažo taisykles. Nėra nieko nepatogesnio, nei kai atvykstant reikia mokėti didžiules sumas už viršytą svorį arba dydį. Pasirūpinkite bagažu iš anksto, išmatuokite jį namuose. Žinios, kad jūsų bagažas atitinka reikalavimus, suteikia psichologinio patogumo ir ramybės.

8. Kokie yra nematomi patogumo aspektai, apie kuriuos dažnai pamirštama?

Kalbant apie patogumą, mes dažnai galvojame apie fizinę erdvę, tačiau yra ir kitų, nematomų aspektų. Vienas iš jų – informacijos prieinamumas. Patogi kelionė yra tada, kai tiksliai žinote, ką ir kada daryti.

Pavyzdžiui, kai kurie autobusų pervežėjai suteikia galimybę sekti autobuso vietą realiu laiku (GPS). Tai leidžia jums nebijoti, kad autobusas pavėluos, ir galite planuoti susitikimus ar pervesimus. Tai didelis patogumo plus.

Kitas aspektas – maitinimas. Ilgoje kelionėje būtinai reikia valgyti. Patogumo lygis priklauso nuo to, ar turite savo maisto atsargas, ar turite juos pirkti brangiuose kelių užeigose arba lėktuve. Aš visada patariu savo klientams pasirūpinti vandeniu ir užkandžiais iš anksto. Lėktuvuose duodamas maistas dažnai būna prastas ir brangus, o autobuso sustojimų vietos gali būti ribotos.

Galiausiai, pramogos. Šiuolaikinis žmogus negali ilgiau kaip valandą būti be telefono ar planšetės. Patogumas – tai įkrautas „power bank“ (nešiojamas akumuliatorius). Be to, atsisiųskite filmų ar muzikos į savo įrenginį iš anksto, nes Wi-Fi kelyje dažnai nepasiekiamas arba labai silpnas. Nėra nieko blogiau, kaip likti be pramogų viduryje Belgijos autostrados.

9. Ar verta rinktis brangesnes bilietų klases (pvz., Business ar VIP autobusus)?

Mano daugiametė patirtis rodo, kad, jei kelionė trunka ilgiau kaip 10 valandų, brangesnės klasės investicija dažnai atsiperka. Tačiau čia reikia būti atsargiam ir vertinti, ką tiksliai jūs gaunate už papildomus pinigus.

Lėktuvuose „Business“ ar „Premium Economy“ klasės suteikia daugiau vietos kojoms, geresnį maistą ir prioritetinę įlaipinimą. Jei esate aukštas arba tiesiog mėgstate erdvę, tai gali paversti kelionę iš kankinimo į malonų poilsį. Taip pat, jei turite svarbių susitikimų tą patį dieną, kai atvykstate, papildoma erdvė leis dirbti nešiojamame kompiuteryje patogiau.

Autobusuose situacija kitokia.