Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Keleivių vežimas iš Anglijos: Pilnas vadovas keliaujantiems į Lietuvą
Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, akys įprastos įvairioms situacijoms, tačiau maršrutas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos visada išlieka vienas unikaliausių ir reikalaujantis ypatingo dėmesio. Geografinis atstumas, jūros perėjimas, o pastaraisiais metais ir pokyčiai po „Brexit“ – vis tai sukuria kompleksinę mozaiką, kurią turi išmanyti ne tik vežėjas, bet ir keleivis. Šis straipsnis sukurtas tam, kad išsamiai paaiškintume, kaip šiandien veikia keleivių vežimas iš Anglijos, kokių taisyklių reikia laikytis ir kaip pasiruošti kelionei, kad ji būtų ne tik ekonomiška, bet ir patogi.
Anglija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių kryptų mūsų šalies piliečiams – tiek darbo ieškotojams, tiek studentams, tiek turistams. Išaugo ir keleivių srautai abiem kryptimis. Pasikeitė ir poreikis: jei anksčiau žmonės dažniau rinkdavosi lėktuvus, dabar, atsižvelgiant į bagažo apribojimus oro uostuose, sudėtingas registracijas ir vis brangstančius bilietus, autobusų ar mikroautobusų transportas vėl tampa prioritetas. Tai yra logistinė iššūkis, reikalaujantis tikslumo, nes viena klaida dokumentuose gali sustabdyti visą autobusą prie La Manšo sąsiaurio.
Šiame straipsnyje mes ne tik panagrinėsime techninius kelionės aspektus bet ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, padėsime suprasti, kodėl kainos svyruoja ir ką tiksliai reiškia „Brexit“ jūsų kelionei.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?
Tai vienas dažniausiai pasakomų klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei žiūrėtume tiesiog į žemėlapį, atstumas nuo, tarkime, Londono iki Vilniaus yra apie 1800–1900 kilometrų. Tačiau tarptautiniame pervežime svarbu ne tik fizinis atstumas, bet ir laikas, praleidžiamas pasienio kontrolėse bei jūros perėjimuje.
Įprastas toks maršrutas trunka nuo 30 iki 36 valandų. Tačiau tai yra grybas kelionės laikas be ilgesnių sustojimų. Profesionalios transporto kompanijos planuoja maršrutą taip, kad vairuotojai turėtų laiko poilsiui pagal europinę ir britų legislatyvą (pvz., tachografo duomenys). Taip pat, labai didelę įtaką turi rūšis, kurią naudojame – ar tai keltas, ar Eurotunelis. Keltas iš Dover į Calais trunka apie 1,5 valandos, tuo tarpu traukinys per tunelį – vos 35 minutes. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad prieš patenkanant į jūrų perėjimo vietą susidaro didelės eilės, ypač vasaros sezono metu arba tuo metu, kai vyksta papildomos muitinės procedūros. Taigi, jei planuojate atvykti į Vilnių ar Kauną antradienio vakare, reikėtų iš Anglijos išvykti bent sekmadienio ryte.
Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi keldamasi iš Anglijos po „Brexit“?
Tai, kas anksčiau buvo paprasta – pasiimti asmens kodą ir važiuoti – po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasikeitė. Dabar ypatingą dėmesį reikia skirti dokumentams. Pirmiausia, Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiams keliaujant į Angliją ir atgal galioja pasas. Asmens dokumentas (asmens kortelė) vis dar gali būti priimamas tam tikromis aplinkybėmis, tačiau patariame niekada neabejoti ir turėti galiojantį pasą. Britų pasienio pareigūnai turi teisę neleisti keliauti su pažeidžiamu dokumentu.
Taip pat svarbu paminėti vizų klausimą. Paprastoms trumpalaikėms kelionėms (turizmui, lankantis giminaičių) vizos nereikia, tačiau jei kelionės tikslas yra darbas, būtina turėti atitinkamą leidimą arba vizą. Dažnai pasitaiko atvejų, kai keleiviai bando išvykti „per dieną“, tačiau pasienio kontrolėje kyla įtarimų dėl neteisėto darbo. Be to, jei su jumis keliauja nepilnamečiai vaikai, būtina turėti ne tik jų pasus, bet ir raštišką tėvų (ar vieno iš tėvų) sutikimą keliauti, jei vaikas keliauja ne su abais tėvais. Tai ne formalumas – britų pasieniečiai yra labai atsargūs vaiko teisių atžvilgiu ir gali uždrausti išvykti, jei dokumentų paklaustumės ir sutikimo nėra.
Kiek bagažo galima su savimi pasiimti ir kokios jo taisyklės?
Vienas iš pagrindinių dalykų, skiriančių autobusų transportą nuo aviacijos, yra galimybė pasiimti daugiau daiktų. Standartinė praktika daugumoje keleivių pervežimo kompanijų yra tokia: keleivis gali pasiimti vieną didelį bagažą (iki 20–30 kg) ir vieną rankinį bagažą, kuris telpa po sėdynėmis ar ant kelnių.
Tačiau čia prasideda detalės, kurios dažnai sukelia konfliktus. Didelis bagažas turi būti pakankamai tvirtas. Mums transporto srityje patirtis rodo, kad minkšti krepšiai, išpūsti rūbai ar netvirtos lagaminos dažnai plyšta arba susidaro pažeidžiami kraštuose. Rekomenduojame investuoti į kietą lagaminą. Taip pat labai svarbu: autobuso bagažinėje negalima vežti vertingių daiktų (pinigai, dokumentai, brangūs elektroniniai prietaisai). Vairuotojas neatsakingas už bagažinės turinį jei lagaminas nėra užrakintas, o jei dingsta brangus telefonas, draudimas jo paprastai neapima.
Jei planuojate vežti daugiau bagažo (pvz., persikraustymo atveju), būtinai tai praneškite užsakydami bilietus. Papildomas bagažas paprastai kainuoja papildomai, tačiau vietos jame gali ir nebelikties, jei autobusas užpildytas. Taip pat nepamirškite, kad griežtai draudžiama vežti pavojingus daiktus – degalus, aerozolius, sprogmenis. Tai ne tik saugumo klausimas, bet ir baudžiamojis veikas.
Ar galima vežti naminius gyvūnus?
Tai labai aktualus klausimas, nes daugelis lietuvių, gyvenančių Anglijoje, turi augintinius ir nori parsivežti juos į tėvynę ar atgal. Taip, keleivių vežime gyvūnai yra leidžiami, tačiau čia taikomos griežtos taisyklės. Pagrindinis reikalavimas – gyvūnas turi būti numeruotas (mikročipas), turėti galiojantį pasą (arba Europos gyvūno sveikatos pažymą) ir būti paskiepytas prieš raupus (rabies).
Be to, įvežant gyvūną į ES šalį (į Lietuvą), būtina mažiausiai 24 valandas (bet ne daugiau kaip 48 val.) prieš išvykimą atlikti gyvūno egzaminą pas veterinarą, kuris patvirtins, kad gyvūnas gali keliauti. Be šios žinios, gyvūną gali neįleisti į Lietuvą.
Taip pat svarbu suprasti, kad gyvūnai turi būti vežami specialiuose narveliuose, kurie turi būti tvirti, ventiliuojami ir tiek dideli, kad gyvūnas galėtų atsigulti. Narvelis turi tilpti po keleivio sėdynės arba specialioje vietoje, jei tokia yra. Jei sergate alergija ar bijote gyvūnų, būtinai informuokite pervežėją tiesiogiai – dažnai įmanoma suskirstyti keleivius taip, kad alergiški žmonės sėdėtų toliau nuo gyvūnų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad gyvūnų kiekis autobuse yra ribojamas – paprastai ne daugiau kaip 2–3 viename reise.
Kaip susitvarko maitinimas per ilgą kelionę?
Kadangi kelionė trunka virš paros, maitinimas yra natūralus rūpestis. Skirtingai nei lėktuvuose, čia nėra stewardesi, kurios aptarnautų keleivius. Tačiau profesionalūs pervežėjai planuoja maršrutą taip, kad jame būtų sustojimai prie degalinių, kuriose yra kavinių, parduotuvių ir tualetų.
Įprastai autobusas sustoja maždaug kas 4 valandas (arba dažniau, jei reikalingas vairuotojų poilsis pagal taisykles). Tokiuose sustojimuose keleiviai gali užsipykti karšto maisto, gėrimų, išsitiesti. Svarbu prisiminti, kad šie sustojimai trunka apie 20–30 minučių, todėl reikia sekti laiką ir negaišti jų parduotuvėse, nes vairuotojas privalo laikytis grafiko.
Taip pat patariama turėti savo atsargas vandens ir užkandžių, ypač jei turite specialių mitybos reikalavimų arba vaikus. Nors degalinių kavinės siūlo įvairų maistą, jo kainos gali būti aukštesnės įprastinei, o pasirinkimas gali netenkinti vegetarų ar alergiškų žmonių. Autobuse dažnai yra įrengtas mikrobangų krosnelė ar bent jau šaldytuvas, tačiau tai priklauso nuo konkretaus transporto priemonės modelio, todėl geriau neitikti numatymuose ir pasirūpinti savo reikmėmis iš anksto.
Kodėl bilietų kainos svyruoja ir kiek kainuoja kelionė?
Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra sudėtinga mechanika, kurią lemia keli veiksniai. Pirmiausia – kuras. Degalų kainos pasaulyje nuolats kinta, ir tai atsispindi bilietų kainose. Antra – „Brexit“ sąnaudos. Dabar, kadangi Anglija nebesąrašinga ES, reikia mokėti papildomus rinkliavių mokesčius už keltus ar tunelį, be to, padidėjo muitinės procedūrų laikas, kas reiškia, kad vairuotojui daugiau laiko praleidžiama ne važiuojant, o laukiant. Laikas – pinigas.
Trečia, svarbus veiksnys yra sezoniškumas. Vasarą, švenčių metu (Kalėdos, Naujieji metai), taip pat mokslo metų pradžioje rugsėjį, kainos šuoluoliais aukštyn, nes paklauga viršija pasiūlą. Jei norite sutaupyti, verta užsakyti bilietą iš anksto (prieš 2–4 savaites) arba rinktis ne patogiausius išvykimo laikus (pvz., naktį ar darbo dienomis). Vidutinė bilieto kaina svyruoja nuo 80 iki 150 eurų vienam krypčiui, priklausomai nuo comforto lygio (standartinis autobusas ar VIP) ir išvykimo vietos (Londonas ar atokiau esantis miestelis).
Ar yra WiFi ir pramogos autobuse?
Šiuolaikinis keleivis nori būti prisijungęs, todėl beveik visi naujesni autobusai, vykstantys į ilgus maršrutus, yra aprūpinti WiFi ryšiu. Tačiau reikia būti realistu – keliaujant per Anglijos kaimo vietoves, vėliau per jūrą (keltas) ir per kai kuriuos Vokietijos ar Lenkijos ruožus, ryšys gali būti silpnas arba išvis išsijungti. WiFi autobuse dažniausiai skirtas el. pašto patikrinimui ir naujienų skaitymui, o ne didelių failų atsisiuntimui ar filmų žiūrėjimui „stream“ režimu.
Dauguma autobusų taip pat turi individualias ar bendras ekrano sistemas, kuriose galima pažiūrėti filmų. Tačiau programų pasirinkimas dažnai būna ribotas ir pasenęs. Patariama pasirūpinti pramogomis pačiam – parsisiųsti filmus į planšetę iš anksto, pasiimti knygą, muzikos garsuoklius. Nepamirškite ir ausinių – tai būtina dalykėlis, kad netrukdytum kitiems keleiviams.
Kas daro šią paslaugą patogesnę nei skrydis?
Galbūt klausimas šiek tiek subjektyvus, tačiau kaip ekspertas galiu išskirti keletą privalumų. Pirmasis – bagažas. Jums nereikia mokėti už kiekvieną kilogramą ar rūpintis, kad skystis buteliuke viršys 100 ml. Galite vežti maisto produktus, drabužius, netgi smulkius baldus (jei susitarta su pervežėju), kas svarbu persikraustymo atveju.
Antras privalumas – galimybė pasimatyti. Kelionės pradžioje, įlipus į autobusą Anglijoje, dažnai susitinka pažįstami, o kelionės metu susiformuoja tam tikra bendruomenė. Taip pat, skirtingai nei oro uoste, kur reikia atvykti 2–3 valandas anksčiau, autobuse reikia būti tik 15–30 minučių prieš išvykimą. Be to, autobusas dažniausiai nuveža tiesiai į miesto centrą ar net iki konkretaus adreso (jei tai yra mikroautobuso pervežimas), o ne į nuošalų oro uostą, iš kurio dar reikia važiuoti taksi.
Kaip elgtis, jei atsiranda problemų ar vėluojame?
Problemos kelyje yra neišvengiamos – avarijos, eismo spūstys, blogas oras jūroje. Profesionalus pervežėjas visuomet turi veiksmų planą. Jei autobusas lūžta, kompanija turi siųsti rezervinį transportą. Jei vėluojame dėl eismo spūsčių, vairuotojas arba dispečeris turi informuoti keleivius.
Jūsų kaip keleivio pareiga – būti kantriu ir susisiekimo priemonę turinčiu. Jei turite susitikimą Lietuvoje, niekada neplanuokite jo per 30 minučių po numatyto atvykimo. Palikite laiko maržą – bent kelias valandas. Taip pat būtina turėti dispečerio telefono numerį. Jei pastebite, kad vairuotojas elgiasi netinkamai (keliama per ilgai be pertraukos, pažeidžiamos taisyklės), nedelsiant praneškite vadovybei.
Ar saugu keliauti autobusu iš Anglijos?
Saugumas yra mūsų prioritetas Nr. 1. Visi tarptautiniai autobusai privalo atitikti griežtus techninius reikalavimus – jie kasmet praeina techninę apžiūrą, o prieš kiekvieną ilgą kelionę atliekamas techninis patikrinimas. Vairuotojai turi turėti specialias kategorijas (D kategorija) ir leidimus dirbti, taip pat jų darbo laikas yra kontroliuojamas tachografais. Tai reiškia, kad vairuotojas negali važiuoti 24 valandas iš eilės – jis privalo ilsėti. Tai garantija, kad prie vairo sėdi atsipesęs ir guvus vairuotojas.
Be to, dauguma kompanijų turi keleivių draudimą. Tačiau verta pasitikslinti detales – ar draudimas apima ligą ar avariją užsienyje. Taip pat, kaip jau minėjau, saugumo priemonė keleivio rankose – užrakintas bagažas ir po ranka esantys dokumentai bei brangenybės.
Išvada
Keleivių vežimas iš Anglijos į Lietuvą ir atgal yra sudėtingas, bet gerai organizuotas procesas. Per daugiau nei 20 metų šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė maršrutai, tapo griežtesnės taisyklės, tačiau vienas liko nepakitęs – žmogaus poreikis saugiai ir patogiai pasiekti namus. Nors „Brexit“ sudarė papildomų biurokratinių kliūčių, profesionalios transporto kompanijos sugeba jas įveikti ir užtikrinti sklandžią kelionę.
Kelionė autobusu yra ne tik būdas pereiti atstumą A į B. Tai galimybė pamatyti Europos kraštovaizdžius, susiruošti mintims, pailsėti nuo kasdieninių rūpesčių, o dažnai ir taupyti pinigus. Raktas į sėkmingą kelionę yra pasiruošimas: žinoti, kokių dokumentų reikia, suprasti bagažo taisykles ir būti kantriems, nes kelyje visada gali atsirasti netikėtumų.