Keleivių vežimas iš Anglijos: Kaip rasti geriausią kainą ir išvengti nesusipratimų

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka, koks atsirado „Breksito“ poveikis ir kaip keitėsi kuro kainos, o kartu ir keleivių lūkesčiai. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo viena populiariausių kryptų lietuvių emigrantams ir sezoniniams darbuotojams. Tačiau, kai kalbame apie keleivių vežimą iš šios šalies atgal į Lietuvą (arba atvirkščiai), dažniausiai kyla vienas ir tas pats klausimas: „Kokia yra gera kaina ir kaip ją nustatyti?“.

Sąvoka „gera kaina“ yra daugiastrypė. Nekalbame tik apie mažiausią skaičių sąskaitoje faktūroje. Mano patirtis rodo, kad pati pigiausia kaina dažnai pasirodo esanti brangiausia, jei įvertiname laiką, nervus ir komfortą. Tikra gera kaina – tai optimalus balansas tarp saugumo, patogumo, kelionės trukmės ir pinigų, kuriuos sumokate už paslaugą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, paaiškinsiu, iš ko iš tikrųjų susiformuoja kaina, kodėl ji svyruoja ir kaip rasti patikimą vežėją, kuris neatsisakys kokybės dėl pigumo.

Rinka šiandien yra persmelkta pasiūlymų – nuo didelių autobusų kompanijų iki mažų, „vadybinių“ mikroautobusų, kuriuos vairuoja pavieniai vairuotojai. Kiekvienas pasiūlymas turi savo niuansų. Suprasdami logistikos mechanizmą, Jūs galėsite ne tik sutaupyti, bet ir išvengti nemalonių netikėtumų, tokių kaip praleisti keltai, paslėpti mokesčiai ar ilgos pauzės neplanuotose vietose. Kelionė iš Londono ar Mančesterio į Vilnių neįvyksta stebuklu – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis gero planavimo ir išlaidų skaičiavimo. Sekėte toliau, ir sužinosite, kaip profesionaliai vertinu šias paslaugas ir ką turi žinoti kiekvienas keleivis.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos daugiau kaip dvidešimt metų darbo patirtyje girdėju iš savo klientų. Atsakymai padės Jums suprasti transporto rinkos logiką ir atskirti realią vertę nuo marketingo gudrybių.

1. Iš ko tiksliai susiformuoja keleivių vežimo kaina iš Anglijos?

Tai yra pagrindinis klausimas, į kurį turi atsakyti kiekvienas sąžiningas vežėjas. Kaina nėra atsitiktinis skaičius – tai matematinės išraiškos rezultatas. Pirmiausia, tai kuro sąnaudos. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą ir atgal (reikia remember, kad grįžti tuščiam ar su keleiviais taip pat reikia) sudaro apie 4000–4500 kilometrų, priklausomai nuo maršruto (per Prancūziją arba per Belgiją/Olandiją). Antra, keltų bilietai. Tai viena brangiausių išlaidų komponentų. Keltų kainos „Dover-Calais“ ar „Dover-Dunkerque“ maršrutuais gali svyruoti nuo 150 iki 300 eurų vienam autobusui viena kryptimi, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.

Trečia komponentas – vairuotojo atlyginimas ir jo poilsis. Pagal Europos Sąjungos taisykles, vairuotojas privalo turėti 45 minučių poilsį po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų nepertraukiamo poilsio per parą. Tai reiškia, kad kelionė negali būti atliekama „per vieną kvėpavimą“, reikalingi nakvynės viešbučiuose, o tai – papildomos išlaidos. Ketvirta – techninė priežiūra ir amortizacija. Mikroautobuso techninis aptarnavimas, padangų keitimas (o keliuose Vokietijoje ar Lenkijoje jų būna įvairių) ir mokesčiai už važiavimą keliais (mokesčiai už vokiškus „Autobahn“ privalomus siuntiniams ir keleiviams). Ir galiausiai – įmonės pelnas ir mokesčiai valstybei (PVM, GPM). Taigi, „gera kaina“ yra tokia, kuri padengia visas šias išlaidas, paliekant nedidelę maržą vežėjui už jo atsakomybę ir riziką.

2. Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo to, iš kurios Anglijos vietos važiuoju?

Geografija čia vaidina lemiamą vaidmenį. Anglija nėra tik Londonas. Jei keleivis iš Londono arba netoli esančio Lutono, kaina gali būti mažesnė, nes ten yra didžiausias keleivių srautas ir vairuotojai gali suburti pilną mikroautobusą greičiau. Tačiau jei Jūs esate šiaurės Anglijoje – pavyzdžiui, Mančesteryje, Liverpulyje, Niukasleyje ar Edinburge (Škotija) – situacija pasikeičia.

Vairuotojui reikia nukeliauti papildomus 200–400 mylių (apie 300–600 km) viena kryptim, kad pasiimtų keleivį. Tai reišia papildomai sunaudojamo kuro, vairuotojo darbo laiko ir, labai svarbu, uždirbamo laiko praradimo. Jei vairuotojas važiuoja į Mančesterį, jis gali praleisti pusę dienos tik tam, kad surinktų keleivius, prieš tai nespėjęs uždirbti. Be to, šiaurinėje Anglijoje mažiau keleivių, todėl rizika, kad mikroautobusis važiuos daliniai tuščias, yra didesnė. Visos šios išlaidos permestos ant vieno keleivio pečių. Taigi, kaina iš provincijos visada bus aukštesnė nei iš Londono, ir tai yra visiškai logiška, o ne bandymas Jus „apgaudinėti“.

3. Ar tikrai verta rinktis pigiausią pasiūlymą? Kokie slapti mokesčiai gali paslėptis?

Dirbdamas šioje srityje, mačiau nemažai klientų, kurie „pagavo“ viliojantį pasiūlymą už 50 ar 60 eurų, tačiau galiausiai sumokėjo daugiau nei tie, kurie iš karto pasirinko patikimą vežėją už 100–120 eurų. Pigiausi pasiūlymai dažnai turi „uodegą“. Pavyzdžiui, gali būti taikomi papildomi mokesčiai už didelį bagažą. Jei turite du didelius lagaminus ir rankinį bagažą, pigus vežėjas gali pareikalauti papildomai mokėti už kiekvieną kilogramą virš limito.

Kita dažna paslėpta išlaida – iškrovimo vietos mokestis. Kai kurie vežėjai nurodo, kad veža „iki Vilniaus“, tačiau realiai numato, kad Jūs susitinkate tam tikroje vietoje (pavyzdžiui, prekybos centre „Ozas“ arba „Vichy“). Jei reikia vežti tiesiai į namus rajone, gali būti taikomas „pristatymo mokestis“ dar 20–30 eurų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į keltų mokestį. Kartą girdėjau atvejį, kai keleivis atvyko į uostą, o vairuotojas pareikalavo jo papildomai sumokėti už bilietą, nes „kaina neįskėlė keltų“. Tai yra neprofesionalu, bet, deja, pasitaiko. Todėl visada klauskite: „Ar ši kaina yra galutinė? Ar įskaičiuotas keltas, bagažas ir pristatymas į adresą?“.

4. Kaip „Breksitas“ (Brexit) paveikė keleivių vežimo kainas ir procesą?

„Breksitas“ sukėlė didžiulį chaosą logistikos srityje, o jo poveikis jaučiamas iki šiol. Prieš tai Jungtinė Karalystė buvo Europos Sąjungos dalis, ir sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar taikomi griežtesi pasienio kontrolės režimai. Tiešiai tai paveikė laiką. Ilgesnės eilės uostuose (ypač Dover) ir pasienio kontrolėje reiškia, kad vairuotojas praleidžia daugiau laiko ne vairuodamas, o stovėdamas. Laikas – tai pinigai, nes vairuotojas gauna užmokestį už darbo valandas ar dienas.

Be to, pasikeitė dokumentų reikalavimai. Dabar reikia tiksliai sekti galiojimo laiką pasų, vizų (jei reikalinga) ir leidimų gyventi. Jei keleivis neturi tvarkingų dokumentų ir jį nepraleidžia pasieniečiai, vairuotojas praranda laiką, o kartais ir pinigus už bilietą, kurio negalima grąžinti. Visa ši biurokratinė našta yra įvertinta kainoje. Taip pat, dėl pasikeitusių muitų taisyklių, kai kurie vežėjai ribojagabenamų prekių kiekį (maistas, rūkalai, alkoholis), kad išvengtų muitinės patikros, kuri gali užtrukti valandomis. Todėl „po Breksito“ kaina negali būti tokia pati kaip buvo 2018 metais – paslaugos teikimo sąnaudos išaugo.

5. Ar saugu keliauti su „vadybiniais“ vairuotojais, kurie važiuoja savo automobiliais?

Tai yra labai svarbus klausimas, susijęs su Jūsų saugumu. Rinka yra padalinta į dvi dalis: didelės, licencijuotos transporto kompanijos ir pavieniai vairuotojai (dažnai vadinami „vadybiniais“), kurie vežia savo asmeniniais arba nuomotais mikroautobusais. Didelės kompanijos turi visas licencijas, draudimus (civilinės atsakomybės draudimas keleiviams), automobiliai yra reguliariai techniškai tikrinami (TA ir sunkesni testai), o vairuotojai turi profesinius vairuotojo pažymėjimus.

Pavieniai vairuotojai dažnai vengia šių išlaidų. Jų kaina gali būti žymiai žemesnė, tačiau rizika – didesnė. Kas nutiks, jei mikroautobuse lūžta variklis Vokietijoje? Didelė kompanija turi techninę pagalbą arba siunčia kitą automobilį. Pavienis vairuotojas gali palikti Jūs šalia kelio ir niekas negarantuoja, kad Jūsų bagažas ar pinigai bus saugūs. Be to, dažnai jie neturi legalios tarptautinės vežimo licencijos, todėl jų automobilį gali sustabdyti policija Prancūzijoje ar Vokietijoje ir konfiskuoti transporto priemonę su keleiviais viduje. Mano patarimas: jei kaina atrodo per gera būti tiesa, tikrinkite, ar vežėjas turi tarptautinę keleivių vežimo licenciją. Saugumas brangiau kainuoja, bet tai verta investicijos.

6. Kaip bagažo apimtis ir tūris veikia galutinę bilieto kainą?

Dauguma keleivių manęs klausia: „Ar galiu pasiimti du lagaminus?“. Standartinis „įtrauktinis“ bagažas dažniausiai yra vienas didelis lagaminas (iki 20–25 kg) ir rankinė bagažo. Tačiau mikroautobuso tūris yra apribotas. Jei vairuotojas veža 8 keleivius ir kiekvienas pasiima po du didelius lagaminus, bagažo skyrius užsipildo, o tai kelia problemą su matomumu iš galinio vaizdo veidrodžio (kas yra saugumo pažeidimas) arba priverčia dėti dalį bagažo į keleivių saloną, mažinant komfortą.

Jei Jūsų bagažas yra didelis (pavyzdžiui, judesio neįgaliam žmogui vežimėlis, muzikinis instrumentas, dviratis ar daug daiktų iš gyvenamojo būsto), tai laikoma kroviniu, o ne standartiniu keleivio bagažu. Tokiu atveju vairuotojas turi skirti daugiau vietos, kas reiškia, kad jis negali paimti kito mokančio keleivio. Todėl dauguma vežėjų taiko papildomą mokestį už didelį bagažą – jis kompensuoja praradimą dėl vietos. Nuo manęs patarimas: visada iš anksto praneškite apie netipinį bagažą. Jei tai padarysite iš anksto, dažnai galima susitarti dėl mažesnio priedo, nei jei tai nustatysite patikrinimo metu.

7. Kada geriausia užsakyti bilietą, kad gauti geriausią kainą? (Sezoniškumas)

Transporto srityje veikia paklausos ir pasiūlos dėsnis, taip pat ir sezoniškumas. Yra trys pagrindiniai „piko“ laikotarpiai: Vasara (birželis–rugpjūtis), Kalėdos/Naujieji Metai (gruodis–sausis) ir Velykos. Šiuo laikotarpiu kainos šuoliais didėja 30–50 %. Visi nori grįžti į Lietuvą atostogauti arba švęsti su šeima.

Geriausia kaina gaunama užsakančios bilietus anksčiau – mažiausiai 2–3 savaites iki kelionės, o idealiausiai – mėnesį anksčiau. Tada vežėjai dar turi laisvų vietų ir nori užpildyti grafiką. Paskutinę minutę (pavyzdžiui, 2 dienos iki išvykimo) kaina gali būti dvigubai didesnė, jei liko vos keletas vietų, arba, atvirkščiai, labai pigi, jei vairuotojui labai reikia užpildyti vietą, tačiau pastarasis atvejis retas ir rizikingas (gali būti atšauktas). Taip pat, „mirusios“ savaitės (lapkritis, sausio antroji pusė, kovo pradžia) yra pigiausios. Jei Jūsų kelionės data lanksti, stenkitės planuoti keliones ne švenčių metu – taip išvengsite ne tik brangių bilietų, bet ir didelių eilių tiesioginio keltų ir pasienio punktų.

8. Kokius mokėjimo būdus priima patikimi vežėjai ir kodėl tai svarbu?

Mokėjimo būdas gali daug pasakyti apie vežėjo patikimumą. Profesionalios kompanijos visada priima banko pavedimus arba mokėjimo korteles (dažnai naudojamos „PayPal“ arba „Stripe“ sistemos, leidžiančios atsiskaityti kortele internetu). Jos išduoda sąskaitas faktūras ar kvitus.

Esu girdėjęs atvejų, kai keleiviai mokėjo tik grynaisiais pinigais išrankiai, be jokio dokumento. Tai yra labai rizikinga. Jei vairuotojas pasiims pinigus ir iškils nesklandumų (pavyzdžiui, jis neatsiranda arba atšaukia kelionę), Jūs neturite jokio įrodymo, kad sumokėjote. Be to, grynųjų pinigų keitimas iš svarų į eurus gali būti nepalankus. Patikimi vežėjai dažnai prašo nedidelės avanso (depozito) sumos (10–20 %), kad užtikrintų, kad keleivis tikrai atvyks, o likusią sumą – atvykus arba prieš išvykstant. Atsisakyti mokėti avansą yra normalu, tačiau jei reikalaujama 100 % išankstinio mokėjimo be garantijų (pvz., per nežinomas sistemas) – būkite budrūs. Mokėjimo pėdsakai yra Jūsų apsauga.

9. Kaip kelionės trukmė veikia kainą? Kodėl kai kurie maršrutai trunka ilgiau?

Dažnai klientai stebisi, kodėl vieni vežėjai važiuoja 24 valandas, o kiti – 30 ar net 36. Trumpesnė kelionės trukmė dažnai reiškia, kad vairuotojas vengia poilsio arba važiuoja agresyviau, tačiau dažniausiai tai lemia maršruto pasirinkimas. Yra du pagrindiniai keliai: per Prancūziją (Calais – Reims – Metz – Strasbourgas – Vokietija) ir per Belgiją/Olandiją (Calais – Lille – Briuselė – Amsterdamą – Vokietija).

Maršrutas per Olandiją dažnai būna brangesnis dėl kelių mokesčių Olandijoje ir Vokietijoje, tačiau jis gali būti patogesnis. Maršrutas per Prancūziją gali būti pigesnis (Prancūzijoje daugiau nemokamų greitkelių sunkvežimiams/autobusams), tačiau kelyje daugiau darbų. Taip pat, kai kurie vežėjai, siekdami sutaupyti, vengia vokiškų automagistralių mokesčių ir važiuoja antrinėmis kelių atkarpomis per Lenkiją. Tai prailgina kelionę kelias valandas. Didesnė kelionės trukmė reiškia didesnes vairuotojo išlaidas (maistas, nakvynė), todėl kaina turėtų būti mažesnė.