Keleivių transportavimas į Angliją – greičiausias maršrutas: Eksperto Vadovas

Įvadas

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų. Per šį laikotarpį mačiau, kaip pasikeitė žemėlapis, kaip atsirado nauji greitkeliai ir, svarbiausia, kaip kito keleivių lūkesčiai. Anksčiau keliauti į Angliją reiškė dienas trukusią nuotykį su neaiškiais persėdimais, o šiandien, kai laikas – turtas, visi ieško efektyviausio sprendimo. Tačiau „grečiausiai“ ne visada reiškia tiesiogiai trumpiausiu atstumu matuojamą laiką.

Statistika rodo, kad kasmet tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) kelionių skaičiai didėja, ir nors po „Brexit“ procedūros pasunkėjo, susisiekimas tik gerėja. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, neapsiribodamas sausuomis skaičiais, bet ir paaiškindamas, kas iš tikrųjų veikia jūsų kelionės trukmę. Mes aptarsime ne tik tai, kaip nuvykti, bet ir kaip išvengti dažniausių spūstims, kurios gali prailginti kelionę valandomis.

Nors dauguma galvoja, kad lėktuvas visada yra vienintelis greito kelionių variantas, situacija yra daug sudėtingesnė. Jei skaičiuojame laiką nuo namų durų iki galutinio tikslo Anglijoje (pvz., ne Birminghamo oro uoste, o miesto centre ar net kaimo vietovėje), situacija gali pasikeisti. Todėl šiame tekste mes analizuosime visus galimus maršrutus: nuo oro linijų iki autobusų ir individualių pervežimų, kad jūs galėtumėte priimti apgalvotą sprendimą, paremtą ne tik kaina, bet ir laiko sąnaudomis.

Svarbu suprasti, kad „grečiausias maršrutas“ – tai sudėtinė formulė. Į ją įeina ne tik važiavimo laikas, bet ir laikas, praleistas pasienio kontrolėje, laukimas persėsti, bagažo išdavimas ir galiausiai nuvykimas į galutinę vietą. Šiuo atžvilgiu mano ilgametė patirtis leidžia matyti tas detales, kuriuos paprastiems keleiviams dažnai nueina akimis. Sėskimės į analizę.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Ar lėktuvas visada yra greičiausias būdas nuvykti į Angliją iš Lietuvos?

Tai yra labiausiai paplitęs mitas, su kuriuo susiduriu kasdien. Teoriškai, skrydis trunka mažiausiai laiko – apie 2 valandas 50 minučių (Vilnius–Londonas). Tačiau kaip ekspertas, kuris matuoja laiką nuo „durų iki durų“, turiu pabrėžti, kad realybė yra kitokia.

Skaičiuojant pilną laiką, turiame pridėti: kelionę į oro uostą (jei gyvenate ne Vilniuje ar Kaune, tai gali užeiti valandą-dvi), atvykimas į oro uostą bent 2 valandas prieš skrydį, patikrinimą, bagažo išdavimą (dar 30–45 minučių), ir galiausiai nuvykimą iš Londono oro uosto (Gatwick, Heathrow, Stansted, Luton) į miesto centrą ar toliau. Londono oro uostai yra labai užmiestyje, o susisiekimas su juos (traukiniai, autobusai) gali būti brangus ir, esant spūstims, lėtas.

Taigi, realus kelionės laikas dažnai svyruoja nuo 6 iki 8 valandų, o jei reikia vykti toliau į Šiaurės Angliją (Manchester, Leeds), šis laikas didėja iki 9–10 valandų. tuo tarpu, kai tikslus maršrutas autobusu ar automobiliu gali atrodyti ilgesnis, jis dažnai būna be „pakraštymų“, todėl bendras laikas gali būti panašus, o kartais net trumpesnis, jei kelionės tikslas yra ne Londonas.

2. Kokį vaidmenį vaidina „Brexit“ ir pasienio kontrolė greitaveikos požiūriu?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė drastiškai, ir tai yra vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių greitį. Anksčiau pasienio kontrolė vykdavo labai greitai ES piliečiams. Dabar, net jei turite biometrinį pasą, turite eiti per eiles „žaliuosiuose koridoriuose“ arba pasienio pareigūnams.

Stambiuose uoste, tokiuose kaip Doveris arba Eurotunelio terminalas Kalėje, eilės gali būti ilgos, ypač vasarą arba atostogų metu. Esu matęs situacijų, kai keleiviai praleisdavo po 3–4 valandas tiesiog laukdami, kai bus patikrinti pasai. Tai sukelia didžiulius vėlavimus autobusams ir sunkvežimiams.

Jeigu keliaujate lėktuvu, procedūros yra standartizuotos, tačiau ir ten įvedami nauji technologiniai sprendimiai (eGates), kuriuos ne visada naudoja Lietuvos piliečiai su tapatybės kortelėmis (dabar reikalingas pasas). Todėl, norint keliauti greičiausiai, būtina turėti galiojantį pasą ir būti pasiruošusiam tam, kad pasienio kontrolė gali užeiti ilgiau nei anksčiau. Mano patarimas: visada tikrinkite naujausius reikalavimus prieš kelionę, nes taisyklės keičiasi dažnai, o nežinojimas gali prailginti kelionę nevalandomu laiku.

3. Ar verta rinktis autobusų pervežimus (pvz., Lux Express, Ecolines), norint sutaupyti laiko?

Autobusų maršrutai, kaip antai Vilnius–Kaunas–Varšuva–Londonas, yra klasikinis pasirinkimas jau dešimtmečius. Tačiau kalbant apie greitį, čia reikia būti realistu. Šios kelionės trunka apie 30–35 valandas. Tai ilgas maratonas, kuris ne tik užima daug laiko, bet ir išsekia fiziškai.

Tačiau šiuo atveju „greitis“ gali būti suprantama kaip patogumas ir tiesioginis nuvažiavimas į konkretų miestą be persėdimų. Daugelis autobusų kompanijų siūlo tiesioginius reisus į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar net Bradfordą. Jei jūsų galutinis tikslas yra mažesnis miestas Anglijoje, autobusas gali būti efektyvesnis už lėktuvą, nes nereikia važiuoti iš Londono oro uosto dar kelias valandas traukiniu.

Be to, pastebiu, kad autobusų parkas atsinaujina – dabar tai nebe seni „Karosa“ autobusai, o modernių, su Wi-Fi, elektriniais lizdais ir patogiomis sėdynėmis transporto priemonės. Tačiau dėl kelionės trukmės (virš paros), jei jūsų tikslas yra greitis, autobusas nėra lyderis. Jis tinka tiems, kurie nori sutaupyti pinigų arba negali skristi dėl sveikatos priežasčių, bet laiko atžvilgiu jis pralaimi kitoms transporto rūšims.

4. Kas yra individualūs keleivių pervežimai („Mikroautobusų maršrutai“) ir kodėl jie gali būti greičiausi?

Tai yra tarpinis variantas, kuris per pastaruosius penkerius metus išpopuliarėjo kaip niekada anksčiau. Individualūs pervežimai arba mažų grupių pervežimai (pvz., 8–9 vietų mikroautobusais) siūlo „auksinį vidurkį“.

Kodėl jie greiti? Pirmiausia, todėl, kad jie vengia didžiųjų logistinių centrų ir stambiųjų autobusų stočių. Tokie mikroautobusai dažnai veža keleivius tiesiai iš jų namų arba sutartų vietų Lietuvoje iki pat durų Anglijoje. Antra, jie naudoja efektyvesnius maršrutus – dažnai važiuoja per Eurotunelį, kuris pervežimas trunka tik 35 minutes, o ne 4 valandas kaip keltas.

Mano patirtis rodo, kad toks pervežimas gali užtrukti 24–26 valandas. Tai beveik trečdaliu mažiau nei didelis autobusas. Be to, pasienio kontrolė tokiu atveju vyksta greičiau, nes pareigūnai greičiau patikrina mažesnę grupę žmonių nei 50 keleivių autobusą. Jei jūsų prioritetas yra nuvykti kuo greičiau iš durų į duras, šis variantas dabar yra vienas konkurencingiausių rinkoje, nustelbdamas netgi pigias oro linijas, atsižvelgiant į visą logistikos grandinę.

5. Koks yra greičiausias būdas nuvykti į Angliją savo automobiliu?

Jei planuojate važiuoti savo automobiliu, greitis priklauso nuo to, kurį keltinio maršrutą pasirinksite. Yra du pagrindiniai variantai: Keltas Dover–Calais (Doverio sąsiauris) arba Eurotunelis (Eurotunnel).

Eurotunelis yra techniškai greičiausias. Jūs užvažiuojate į vagoną traukiniu, ir po 35 minučių esate Anglijoje (Folkestone). Nėra jūros mėtymosi, nereikia išlipti iš automobilio (išskyrus pasienio kontrolę). Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“ – kainos. Eurotunelio bilietai gali būti brangūs, ypač jeigu perkate juos paskutinę minutę.

Keltas Dover–Calais yra pigesnis, bet užtrunka apie 1,5–2 valandas (plaukimas). Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Doverio uoste eilės gali būti chaotiškos. Jei keliaujate savo automobiliu, greičiausias maršrutas yra važiuoti per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ir Prancūziją tiesiai į Eurotunelį. Nereikėtų rinktis maršrutų per Olandiją (jei nėra specifinių priežasčių), nes ten kelių mokesčiai ir eismas gali sustabdyti judėjimą. Taip pat verta prisiminti, kad Anglijoje važiuojama kaire pusės, kas gali iš pradžių sulėtinti važiavimą, tačiau tai neįtakoja paties kelionės trukmės.

6. Kaip laikas metų veikia greitaveiką?

Tai yra kritiškai svarbi detalė, kurią dažnai pamiršta. Žiemos mėnesiais (lapkritis–kovas) oro sąlygos gali smarkiai sulėtinti bet kurį transportą. Lėktuvai gali būti atidėlioti dėl rūko Anglijoje (kas yra dažnas reiškinys Heathrow ir Gatwick oro uostuose) arba sniego Lietuvoje.

Autobusai ir automobiliai kenčia nuo žiemos sąlygų Vokietijoje arba Belgijoje, kur gausu sniegogrybių. Esu matęs, kaip 10 valandų spūstis ant A16 autostrados Prancūzijoje sužlugdė visus „greičiausio maršruto“ planus.

Vasara problema yra kita – turistų antplūdis. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Eurotunelis ir keltai dirba ribinėse galimybėse. Bilietus reikia rezervuoti savaitėmis iš anksto, o jei įsivažiuojate be bilieto („on the spot“), laukimas gali trukti kelias valandas. Todėl, norint garantuoti greitą kelionę, reikia ne tik pasirinkti maršrutą, bet ir tinkamai pasiruošti sezoniškumui. Ruduo ir pavasaris dažniausiai yra stabiliausi laikotarpiai, kai eismas yra prognozuojamas, o oras nekelia didelių iššūkių.

7. Ar egzistuoja greitaeigiai traukiniai į Angliją?

Daugelis klausia apie traukinius, matyję „Eurostar“ reklamą. Tačiau čia yra vienas didelis apgaudinėjimas. „Eurostar“ veža keleivius iš Paryžiaus, Briuselio ar Amsterdamo į Londoną. Jis nėra tiesiogiai susijęs su Lietuva.

Norint nuvykti traukiniu iš Lietuvos, tektų važiuoti traukiniu iki Varšuvos, paskui keistis į greitąjį traukinį į Berlyną, o iš ten – į Briuselį ar Paryžių. Tokia kelionė truktų apie 20–24 valandas ir kainuotų šimtus eurų. Be to, kiekvienas persėdimas yra rizika prarasti bagažą arba vėluoti.

Techniškai tai įmanoma, tačiau ekonomiškai ir laiko atžvilgiu tai nėra racionalu. Traukiniai Vakarų Europoje yra greiti, tačiau geografinis Lietuvos padėtis verčia naudotis lėtesniais maršrutais Rytų Europoje. Todėl, jei jūsų tikslas yra greitis, traukinys nėra variantas, išskyrus tą atvejį, jei jūs jau esate kontinentinėje Europos dalyje ir tiesiog norite pasiekti Londoną be skrydžio.

8. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji vyktų kuo greičiau?

Mano dviejų dešimtmečių patirtis sako, kad 50 proc. sėkmės priklauso nuo pasiruošimo. Greičiausia kelionė prasideda ne tada, kai užsiveda variklis, o kai pasirenkate bilietus.

Pirmiausia, visada turi turėti atsispaudusius bilietus (ne tik elektroninius telefone, bet ir popierinius, jei įmanoma). Antra, pasas turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po išvykimo iš JK. Jei pasą pasiens kontrolierius pastebi nebegaliojantį, jums neleis įslipti, o tai privers grįžti atgal – tai prarastas diena ir pinigai.

Trečia, susipažinkite su maršrutu. Jei keliaujate autobusu, sužinokite, kur yra sustojimai, kad būtumėte pasiruošę išlipti. Jei skrendate, iš anksto patikrinkite, kaip nuvykti iš oro uosto. Parsisiųskite žemėlapius ofline.

Ir galiausiai – atsižvelkite į biologinį laikrodį. Jei įsiliesite į ilgą kelionę pavargęs, jausis, kad ji trunka amžinai. Geras miegas prieš kelionę ir pakankamai vandens vartojimas padarys, kad 10 valandų kelionė pajutus kaip 5.

9. Kurie Anglijos miestai yra „greičiausiai pasiekiami“?

Be abejo, Londonas yra pagrindinis hubas. Čia atvyksta dauguma lėktuvų, autobusų ir traukinių. Tačiau Londonas – tai ir didžiausia spūstis. Jei jūsų tikslas yra, tarkime, Peterborough, Northampton arba Milton Keynes (miestai šiaurės kelyje nuo Londono), tai dažnai lengviau ir greičiau nuvykti tiesiogine autobusų linija arba mikroautobusu, kuris tiesiog važiuoja pro šią miestą, nei skristi į Londoną ir bandyti ištrūkti iš jo.

Šiaurės Anglijos miestai (Manchester, Liverpool, Sheffield, Newcastle) geriausiai pasiekiami tiesioginiais reisais iš Lietuvos autobusais arba skrendant į vietinius oro uostus (pvz., į Manchester iš Kauno ar Vilniaus kartais vyksta tiesioginiai skrydžiai, nors jie retesni). Jei skrendate į Londoną, o tikslas yra šiaurė, pridėkite dar 4–5 valandas traukiniu (Virgin Trains arba LNER), kuris, nors ir greitas, yra brangus.

Todėl, renkantis greičiausią maršrutą, visada žiūrėkite į galutinę tašką ant žemėlapio, o ne į pirmąjį atvykimo angliškąjį punktą.

10. Kokią išvadą galima padaryti apie kainos ir greičio santykį?

Išskirtinis dalykas, kurį pastebiu per savo darbą, yra tas, kad žmonės dažnai keičia laiką į pinigus, bet vėliau gailisi. Greičiausias būdas (lėktuvas arba individualus mikroautobuso pervežimas) visada kainuoja brangiau.

Tačiau reikia įvertinti savo valandos kainą. Jei uždirbate 10 eurų per valandą, o sutaupydami 50 eurų renkatės 10 valandų ilgesnę kelionę autobusu, jūs techniškai prarandate pinigus. Be to, fizinė įtampa po ilgos kelionės gali reikalauti papildomos poilsio dienos, kurią taip pat reikia įskaityti į išlaidas.

Mano kaip eksperto nuomonė: jei keliaujate verslo reikalais arba turite tikslą ir ribotą laiką, rinkitės lėktuvą arba patikimą mikroautobuso pervežėją. Jei keliaujate poilsiauti ir turite daug laiko, autobusus gali būti geras patirties dalis.