Keleivių saugumo standartai pervežant iš Anglijos mikroautobusais

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių keleivių pervežimų industrija pasikeitė nepripažįstamai. Vakarų Europa, o ypač Jungtinė Karalystė, visada buvo viena aktyviausių kryptimi dėl didelės lietuvių diasporos ir nuolatinių ekonominių ryšių. Tačiau po „Brexit“ ir keičiantis techniniams reikalavimams, kelionė iš Anglijos (arba JK, kaip dabar teisingiau sakyti) tapo ne tik tiesiogiu persikėlimu iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesis, kurio ašis yra saugumas.

Dirbdamas šioje srityje beveik du dešimtmečius, mačiau viską: nuo puikiai organizuotų, kaip laikrodžiai, ekspedicijų iki liūdnų atvejų, kai taupymas ant techninės priežiūros ar vairuotojo kvalifikacijos baigdavosi neramumais kelio atkarpose. Šiandien, kai rinka pasipildė daugybe naujų vežėjų, klientui būtina ne tik žinoti kainą, bet ir suprasti, kas slypi už tos kainos. Šis straipsnis sukurtas tam, kad paaiškintume, kaip turi atrodyti saugus ir kokybiškas keleivių pervežimas iš Anglijos mikroautobusais, ir ką jūs, kaip keleivis, turėtumėte reikalauti norėdami jaustis saugiai.

Saugumas – tai ne tik saugos diržai. Tai kompleksinė sistema, prasidedanti nuo mikroautobuso techninės būklės ir baigianti vairuotojo psichologine būsena bei visų reikalingų leidimų tvarkingu buvimu. Kelionė per Lamanšą ir per visą Europos žemyną yra ilga, reikalaujanti maksimalios koncentracijos. Todėl profesionalios transporto kompanijos ne taupo saugumu – jos investuoja į jį kaip į pagrindinį savo verslo assetą (turtą). Žemiau išsamiai aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su šia sritimi, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius techninius reikalavimus turi atitikti mikroautobusas, vykstantis iš Anglijos?

Techninė mikroautobuso būklė yra pirmasis ir svarbiausias saugumo barjeras. Profesionalus vežėjas, kuris dažnai važinėja į Lietuvą, negali sau leisti važiuoti techninės apžiūros nepraėjusiu transporto priemone. Tačiau čia kalbame ne tik apie paprastą „MOT“ (JK techninė apžiūra) ar Lietuvos techninę apžiūrą. Kalbame apie kasdienines patikras prieš kiekvieną ilgą kelionę.

Prieš išvykstant iš Anglijos, vairuotojas privalo patikrinti: padangų protektoriaus gylį (ypač atsižvelgiant į tai, kad kelyje gali pasitaikyti žiemos sąlygų net ir balandį ar spalį), stabdžių sistemą, šviesų veikimą, vairo sistemą ir, svarbiausia, visus saugumo diržus kiekviename keleivio vietoje. Mikroautobusai, skirti tarptautiniam pervežimui (dažniausiai tai 8+1 arba 16+1 vietos konfigūracijos), turi atitikti griežtesnius Euro 6 aplinkosaugos ir triukšmo standartus, be to, jie dažnai privalo būti įrengti ribotuvais (greičio ribojimo įranga), kurie neleidžia viršyti 100 km/h (arba 90 km/h, priklausomai nuo svorio ir tipo) greičio. Tai ne kasdieninis biuro „Volkswagen Transporter“, o specialiai pritaikyta, sustiprinta konstrukcija, galinti išlaikyti ilgą apkrovą greitokiu greičiu autostradose.

2. Ar po „Brexit“ pasikeitė reikalavimai vežėjams iš Anglijos?

Žinoma, ir tai viena svarbiausių pokyčių, su kuriomis susiduriame kasdien. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, buvo galiojantys bendri taisyklės. Dabar, kai JK pasitraukė iš Europos Sąjungos, atsirado papildomų biurokratinių ir techninių kliūčių. Visų pirma, tai susiję su kabotažo taisyklėmis ir vežėjo licencijavimu.

Jei mikroautobusas yra registruotas Anglijoje (JK registracijos numeriais), jo savininkas arba įmonė turi turėti galiojantį „Community Licence“ (Bendrijos licenciją) arba atitinkamą JK leidimą tarptautiniams pervežimams. Be to, kiekvienam vairuotojui reikia turėti specialų „Driver CPC“ (Certificate of Professional Competence) pažymėjimą, įrodantį, kad jis ne tik moka vairuoti, bet ir supranta tarptautinių pervežimų teisines, socialines bei saugumo normas.

Be to, dabar būtina turėti „Green Card“ – tai tarptautinės draudimo poliso patvirtinimas, kuris leidžia transporto priemonei važiuoti Europos Sąjungos teritorijoje. Be šio dokumento, mikroautobusas gali būti sustabdytas sienos kirtimo metu, o kelionė – nutraukta. Taip pat svarbu atsiminti, kad anglų (JK) vairuotojų pažymėjimai dabar turi būti pakeisti į specialius tarptautinius leidimus, jei jie neatitinka naujojo formato (plastikinio su foto) reikalavimų.

3. Kaip reguliuojami vairuotojo darbo ir poilsio laikas?

Tai yra vienas jautriausių ir, deja, dažniausiai pažeidžiamų taškų. Vairuotojo nuovargis yra priežastis, dėl kurios įvyksta didžioji dalis avarijų. Tarptautiniuose pervežimuose galioja griežtos ES taisyklės (EC 561/2006), kurios reglamentuoja vairuotojo darbo laiką. Jas privalo laikytis ne tik ES, bet ir JK vežėjai, vykdantys reisus į žemyną.

Pagal šias taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių ir 30 minučių, tačiau taisyklės turi būti laikomos griežtai). Per parą vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų (gali būti pratęstas iki 10 valandų dukart per savaitę). Savaitinis vairavimo laikas negali viršyti 56 valandų, o dviejų savaičių periodu – 90 valandų.

Kas ypač svarbu keleiviui? Vairuotojas privalo turėti pilną 11 valandų kasdieninį poilsį (arba 9 valandas su 3 valandų papildomu poilsiu kitą dieną). Jei matote, kad vairuotojas vairuoja be stabdymų jau 5 valandas arba atrodo visiškai išsekęs – tai didelė raudona vėliava. Profesionalios kompanijos naudoja skaitmeninius tachograusus, kurie užfiksuoja kiekvieną vairuotojo judesį, todėl inspekcija gali bet kuriuo metu patikrinti, ar nebuvo pažeidžių taisyklių.

4. Kokios draudimo garantijos turi būti užtikrintos keleiviams?

Dauguma keleivių mano, kad jei mikroautobusas yra apdraustas „Kasko“ ar „Civilinės atsakomybės“, tai viskas tvarkoje. Tačiau tarptautiniame pervežime yra skirtingas draudžiamųjų rūšių spektras. Pagrindinis dalykas – tai keleivių draudimas.

Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR konvencija, koreguojanti krovinių, bet taikoma ir keleivių atvejais tam tikrose situacijose, bei vietiniai įstatymai), transporto įmonė privalo turėti draudimą, kuris dengia žalą, patirtą keleiviui avarijos atveju. Anglijoje tai dažnai vadinama „Passenger Liability Insurance“. Šis draudimas turi padengti ne tik medicininių išlaidų, bet ir galimą žalos atlyginimą nelaimei atsitikus.

Be to, keliaujant iš Anglijos, svarbu atsižvelgti į medicininį draudimą (EHIC kortelė – GHIC JK piliečiams), tačiau tai neleidžia transporto įmonei išsisukti nuo atsakomybės. Prieš įsėdant į mikroautobusą, visada verta paklausti brokero ar tiesiogiai vairuotojo, ar įmonė turi galiojantį keleivių draudimo polisą, kuris galioja visame maršrute (nuo Londono iki Vilniaus). Jei įvykia avarija Prancūzijoje ir neturite vietinio draudimo, o vežėjo draudimas neapima ES teritorijos (kas po „Brexit“ gali būti painu), problemų bus daug.

5. Kaip pasirinkti saugų mikroautobusą? Kuo skiriasi „VW Transporter“ nuo didesniojo autobuso?

Rinktis reikalingą transporto priemonę reiškia ne tik pasirinkti vietų skaičių. Svarbu suprasti konstrukcinius skirtumus. Mažesni mikroautobusai, pvz., VW Transporter, Mercedes Vito ar Ford Transit, yra puikūs mieste ir trumpiems nuotoliams, tačiau ilgose (1500–2000 km) kelionėse jie gali būti mažiau stabilūs ir ergonomiški nei didesni autobusai, pvz., Mercedes Sprinter (didelės platformos) arba specialūs keleiviniai mikroautobusai (pvz., Iveco Daily, Renault Master su aukštu stogu).

Saugumo atžvilgiu didesni mikroautobusai turi pranašumą: 1. Stabilumas: Aukštesnis svorio centras ir ilgesnis ratų bazė suteikia didesnį stabilumą autostradose, ypač vėjuotu oru arba staigiai stabdant. 2. Ergonomika: Keleiviai turi daugiau vietos kojoms, kas sumažina nuovargį ir riziką susižaloti staigaus stabdymo metu (pvz., smogti galva į priekinę sėdynę). 3. Bagažas: Dideliems mikroautobusams yra skirtos atskiros, didelės bagažinės erdvės po keleivių salono. Tai reiškia, kad lagaminai nėra statomi ant galų (kaip tai daroma mažuose „VW Transporter“ tipo autobusuose), kas yra kritiška saugumui. Statant lagaminus ant galų, esant avarijai, jie tampa mirtinais sviediniais, skrendančiais į keleivių nugaras.

Todėl, jei keliaujate su daug bagažo arba ilgu maršrutu (pvz., iš Londono šiaurės Anglijos link iki Lietuvos), verteta rinktis didesnę klasę (16+1 vietų tipo), net jei tuomet vietos bus likusios laisvos. Saugumas ir komfortas čia svarbiau už kiekvieną užimtą vietą.

6. Ką reiškia tachografas ir kodėl jis svarbus keleiviui?

Tachografas – tai įrenginys, kuris automatiškai užfiksuoja vairuotojo veiklą: vairavimą, darbą (pvz., krovinio pakrovimą), pasiekiamą poilsį ar laukimą. Nors keleiviai jaus, kad tai jų nebebus, tachografo duomenys yra pagrindinis įrodymas, jog kelionė vyksta saugiai ir pagal įstatymus.

Po „Brexit“ JK įvedė savo skaitmeninį tachografo sistemą, tačiau ji vis dar yra suderinama su Europos Sąjungos sistema. Vairuotojas privalo turėti savo asmeninę kortelę, kurią įdeda į įrenginį. Jei vairuotojas vairuoja be kortelės arba manipuliuoja įrenginiu (pvz., užklijuoja jutiklį), tai yra nusikalstamas veikmas ir didžiulė saugumo pažeidimas.

Keleiviui svarbu žinoti, kad jei įvykia eismo įvykis ir nustatoma, kad vairuotojas viršijo leistiną darbo laiką (kas matoma iš tachografo spausdinio), draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti atlyginimą. Be to, jei kelionės metu jus sustabdo policija arba transporto inspekcija (kas labai dažnai nutinka Vokietijoje ar Lenkijoje), ir paaiškėja, kad vairuotojas pažeidė režimą, kelionė gali būti sustabdyta tol, kol vairuotojas atils. Tai reiškia, kad keleiviai gali pristigti kelias valandas ar net dieną. Pasitikėkite tik tomis kompanijomis, kurios garbingai naudoja šią technologiją.

7. Kaip vyksta sienos kirtimas ir keleivių patikra?

Kelionė iš Anglijos reiškia ne tik vairavimą, bet ir fizinių sienų kirtimą: Lamanšo sąsiaurio (Eurotunelis arba keltas) ir vėliau – ES išorinės sienos (jei maršrutu eina per ne ES šalis, nors dažniausiai tiesiai per Prancūziją/Vokietiją). Po „Brexit“ Anglija tapo „trečiąja šalimi“, todėl pasienio kontrolė tapo griežtesnė.

Saugumas čia taip pat svarbus. Mikroautobusas turi būti paruoštas custom ( muitinės) patikrai. Tai reiškia, kad keleiviai negali turėti draudžiamų daiktų, o vairuotojas turi turėti tvarkingus dokumentus: keleivių sąrašus (Manifest), pasus, vizes (jei reikalinga), o transporto priemonei – visus leidimus (Community Licence, Green Card).

Jei vairuotojas bando „užklijuoti“ keleivį, kuris neturi teisės įvažiuoti į ES (pvz., netinkamo paso ar vizos problema), visas mikroautobusas gali būti sulaikytas pasienyje, o keleiviai – išsiųsti atgal. Tai sukelia didelį stresą ir finansinius nuostolius. Patikimas vežėjas visada iš anksto patikrina keleivių dokumentus, kad išvengtų tokių situacijų. Taip pat svarbi saugumo priemonė – neviršyti leistinos svorio apimties (pvz., jei mikroautobuso leidžiamas svoris 3,5 t, o jis apkrautas daugiau, tai ne tik techninis pažeidimas, bet ir pavojus stabdant).

8. Ką daryti avarijos ar techninės gedimo atveju?

Niekas nenori svarstyti blogiausio scenarijaus, tačiau 20 metų patirtis moko, kad reikia būti pasiruošusiam viskam. Ilgos kelionės Anglija-Lietuva yra pavojingos dėl didelio intensyvumo (ypač Vokietijos autostradose) ir skirtingų kelių būklės.

Jei įvyksta avarija ar gedimas: 1. Vairuotojo pareigos: Jis privalo užtikrinti keleivių saugumą, įjungti avarijinę signalizaciją, uždėti šviesos atšvaitus (jei reikia išlipti iš transporto priemonės) ir iškviesti pagalbą. 2. Pagalbos tarnybos: Profesionalios kompanijos turi 24/7 techninės pagalbos sutartis visoje Europoje. Tai reiškia, kad jei mikroautobusas sugesia Belgijoje, po valandos atvyksta mechanikas arba pakeičiamas autobusas. 3. Keleivių teisės: Jei dėl gedimo kelionė sustoja ilgiau nei tam tikras laikas (paprastai virš 3 valandų), keleiviai turi teisę į maistą, gėrimus ir net nakvynę (jei reikia). Nors mikroautobusų atveju tai dažnai sprendžiamą individualiai, ES keleivių teisių reglamentas numato apsaugą.

Svarbu pasirinkti vežėją, kuris turi ištobulintą „Krizinių situacijų valdymo planą“. Jei vairuotojas tiesiog iškrenta iš vairo ir nežino ką daryti, o kompanijos telefonas neatsiliepia – tai blogiausias variantas.

9. Ar vaikų pervežimas turi ypatingų reikalavimų?

Taip, vaikų saugumas yra prioritetas. Taisyklės skiriasi priklausomai nuo šalies, tačiau bendrasis principas toks: vaikai, kurių ūgis yra mažesnis nei 135 cm (arba 150 cm priklausomai nuo šalies), turi būti vežami specialiose vaikiškose kėdutėse arba su pakėlimais.

Mikroautobusuose, kurie dažnai veža šeimas, turi būti įrengtos ISOFIX arba top-tether tvirtinimo sistemos. Tačiau dažnai pasitaiko, kad mažesnių vežėjų mikroautobusuose tiesiog pasakoja „užsėskite ir diržkitės“. Tai yra saugumo pažeidimas. Jei keliaujate su vaiku, būtinai iš anksto susitarkite dėl kėdutės prieinamumo. Be to, vaikai negali būti sėdinti ant priekinių sėdynių su aktyviais oro pagalviais, jei nėra išjungta speciali funkcija (jei tokia yra) arba jei vaikas per mažas – tai gali būti mirtingai pavojinga.

Taip pat svarbu, kad vaikai nebūtų palikti be priežiūros ilgose pertraukose. Atsakingas vairuotojas visada suskaičiuoja keleivių skaičių prieš išvykstant iš poilsio aikštelės. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaiko, kuris gali užmigti po sėdynės arba užsidengti antklėde, kad jis nebūtų pamirštas (nors retai, bet tokių atvejų pasaulyje yra buvę).

10. Kaip atpažinti patikimą ir saugų vežėją?

Galiausiai, kaip klientas gali užtikrinti, kad jo kelionė bus saugi? Nežiūrėkite tik į kainą. Jei kaina peržengia visą logiką (pvz.,