Keleivių saugumas keliaujant mikroautobusu iš Anglijos: Visas vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau visas galimas šios rinkos aibes – nuo laisvai samdomių vairuotojų su senais „Volkswagen Transporter“iais iki didžiulių, šiuolaikiškų autokompresijų parkų. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą ir atgal visada buvo išbandymas ne tik dėl ilgio (virš 2000 kilometrų viena kryptimi), bet ir dėl specifinių teisinių bei techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti kiekvienas rimtas vežėjas. Tačiau vienas dalykas per šiuos metus pasikeitė tik nežymiai, o jo svarba išaugo eksponentiškai – tai keleivių saugumas.

Dažnai, kai klientas ieško pigaus būlieto pervažiuoti į Lietuvą, jis žiūri į kainą arba išvykimo laiką. Tai yra natūralu. Tačiau, kaip profesionalas, kuris turi dešimtis tūkstančių nuvažiuotų kilometrų už nugaros, galiu pasakyti tik vieną: saugumas yra tas fundamentas, ant kurio laikosi visi kiti patogumo elementai. Jei mikroautobusas ne techninėje būklėje, jei vairuotojas išsekęs ar jei trūksta pagrindinių draudimų, kelionė gali tapti košmaru. Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausu teisės aiškinimu. Čia kalbėsime apie tai, kas vyksta „už scenos“ – kaip pasirinkti transportą, kaip suprasti vairuotojo darbo režimus ir kodėl taip svarbu kruopščiai parinkti pervežėją. Jūsų ramybei bei saugumui.

Anglijoje veikianti transporto legislatyva viena iš griežčiausių Europoje, ypač po „Brexit“. Tai reiškia, kad ne kiekvienas mikroautobusas gali teisėtai vykdyti keleivių pervežimus už komercinį mokestį. Skirtumas tarp paprasto mikroautobuso, kurį vairuoja tėvas vesdamas savo šeimą į atostogas, ir komercinio keleivinio transporto yra milžiniškas. Sąlygos, techninės patikros, draudimai ir vairuotojo kvalifikacija – viskas turi būti subalansuota. Šiame straipsnyje mes išsiaiškinsime, ką tiksliai reikia žinoti keleiviui, kad jis galėtų atsipalaiduoti sėdėdamas sėdynėje ir žinoti, kad jo kelionė yra kuo saugesnė. Mes aptarsime techninę pusę, vairuotojo režimus, vaikų saugumą ir netgi tai, kaip elgtis esant nesklandumams kelionės metu.

Saugumas – tai ne tik apsauga nuo avarijų. Tai ir psichologinis komfortas, supratimas, kad esate profesionalių rankų. Todėl, kviečiu panagrinėti šią temą išsamiai, remiantis mano ilgamete patirtimi ir praktika, kad jūsų kita kelionė iš Anglijos būtų ne tik pigi, bet ir visiškai saugi.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip sužinoti, ar mikroautobusas yra techniškai tinkamas ir saugus ilgai kelionei?

Techninė būklė – tai pirmasis ir pagrindinis saugumo filtras. Per savo dvidešimt metų mačiau, kaip bandantys taupyti, kai kurios kompanijos siunčia kelią senus, „nuo kelių suirgusius“ automobilius. Kaip keleivis, turite teisę ir galimybę patikrinti šį aspektą prieš įlipdamas. Pirma, atkreipkite dėmesį į pačio automobilio amžių. Nors ir amžius nėra vienintelis kriterijus, tačiau transporto priemonės, vykdančios komercinius reisus į Lietuvą (ir atgal), turėtų būti ne senesnės kaip 8–10 metų. Naujesni mikroautobusai turi šiuolaikines saugumo sistemas: ESP (elektroninį stabilumo kontrolės sistemą), ABS, daugiau oro pagalvių ir tvirtesnius karkasus.

Antra, Anglijoje egzistuoja griežta techninės priežiūros sistema, vadinama MOT (Ministry of Transport) testu. Komerciniam transportui ši patikra atliekama dažniau (paprastai kas 10-12 savaičių arba kas 6 mėnesius priklausomai nuo automobilio amžiaus) ir yra žymiai griežtesnė nei įprastam automobiliui. Nenusileidžia ir Lietuvos reikalavimai, kai mikroautobusas atvyksta į šalį. Jei vairuotojas arba pervežėjas negali pateikti galiojančio techninio apžiūros liudijimo, tai yra raudonas vėliavėlė.

Taip pat verta įvertinti vizualinę būklę. Ar padangos yra geros (turi pakankamai protektoriaus, nėra įtrūkimų)? Anglijoje ir žemyninėje Europoje oro sąlygos gali skirtis, tad padangos turi būti pritaikytos kelionei. Ar veikia šviesos? Ar sėdynės tvirtai prisuktos? Jei matai, kaip vairuotojas prieš išvykstant ilgai apkrauna bagažinę, stebėk, ar jis neviršija leistinos masės. Perkrautas mikroautobus turi ilgesnį stabdymo kelią, yra labiau linkęs į slydimą ir yra nestabilus posūkiuose. Tai – viena dažniausių avarijų priežasčių. Jei matai, kad bagažas verčiais uždaromas arba mikroautobusas „sėdi“ ant pakabos, nedelsdamas klausyk apie apkrovos limitą.

2. Kokius kvalifikacijos reikalavimus turi tenkinti vairuotojas, vežantis keleivius iš Anglijos?

Vairuotojo kompetencija yra svarbesnė už pačią automobilio markę. Galiu drąsiai teigti, kad geras vairuotojas su vidutiniu automobiliu nuvež saugiau nei prastas – su brangiu nauju „Mercedesu“. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą trunka maždaug 24–30 valandas (su poilsiais). Tai reiškia, kad vairuotojas privalo turėti ne tik „D“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą (leidžiantį vairuoti mikroautobusus), bet ir profesionalų vairuotojo pažymėjimą (Driver CPC – Certificate of Professional Competence).

Šis sertifikatas rodo, kad vairuotojas ne tik moka vairuoti, bet ir išmano darbo laiko reguliavimą, sveikatos apsaugą, ergonomiką ir ekologinį vairavimą. Be to, labai svarbu yra vairuotojo patirtis. Naujokas, pirmą kartą važiuojantis per Anglijos geometrinius žiedinius sankryžas (roundabouts) ar vokiškus greitkelius, gali nesusitvarkyti su stresu. Ekspertas, kuris turi už nugaros šimtus tokių reisų, žino, kur yra pavojingi posūkiai, kur lėtina policija, ir kaip derinti poilsio laiką, kad nenuviltų keleivių.

Taip pat būtina atsižvelgti į vairuotojo fizinę būklę. Jis turi atrodyti atilsęs. Jei vairuotojas atvyksta pas jums pavargęs, su paraudusiomis akimis arba iš karto pradeda skųstis dėl nuovargio, tai yra signalas, kad kažkas negerai su tvarkaraščiu. Saugumo standartai draudžia vairuotojui vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Poilsis turi būti mažiausiai 45 minučių. Jei jūsų kelionės metu pastebite, kad vairuotojas vairuoja 6-7 valandas be sustojimo, jis pažeidžia įstatymus ir, kas svarbiau, keliauja jūsų gyvybei pavojingą riziką. Tokiu atveju nedelsiant praneškite pervežėjui.

3. Ar mikroautobusai turi specialius draudimus keleiviams, ir ką jie apima?

Tai klausimas, apie kurį dažnai užmirštama, kol nutinka įvykis. Įprastas civilinis atsakomybės draudimas (Compulsory Third Party Insurance), kurį turi kiekvienas automobilis, apgina tik trečiąsias šalis (pėsčiuosius, kitus vairuotojus) jei įvyksta avarija. Jis neapima paties keleivio, jei šis susižaloja mikroautobuse. Keleivių pervežimo srityje (ypač tarptautiniame reise) būtinas yra specialus keleivių draudimas (Passenger Liability Insurance).

Šis draudimas privalo būti ne mažesnis kaip 1,2 mln. eurų (priklausomai nuo vežimo rūšies ir įmonės buveinės). Tai reiška, jei dėl vairuotojo kaltės įvyksta avarija ir jūs patiriate sužeidimų, draudimo kompanija privalo padengti žalą (gydymo išlaidas, neturtinę žalą). Be to, gera pervežėjo įmonė visada turi ir Papildomą kasdieninę ligos draudimą (Personal Accident Insurance) arba kelionės draudimą. Jis gali padengti išlaidas, jei susirgate ne dėl avarijos, o tiesiog kelionės metu, arba jei dingsta jūsų bagažas.

Prieš įsileisdami į mikroautobusą arba atliekant užsakymą, drąsiai paklausykite: „Koks yra jūsų keleivių draudimo limitas?“ Rimtas ekspertas niekada to neklausys nustebęs. Jis pateiks draudimo poliso numerį arba bent jau patvirtins, kad draudimas galioja visoje Europos Sąjungoje ir Anglijoje. Atminkite, kad po „Brexit“ draudimo galiojimo teritorijos klausimas tapo aktualesnis – užtikrinkite, kad draudimas dengia ir Jungtinę Karalystę, ir žemyninę Europą. Jei įmonė vengia šio klausimo, geriau ieškokite kitos.

4. Kaip vežėjai užtikrina vaikų saugumą tokiose kelionėse?

Vaikų saugumas – tai tai, kas man, kaip tėvui ir ilgamečiam profesionalui, svarbiausia. Lietuvoje ir Anglijoje įstatymai šiuo klausimu yra griežti, tačiau praktikoje jų laikymasis kartais skiriasi. Pagrindinė taisyklė: vaikai, mažesni nei 150 cm ūgio arba jaunesni nei 12 metų (priklausomai nuo šalies įstatymų, taikoma griežčiausia taisyklė), privalo važiuoti įtvirtinti specialiose vaikų saugos kėdutėse arba pakėlimuose (boosteriuose).

Problemė kyla su tuo, kad keleiviniai mikroautobusai (dažniausiai 8-9 vietų) turi standartinius saugos diržus. Jie nėra pritaikyti mažiems vaikams. Jei važiuojate su kūdikiu, būtina ne tik kėdutė, bet ir galimybė ją užfiksuoti (ISOFIX arba diržų fiksacija). Prieš užsakydami bilietą, privalote tiksliai nurodyti, kiek bus vaikų ir koks jų amžius bei ūgis. Profesionali įmonė turėtų turėti savo kėdutes arba bent jau padėti jums jas užtvirtinti.

Tačiau dažnai matau situaciją, kai tėvai sėdi vaikus ant kelnių arba tiesiog užsegą suaugusiųjų diržą ant mažo vaiko – tai yra mirtinai pavojingu. Krizinėje situacijoje (staigus stabdymas) suaugusiojo diržas ne tik neapsaugos, bet gali sužaloti vidinius organus. Taip pat svarbu pasirūpinti vaiko pramogomis. Ilgas važiavimas (para ar daugiau) vaikui gali būti stresą keliantis. Nors tai nėra tiesioginis „techninis“ saugumas, bet ramus vaikas – tai saugumas vairuotojui (nedėl triukšmo nukreipiamas dėmesys). Jei įmonė siūlo kelionę be jokių vaikų saugumo priemonių arba sako, „važiuosite ant rankų“, nesiliaukite ir kelkite triukšmą – tai pažeidžia Konvenciją apie vaikų teises ir saugumo normas.

5. Kuo skiriasi techniniai reikalavimai mikroautobusams Anglijoje ir žemyninėje Europoje?

Šis klausimas labai aktualus po „Brexit“, nors skirtumai egzistavo ir anksčiau. Anglijoje, kaip jau minėjau, yra griežtas MOT testas. Tačiau yra ir kitų niuansų. Pavyzdžiui, Anglijoje leidžiama registruoti ir vairuoti mikroautobusus, kurie techniškai yra paversti krovininiais furgonais ir vėliau pritaikyti keleiviams (pvz., „Vauxhall Vivaro“ ar „Ford Transit“ su langais). Jei šis perstatymas atliktas ne pagal gamintojo reikalavimus (pvz., netinkamai įrengtos sėdynės arba nepridėtos papildomos saugumo juostos), toks automobilis gali būti pavojingas avarijos metu.

Be to, Anglijos transporto priemonėse vairuotojo sėdynė yra dešinėje pusėje. Važiuojant žemyninėje Europoje (kur važiuojama dešinėje), tai sukuria specifinių pavojų, pvz., lenkiant į kairę arba vykstant apžiūrėti pažangos (overtaking). Vairuotojas turi būti itin atidus, nes jo matymo laukas kitame šalies krašte šiek tiek pasikeičia.

Taip pat svarbu ribojimai (speed limiters). Komerciniai keleiviniai mikroautobusai Anglijoje dažnai turi techniškai apribotą greitį (dažniausiai 70 mph arba apie 112 km/h, o kai kurie – net 62 mph / 100 km/h). Tai gali būti erzina greitkeliuose Vokietijoje ar Lenkijoje, kur leidžiama važiuoti greičiau, tačiau techninis ribotuvas neleidžia tai padaryti. Nors tai truputį prailgina kelionę, techniniai ribotuvai yra saugumo elementas, neleidžiantys vairuotojui perdegti variklį ar neteisėtai lenkti. Taigi, jei matau, kad mikroautobusas negali pasiekti didesnio nei 100-110 km/h greičio, aš tai vertinu kaip teigiamą saugumo rodiklį, o ne trūkumą.

6. Kaip atrodo tipinis saugus kelionės tvarkaraštis ir kodėl poilsis yra svarbus?

Saugus tvarkaraštis – tai neatsiejamas sėkmingo pervežimo dalis. Dažnai klientai klausia: „Ar galime atvykti anksčiau?“ Arba „Ar reikėtų mažiau sustoti?“ Atsakymas visada vienas – jei mes norime važiuoti saugiai, poilsio laikas turi būti įtrauktas į tvarkaraštį ne kaip „galimybė“, o kaip privalomas elementas.

Pagal ES ir Jungtinės Karalystės reglamentas (EC 561/2006), vairuotojas po 4,5 valandos vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo (su poilsiais) jis privalo padaryti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Tai reiškia, kad kelionė iš Londono į Vilnių negali būti atlikta viena diena be naktinio miego. Jei kas nors siūlo jums „non-stop“ važiavimą per 20 valandų, tai reiškia, kad vairuotojai arba pažeidžia įstatymus (ką daryti pavojinga), arba važiuoja dviem ekipažais (kas yra geriau, tačiau brangiau ir reikalauja dviejų tų pat kvalifikuotų vairuotojų).

Poilsio vietos taip pat svarbios. Saugus pervežėjas pasirinks saugias, apšviestas poilsio aikšteles (truck stops), o ne atsitiktines vietas prie kelio. Ypatingai žiemą poilsio aikštelės turi būti švarios, be ledo. Jei vairuotojas sustoja nelegalioje vietoje (pvz., greitkelio pakraštyje), tai padidina avarijos riziką. Taigi, kai gaunate tvarkaraštį, žiūrėkite ne tik į atvykimo laiką, bet ir į tai, ar numatyti poilsiai. Jei tvarkaraštis rodo 10 valandų vairavimo be pertraukos – bėkite toli nuo tokio pasiūlymo.

7. Ką daryti, jei kelionės metu įvykia avarija ar techninis gedimas?

Nepaisant visų priemonių, technika yra technika, o keliai yra neprognozuojami. Kaip ekspertas, aš visada sakau: „Gerbkite blogiausio atvejo scenarijų.“ Jei įvyksta gedimas ar avarija, keleivių elgesys gali lemti jų saugumą. Pirmiausia, išlikti ramuose. Panika dažniau sužaloja nei patys susidūrimai.

Jei mikroautobusas sustoja dėl gedimo (pvz., pradeda smarkiai dūmti variklis arba sprogsta padanga), vairuotojas turi nedelsiant užtikrinti keleivių saugumą. Tai reiškia, kad visi keleiviai turi išlipti iš mikroautobuso ir užimti saugią vietą už kelio atvaro (barrier) arba už saugumo juostos, toli nuo važiuojančios eismo srovės. Niekada nesėskite sugedusio arba avarijos patirtus mikroautobuso viduje.

Atkreipkite dėmesį į „Šventojo Martyno“ (St. Christopher) apsaugos priemones. Geros įmonės visada turi kelionėje pirmosios pagalbos apyrankę, ugngesnius ir atsarginius žibintus. Jei įvyksta avarija su sužalojimais, pirmąją pagalbą turi suteikti kvalifikuotas asmuo. Rimta įmonė taip pat turi „Techninės pagalbos“ (Roadside Assistance) sutartį, galiojančią visoje trasoje (Anglija, Prancūzija, Belgija, Vokietija, Lenkija, Lietuva).