Keleivių pervežimo terminai: kiek trunka kelionė į Angliją

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, tenka susidurti su vienu dažniausiai užduodamu klausimu, kuris, pirmiausia, kyla klientų mintyse: „Kiek aš praleisiu kelionėje?“. Atrodytų, kad atsakymas turėtų būti paprastas – žiūrėk į žemėlapį, suskaičiuok atstumą ir padalyk iš vidutinio greičio. Tačiau kasdienė praktika parodo, kad realybė yra kur kas sudėtingesnė. Kelionė į Angliją (Jungtinę Karalystę) nėra paprasta važiavimo tiesia linija procedūra. Tai kompleksinis logistikos procesas, kurį lemia ne tik fizinis atstumas, bet ir geografinės sąlygos, administraciniai reikalavimai, bei žmogiškasis faktorius.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, noriu nušviesti realią važiavimo į Didžiąją Britaniją padėtį. Mes ne tik apibrėžsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir išnagrinėsime visus veiksnius, kurie gali šį laiką prailginti arba, priešingai, sutrumpinti. Suprasdami, kas vyksta „vairuotojo kabinoje“ ir už jos ribų, galėsite realiau įsivaizduoti savo kelionę ir geriau pasiruošti jai.

Svarbu prisiminti, kad Anglija yra sala, o tai reiškia, kad kelionė neapsieina be jūros perėjimo. Šis faktas pats savaime sukuria natūralią „angą“ grafike. Be to, pastaraisiais metais pasikeitęs politinis ir administracinis kontekstas („Brexit“) taip pat neigiamai veikia greitį pasienio punktų. Tačiau nebėgama pirmyn, viską iš eilės.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai klausia apie kelionės trukmę, ir pateikiau išsamius atsakymus, pagrįstus ilgamečia praktika.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją autobusu ar mikroautobusu?

Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus (ar kitų didesnių Lietuvos miestų) iki Londono trunka apie 30–36 valandas. Tačiau tai yra labai apibendrintas skaičius. Jeigu kalbame apie tiesioginį reisą be didelių užkliuvimų ir idealių oro sąlygų, šis laikas gali šiek tiek sumažėti iki 28–30 valandų. Bet jeigu reisas yra „durų į duris“ (t. y. vairuotojas veža keleivius iki jų namų Anglijoje, o ne iki fiksuotos stotelės), laikas gali išsiplėsti iki 40 ir net 44 valandų. Svarbu suprasti, kad 30–36 valandų – tai optimalus laikas, įskaitant privalomas vairuotojo poilsio pertraukas, technines apžiūras ir laukimą jūrų uoste.

2. Kodėl skirtingos pervežimo kompanijos nurodo skirtingą kelionės trukmę į tą pačią vietą?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų šaltinių. Skirtumas dažniausiai kyla dėl dviejų priežasčių: maršruto pasirinkimo ir paslaugos tipo. Viena kompanija gali važiuoti trumpesniu, bet brangesniu maršrutu (pavyzdžiui, per Švediją ir Daniją naudojantis Øresundo tiltu, arba per Vokietiją, mokėdama daugiau už kelią), o kita – pigesniu, bet ilgesniu maršrutu (per Lenkiją ir Vokietijos vidurį). Antroji ir labiau paplitusi priežastis yra tai, kaip skaičiuojamas laikas. Kai kurios kompanijos nurodo „važiavimo laiką“ (tiek valandų, kiek ratai suka), o kitos – „bendrą kelionės laiką“, įskaitant išlaipinimą, įlaipinimą ir laukimą. Be to, didelės įtakos turi tai, ar tai yra reguliarus reisas su fiksuota grafiku, arba individualus pervežimas, kai vairuotojas pristato keleivį tiesiai į adresą – pastarasis atvejis visada užtrunka ilgiau dėl daugelio sustojimų.

3. Kokios įtakos kelionės trukmei turi jūros perėjimas (Kanalas)?

Jūros perėjimas – tai vienas svarbiausių veiksnių. Dažniausiai naudojami keliai yra per Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija) arba per Dunkerką į Doverį. Pačios plaukimo trukmės keltas arba „Eurotunnelis“ (traukinys po sąsiauriu) trunka apie 1,5–2 valandas. Tačiaa realiai šis etapas atima daugiau laiko. Reikia atvykti į uostą mažiausiai 1–2 valandas iki išvykimo dėl dokumentų patikros (pasieniečių) ir įlaipinimo procedūrų. Po to patį plaukimą. Po atvykimo į Angliją reikia išvažiuoti iš keltų terminalo, kas taip pat gali užtrukti 30–60 minučių dėl intensyvaus eismo. Taigi, vien tik perėjimas per sąsiaurį su visomis procedūromas „suvalgo“ nuo 4 iki 6 valandų bendro kelionės laiko. Jeigu dėl blogo oro keldai nebeplaukia, laukimas gali prailgti neribotai laiko, todėl patyręs vairuotojas visada turi laiko rezervą.

4. Kaip „Brexit“ ir pasienio kontrolė paveikė kelionės laiką?

Iki 2021 metų kelionė per pasienį dažnai būdavo tik formalumas, kai vairuotojas tiesiog paduododavo pasus. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė. Dabar abi pusės – ir Prancūzijos (ES pasienis), ir Jungtinės Karalystės – atlieka griežtesnę kontrolę. Prancūzijos pusėje (Kalė/Dunkerkas) atliekama išsami dokumentų ir vizų (jei reikia) patikra prieš įlaipinant į keltą ar traukinį. Anglijos pusėje (Doveris) atliekama papildoma kontrolė. Ypatingai tai pastebima, kai eismas intensyvus (pavyzdžiui, atostogų metu). Užtrunka ilgiau nei anksčiau, nes kiekvienas keleivis turi būti patikrintas atskirai, o ne grupiškai. Tai gali pridėti papildomų 1–3 valandų prie kelionės trukmės, priklausomai nuo pasieniečių apkrovos ir biometrinių duomenų tikrinimo greičio.

5. Kiek laiko užtrunka vairuotojo poilsio pertraukos, ir kodėl jos būtinos?

Profesionalių vairuotojų darbo laiką reglamentuoja griežti ES ir JK įstatymai (EOVA tachografo duomenys). Vairuotojas negali vairuoti be pertraukos ilgiau kaip 4,5 valandos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Taip pat po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo ilgam poilsui (11 valandų). Kelionėje į Angliją (kuri trunka apie 30 valandų) bus bent viena ilga nakvinė pertrauka (apie 11 valandų) ir kelios trumpos 45 minučių pertraukos maistui ir tualetui. Tai nėra „prarasimas“ laiko, o fizinė būtinybė. Jei kas nors siūlo nuvažiuoti šį atstumą be pertraukų, tai arba pažeidžia įstatymus, arba meluoja apie laiką. Mūsų kompanijoje saugumas visada yra pirmiausia, todėl grafikas visada įtraukia šias būtinas pauzes.

6. Ar metų laikas (žiema/vasara) turi įtakos kelionės trukmei?

Žinoma, turi, ir tai nėra tik apie sniegą. Žiemą keliaujame trumpesniais dienomis, todėl tamsesniu laiku vairuotojas gali judėti lėčiau dėl blogesnio matomumo. Be to, Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje žiemos metu dažniau vyksta remonto darbai, kurie sukelia eismo spūstis. Vasarą problema kyla kita – didelis turistinis srautas. Ypatingai intensyvus eismas būna prieš Kalės uostą vasaros atostogų metu, kai šimtai autobusų ir automobilių stovi eilėse į keltus. Taip pat Anglijoje, artėjant prie Londono, „M25“ žiedinė kelias vasarą dažniau užsikemša. Taigi, vasarą galima tikėtis didesnių delsimų dėl eismo intensyvumo, o žiemą – dėl oro sąlygų ir pavojingų kelio dangų.

7. Kiek laiko užima keleivių paėmimas ir išlaipinimas (durų į duris paslauga)?

Tai vienas didžiausių skirtumų tarp „autobuso stotelės“ ir „durų į duris“ pervežimo. Jeigu važiuojate iki fiksuotos vietos (pvz., „Victoria“ stotis Londone), sustojimas trunka 5–10 minutes. Tačiau jeigu užsakote pervežimą iki namų, pvz., Birmingeme ar Mančesteryje, procesas užtrunka. Vienas keleivio paėmimas Lietuvoje gali užtrukti 10–15 minučių (susiradimas adreso, bagažo pakrovimas). Jeigu mikroautobuse yra 7 keleiviai, tai tik Lietuvoje praleidžiame apie 1,5–2 valandas. Tas pats daromas Anglijoje – išlaipinimas kiekviename adrese, įskaitant paiešką, išsėdimą ir bagažo iškrovimą. Todėl „durų į duris“ kelionė visada yra ilgesnė 3–5 valandomis nei paprastas reisas iki stoties, tačiau tai suteikia nepalyginamo komforto.

8. Kaip techninė būklė ir kelių kokybė veikia greitį?

Patyręs vairuotojas visada patikrina transporto priemonę prieš kelionę, tačiau techninės problemos gali pasitaikyti netikėtai. Padangos prokšlėjimas Vokietijos autostradoje arba nedidelė variklio gedimas gali pridėti valandų prie kelionės. Taip pat reikia minėti kelių dangos būklę. Lenkijoje, nors keliai gerėja, vis dar yra ruožų su ribojimais. Vokietijoje dažnai vyksta „baustųjų veiksmų“ tipo remontai, kai eismas nukreipiamas viena juosta, ir greitis sumažėja iki 60 km/h. Anglijoje, ypač artėjant prie miestų, dažnai pasitaiko „smart motorways“ (išmanieji keliai), kur greičio limitai gali keistis kas kelias šimtus metrų dėl eismo apkrovos, kas verčia vairuotojus lėtinti.

9. Ar įmanoma sutrumpinti kelionės laiką, jeigu aš skubu?

Teoriškai – taip, praktiškai – sunku ir brangu. Jeigu tai yra individualus pervežimas (vip), galima sumažinti pertraukų skaičių iki minimumo (nepažeidžiant įstatymų) ir rinkti greičiausius maršrutus. Taip pat galima rinktis brangesnį „Eurotunnel“ (traukinį) vietoje keltų, nes ten dažniau įmanoma patekti į artimiausią išvykimą be ilgo laukimo. Tačiau net ir tada negalima nuleisti rankų – 2000 km atstumas fiziškai negali būti įveiktas greičiau nei tam tikras minimalus laikas. Jeigu skubate, rekomenduojama nebandyti „spausti“ vairuotojo (tai kelia pavojų), o iš anksto pasirūpinti greitesniu išvykimu arba pasirinkti lėktuvą, jeigu laikas yra kritiškai svarbiausias nei kaina.

10. Ką turi daryti keleivis, kad kelionė neprailgtų dėl jo kaltės?

Keleivio elgesys gali turėti didelės įtakos bendram laikui. Dažniausia delsa atsiranda dėl vėlavimo susitikimo vietoje. Jeigu vairuotojas turi laukti 15 minučių vieno keleivio, tai visi kiti keleiviai vėluoja 15 minučių. Taip pat labai svarbu yra teisingai supakuoti bagažą. Jeigu keleivis atvyksta su didžiule, netvarkinga lagamina, kurį neįmanoma greitai uždėti į bagažinę, tai prarandama 10–15 minučių kiekviename taške. Patariu keleiviams būti susiruošusiems 15 minučių prieš nurodytą laiką, turėti pasus pasiekiamos vietą (o ne giliais lagaminų dugnuose) ir klausyti vairuotojo instrukcijų. Tokia sąžininga ir organizuota bendravimo atmosfera leidžia išlaikyti grafiką.

Išvada

Apibendrinant, kelionė į Angliją nėra paprastas skaičiavimas. Tai yra sudėtingas logistikos grandinėlės procesas, kuriam reikalinga ne tik vairuotojo žinios, bet ir keleivių kantrybė. Nors fizinis atstumas yra apie 1800–2000 kilometrų, realus laikas, kurį praleisite kelyje, svyruoja nuo 30 iki 44 valandų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto, pervežimo tipo ir išorinių aplinkybių.

Kaip žmogus, kuris šiuos kelius įveikęs šimtus kartų, galiu patikinti, kad raktas į sėkmingą ir ne per ilgą kelionę yra tinkamas planavimas ir realūs lūkesčiai. Nereikia tikėtis, kad 2000 km bus įveikta per 20 valandų – tai yra fiziškai neįmanoma ir nelegalu. Pasitikėkite savo vairuotoju, nes jis ne tik vairuoja, bet ir stebi eismo situaciją, planuoja kuro papildymą taip, kad nereikėtų šokinėti nuo degalinių kainų, ir rūpinasi jūsų saugumu.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kodėl kelionė trunka tiek, kiek trunka, ir kodėl kiekviena valanda šiame kelyje yra svarbi.