Keleivių pervežimo procesas į Angliją: išsamus vadovas ir aiški eiga

Įvadas

Kelionė į Jungtinę Karalystę jau dešimtmetį yra viena populiariausių migracijos ir darbo krypčių tarp lietuvių. Tačiau, turint daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: dauguma keleivių neturi tikrojo supratimo, kas vyksta "už scenos". Kelionė į Angliją – tai ne tiesiog įlipimas į autobusą ir išlipimas prie Londono "Victoria" stoties. Tai sudėtingas logistinis grandinėlės procesas, kuriam įtakos turi ne tik vairuotojo įgūdžiai, bet ir tarptautinės teisės, muitinės procedūros bei netgi geometriniai kelių ypatumai.

Po "Brexit" situacija pasikeitė. Anksčiau pasienio kontrolė dažnai buvo formalumu, šiandien tai griežtas procedūrų rinkinys. Šiame straipsnyje aš nenusileisiu į paviršutiniškus patarimus, o kaip patyręs ekspertas detaliai paaiškinsiu, kaip vyksta keleivių pervežimo procesas. Nuo bilieto rezervavimo momento iki momento, kai žingsnis žingsniui paliksite Jungtinės Karalystės teritoriją. Suprasdami šią eigą, Jūs ne tik išvengsite nereikalingo streso, bet ir galėsite geriau pasiruošti kelionei, žinodami, kokių dokumentų ir elgesio tikimasi.

Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Jūsų kelionė būtų ne tik saugi, bet ir komfortiška. Statistika rodo, kad gerai informuoti keleiviai kelionę įveikia kur kas lengviau, nes žino, ką tikėtis muitinėje ar keltuose. Todėl kviečiu panagrinėti visą procesą nuo A iki Z, atsižvelgiant į daugiau nei dvejų dešimtmetų praktinę patirtį rinkoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų. Šie atsakymai sukurti tam, kad išsklaidytų abejones ir suteiktų aiškumo.

1. Kokius dokumentus būtina tur�ti keliaujant į Angliją po "Brexit"?

Tai vienas svarbiausių klausimų, ir jo neignoruoju. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuva tapo trečiąja šalimi atsižvelgiant į JK muitines taisykles. Jeigu anksčiau pakanka buvo asmens kodą (asmens tapatybės kortelę), šiandein situacija kitokia.

Oficialiai asmens tapatybės kortelė (Elektroninis pažymėjimas) tebegalioja trumpalaikiams vizitams (turizmas, verslas) iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Tačiau, kaip žmogus, kuris matyta ne vieną pasienio pareigūną, primygtinai rekomenduoju keliauti su pasu. Kodėl? Todėl, kad pasas yra visiškai neginčijamas dokumentas. Jeigu Jūsų tikslas – dirbti ar gyventi Anglijoje ilgesnį laiką, asmens tapatybės kortelės jau nebus užtektina – reikės paso.

Be to, jeigu Jūsų tapatybės kortelė nėra naujausio tipo (su biometriniais duomenimis), gali kilti problemų persikeldant Lamanšą. Visada patikrinkite paso galiojimo laiką – jis privalo galioti bent 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Jungtinės Karalystės datos. Rekomendacija viena: imkite pasą, ir išvengsite 90 % galimų nusivylimų pasienio kontrolės punktuose.

2. Kaip vyksta muitinės kontrolė Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje?

Procesas skiriasi priklausomai nuo to, iš kurios pusės kertate sieną. Lietuvoje, įlipant į autobusą, vairuotojas arba logistikos atstovas gali patikrinti bilietus ir paso duomenis, tačiau tai nėra formalioji muitinės kontrolė. Tikroji kontrolė vyksta tarp šalių arba tiesiogiai atvykus į JK.

Kai autobusas artėja prie Lamanšo sąsiaurio (prieš įlipdamas į keltą arba į Eurotunelį), vyksta Jungtinės Karalystės pasienio kontrolė. Čia visi keleiviai turi išlipti iš autobuso (su visais savo daiktais!) ir nueiti į kontrolės pastatą. Pareigūnai patikrina Jūsų dokumentus ir užduoda keletą klausimų: "Kokia kelionės tikslas?", "Kiek ilgai planuojate užsibūti?", "Kur numatote gyventi?".

Svarbu prisiminti: atsakymai turi būti aiškūs ir nuoširdūs. Jeigu atsakote kaip darbininkas, o vizą turite kaip turistas, tai sukels įtarimų. Po šios kontrolės grįžtama į autobusą ir toliau keliaujama į keltą. Atgal į Lietuvą grįžtant, kontrolė dažniausiai vyksta jau Lietuvos teritorijoje, tačiau ji paprastai yra greitesnė ir formalesnė.

3. Kiek bagažo leidžiama pasiimti ir kas daro, jeigu jo per daug?

Standartinis tarptautinių keleivių pervežimų rule'as, kurį taikome ir mes, yra apie 20–30 kg pagrindinio bagažo vienam keleiviui bei rankinis bagažas, kurį galima padėti po sėdynėmis (apie 5 kg). Tačiau čia yra svarbus niuansas, kurį dažnai pamiršta: "Svoris" nėra vienintelis kriterijus.

Bagažas turi būti talpi ir saugus transportavimui bagažinėje. Jeigu Jūs bandote pasiimti 50 kg, tai ne tik sulėtins įkėlimo procesą, bet ir gali padaryti žalą autobuso pakabai. Per daug svorio mes, kaip pervežėjai, privalome atmesti, nebent Jūsų sutiksite papildomai apmokėti vietą kitoje sekcijoje (pvz., papildoma vieta kitoje bagažinės dalyje ar specialus siuntinys).

Taip pat griežtai draudžiama vežti pavojingus daiktus: degalus, aerozolius, sprogmenis. Jeigu vairuotojas aptinka pavojingą krovinių bagažinės patikros metu (o jis turi teisę ją atlikti), šis daiktas bus konfiskuojamas arba paliekamas savininkui, o keleivis gali būti pašalintas iš reiso dėl saugumo sumetimų. Mano patarimas: jeigu turite daug daiktų, susisiekite su mumis iš anksto ir aptarkite krovinių pervežimą atskirai – tai pigiau ir saugiau.

4. Kiek trunka kelionė ir kodėl reikia vairuotojo poilsio pertraukų?

Įprastas kelionės trukmė nuo Vilniaus iki Londono yra apie 30–36 valandas. Daugelis klausia: "Kodėl taip ilgai? Galima važiuoti greičiau?". Kaip profesionalas, atsakau: ne, negalima, ir ne todėl, kad autobusas negali važiuoti greičiau.

Mums taikomi griežti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės darbo laiko reglamentai (tachografo duomenys). Vairuotojas privalo turėti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos vairavimo ir po 10 valandų vairavimo – 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Šios taisyklės yra absoliučios ir jų laužyti negalima net jeigu visi keleiviai pasirašytų, kad skubate.

Mūsų maršrutai yra suplanuoti taip, kad šios pertraukos būtų maksimaliai patogios keleiviams – parduotuvėse, degalinėse, kur galima pavalgyti ir atsipalaiduoti. Jeigu matote, kad autobusas stovi ilgiau nei 45 minutes – tai greičiausiai vairuotojo poilsis, o ne techninė gedimas. Gerbkite šias taisykles, nes jos užtikrina Jūsų saugumą kelyje. Pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje.

5. Ar galima vežti maisto produktus (mėsą, sūrį) į Angliją?

Po "Brexit" muitinės taisyklės dėl maisto produktų tapo labai griežtos. Tai viena dažniausiai painių sričių. Bendrąja taisykle: į JK iš ES negalima įvežti mėsos ir pieno produktų (išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus, pvz., kūdikių maistą ar medicininius reikalavimus, bet tai turi būti deklaruojama).

Tai reiškia, kad dešrelės, šaltiena, kiaušiniai ar sūris, kuriuos dažnai keleiviai bando nusipirkti "pigiau" Lietuvoje ir pasiimti su savimi, gali būti konfiskuoti muitinėje. Muitinės šunys (specializuoti pareigūnai) tikrina tai labai aktyviai. Jeigu Jums bus rasta nelegalio maisto, ne tik prarasite produktus, bet ir gausite didelę baudą, o Jūsų duomenys gali būti įrašyti į "juodąjį sąrašą", kas apsunkins ateities keliones.

Ką galima vežti? Duoną, vaisius, daržoves, kurių nereikia šaldyti, sausus maisto produktus (makaronus, riešutus). Mano patarimas: nevykite rizikuoti dėl 10 eurų vertės dešrelių. Anglijoje maistas yra prieinamas, o nervų sutrikdimai muitinėje to neverti.

6. Kaip vyksta kelionė keltu per Lamanšą?

Tai vienas įdomiausių kelionių etapų, tačiau dažnai keliauninkai jo bijo. Atvykus į Doverio (Anglija) ar Kalės (Prancūzija) uostą, autobusas įvažiuoja į keltą. Tai nėra tas pats, kai keleiviai pėsčiomis lipa į laivą.

Keleiviai turi išlipti iš autobuso, paimti rankinį bagažą (taip, reikia pasiimti viską, kas yra po sėdynėmis ir virš galvos) ir išlipti į laivą. Autobusas liktą automobilių deke. Kelto kelionė trunka apie 1,5–2 valandas. Laive yra kavinių, parduotuvių (Duty Free), sėdėjimo zonų.

Svarbiausia taisyklė: būkite laiku autobuse prieš išlipant iš kelto. Vairuotojas praneš susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu pavėluosite – autobusas Jūsų nepalauks, nes jis turi griežtą išvykimo grafiką. Be to, nepamirškite, kad įlipdami į keltą Jūs taip pat praejote pasienio kontrolę (jeigu ji nebuvo atlikta anksčiau), todėl pasikeitus į keltą, Jūs jau esate oficialiai "įveikę" sieną (arba pasiruošę tai padaryti išlipę).

7. Ar galima keleiviams vežti naminius gyvūnus?

Taip, galima, bet tai yra sudėtingas ir brangus procesas. Negalima tiesiog pasiimti šuns ir įsodinti jį į autobusą. Yra griežtos gyvūnų įvežimo taisyklės (Pet Travel Scheme).

Gyvūnas turi būti mikročirpuotas, turėti galiojantį pasą (ne savininko pasą, o gyvūno pasą) su skiepų nuo pasiutligės užrašu. Skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 diena prieš kelionę. Be to, atvykus į JK, dažnai reikalaujama atlikti echinokokožės gydymą (tabletės), kuris turi būti padarytas ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos prieš įvežant gyvūną. Šį faktą turi patvirtinti veterinaras gyvūno pase.

Privalome taip pat užtikrinti, kad gyvūnas būtų transportuojamas tinkamoje transportinėje dėžėje (krate), kurioje jis galėtų stovėti, sėdėti ir apsisukti. Gyvūnas negali būti palaidas autobuse dėl kitų keleivių saugumo ir alergijų. Jeigu planuojate vežti gyvūną, apie tai praneškite mums likus mažiausiai savaitei, nes mums reikia suderinti vietą ir informuoti vairuotoją.

8. Kas vyksta, jeigu autobusas sugenda ar įvykia avarija?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, bet būtina būti pasiruošusiam. Esame didelė kompanija, todėl turime techninės pagalbos tinklą visoje Europoje. Jeigu autobusui dingsta vairo stiprintuvas arba užsigeria variklis Vokietijoje, vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui.

Mūsų veiksmai šiuo atveju: 1. Vairuotojas užtikrina keleivių saugumą (jeigu reikia – išžiūrimi iš autobuso). 2. Dispečerius organzuoja keleivių pervežimą kitu transportu (pakeičiamas autobusas) arba, jeigu tai neįmanoma greitai, apgyvendinimą viešbutyje tol, kol neatvyksta techninė pagalba.

Ką turi daryti keleivis? Būti ramiam. Histerija ne padės. Vairuotojas visada informuos apie situaciją. Jeigu dėl techninių problemų kelionė pavėluoja daugiau kaip 4 valandas, keleiviai, kuriems tai atsiliepė (pvz., praleido lėktuvą), gali kreiptis dėl kompensacijos pagal keleivių teisių direktyvą, tačiau mūsų patirtis rodo, kad 99 % atvejų sprendžiame vietoje, be didesnių trikdžių.

9. Kokios mokėjimo galimybės ir ar reikia grynųjų pinigų?

Nors pasaulyje vis daugiau atsiskaitome kortelėmis, tarptautiniame maršrute grynųjų pinigų reikšmė išlieka didelė. Autobuse mokėti už papildomus paslaugas (pvz., gėrimus) galima ir kortele, tačiau pertraukose degalinėse, mažose užeigose ar kai kuriuose keltuose gali būti problemų su Lietuvos išduotomis kortelėmis (ypač, jeigu Jūsų bankas apriboja užsienio operacijas).

Mano patarimas: visada turėkite šiek tiek grynųjų svarų (GBP) ir eurų (EUR). Svarbus bus Anglijoje (pienas, duona, bilietai mieste), o eurai naudingi Prancūzijoje ar Belgijoje, jeigu sustojame prieš keltą. Nereikia tūkstančių, pakanka 50–100 svarų ir 50 eurų komfortui užtikrinti. Taip pat patikrinkite savo banką, kad išvykus į užsieni Jūsų kortelė nebūtų užblokuota – tai dažna problema, su kuria susidūrę keleiviai negali net degaline užsisakyti kavos.

10. Kaip pasiruošti ilgai kelionei, kad nenukentėtų sveikata?

30 valandų sėdėjimas – tai didelis iššūkis organizmui. Kaip ekspertas, kuris matyta tūkstančius keleivių, galiu pasakyti: pasiruošimas yra pusė sėkmės. Pirmiausia, drabužiai. Autobuse temperatūra svyruoja. Gali būti karšta, o gali būti labai vėsu (jeigu sustojime -10 laipsnių ir vairuotojas išjungia variklį). Ruoškitės sluoksniais: marškiniai, džemperis, striukė. Antra, vanduo. Gerkite daug vandens. Autobuse oras yra sausas, todėl galimi galvos skausmai. Negerkite per daug kavos – ji išsenkina organizmą. Trečia, judėjimas. Naudokitės kiekviena sustojimo galimybe. Nors ir norisi tik pasišlapinti, padarykite kelis žingsnius apie autobusą, ištieskite kojas. Tai padės išvengti venų uždegimų ir tinimo. Ketvirta, pramogos. Parsisiųskite filmus į telefoną (nebūkite tik priklausomi nuo Wi-Fi, kurio būna tik sustojimuose), pasikarkite ausines. Knyga taip pat puiki priemonė praleisti laiką.

Išvada

Keleivių pervežimo procesas į Angliją yra daugiau nei paprastas logistinis veiksmas – tai sudėtingas mechanizmas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir bendradarbiavimo. Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau, kaip pasikeitė rinka: nuo laisvų sienų iki griežtų "Brexit" taisyklių. Nors procedūros tapo griežtesnės, mūsų, kaip profesionalių pervežėjų, tikslas išlieka tas pats – pristatyti Jūsų saugiai ir laiku.

Raktas į sėkmingą kelionę yra pasiruošimas ir supratimas. Žinodami, kokių dokumentų reikia, ką draudžiama vežti ir kaip vyksta pasienio kontrolė, Jūs nuimate didžiausią streso dalį iš savo pečių.