Keleivių pervežimas iš Jungtinės Karalystės su vaikais: Nuodugnus eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir ypač Jungtinės Karalystės pozicija Europos žemėlapyje keitėsi ne kartą. Dar prieš dešimtmetį kelionė iš Londono į Vilnių ar kitą Europos šalį su vaiku dažnai reiškė tik papildomą kuprinę su žaislais ir keliu sustojimų prie greitkelio kavinės. Tačiau situacija po „Brexit“ ir pandemijos sukeltų apribojimų pasikeitė nepalyginamai. Dabar tai yra sudėtingas logistinis procesas, kuris reikalauja ne tik kantrybės, bet ir išsamios žinių apie teisinius, dokumentinius ir techninius reikalavimus.

Tėvams ar globėjams, planuojantiems išvykti iš JK su vaikais, ši kelionė gali atrodyti kaip minų laukas. Nuo pasų galiojimo terminų, kurie, atrodo, yra tvarkingi, bet iš tiesų tokiems nėra, iki specifinių vaikų įsodinimo į automobilį taisyklių – kiekviena smulkmena turi savo reikšmę. Mano patirtis rodo, dauguma nesklandumų keliuose atsiranda ne dėl blogo noro, o dėl informacijos trūkumo ar klaidingų prielaidų, kad taisyklės Lietuvoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje yra tokios pat kaip Anglijoje. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kad jūsų kelionė būtų ne tik saugi, bet ir kuo mažiau stresinga. Mes aptarsime viską – nuo dokumentų iki praktinių patarimų, kaip išgyventi kelionę su mažaisiais keliautojais, peržengiant sienas ir jūras.

Svarbu suprasti, kad dabar „Kelias į Europą“ nėra tiesiog važiavimas keliu. Tai yra išvykimas iš vienos juridinės zonos (EU/EEA) į kitą (Third Country), todėl muitinės ir pasienio kontrolė yra griežtesnė. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams, nes tarptautinės teisės srityje vaiko apsauga ir pagrobimo prevencija yra prioritetiniai uždaviniai. Todėl, jei keliaujate tik su vienu iš tėvų ar be jų, reikalingi ypatingi dokumentai. Neleiskime, kad biurokratinės smulkmenos sugadintų jūsų atostogas ar persikėlimą. Sėdkime patogiau ir panagrinėkime viską išsamiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus reikia tureti vaikui vykstant iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“?

Tai, turbūt, dažniausiai pasitaikantis klausimas, ir nuo jo atsakymo priklauso, ar jums išvis leis išvykti. Nuo 2021 m. spalio 1 d. Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams (taip pat ir vaikams) kelionės į JK ar iš JK į ES nebepakako asmens tapatybės kortelės. Dabar būtinas pasas.

Tačiau čia slypi pagrindinė pavojus. Pasas turi būti ne tik galiojantis, bet ir atitikti griežtus reikalavimus. Jei jūsų vaiko pasas buvo išduotas prieš daugiau kaip 10 metų, jis gali būti negaliojantis net jeigu galiojimo data nenurodo, kad jis pasibaigęs. ES taisyklės reikalauja, kad kelionės dokumentas būtų išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 metų nuo įsivėžimo dienos. Pavyzdžiui, jei vaiko pasas išduotas 2013 m. birželį, o jūs planuojate važiuoti 2023 m. gegužę, pasas jis techniniu požiūriu gali būti negaliojantis ES, nors jo galiojimo terminas gali būti iki 2025 m. Mano praktikoje buvo atvejų, kai šeimos nebuvo paleidžiamos į keltą tiesiai prie Doverio, nes vaikų pasai buvo seni, „išleisti“ dar prieš „Brexit“, o tėvai to neįvertino. Taip pat būtina prisiminti, kad vaikas, kuris yra įrašytas į vieno iš tėvų pasą, nebegalės keliauti tokiu dokumentu – po „Brexit“ kiekvienam vaikui reikalingas atskiras pasas.

2. Ar reikia tėvų sutikimo, jei su vaiku keliauja tik vienas iš tėvų?

Absoliučiai taip. Tai vienas iš tų dalykų, apie kurį dažnai pamirštama, kol pasienio pareigūnas nepaklausia: „Kur yra kito vaiko tėvo?“. Jei su vaiku keliauja tik vienas iš tėvų (arba globėjas, senelis, tetis), būtina turėti rašytinį antrojo tėvo sutikimą. Dokumentas turi būti parašytas lietuvių arba anglių kalba (jei kelsiantis per JK ar Prancūziją), o geriausia – dvikalbis.

Šiame dokumente turi būti nurodyta: vaiko duomenys, keliaujančiojo tėvo duomenys, kelionės datos, maršrutas (iš kur į kur) ir aiškus antrojo tėvo pritarimas. Geriausia, jei šis sutikimas būtų notariškai patvirtintas. Mano patirtis rodo, kad paprastas el. laiškas ar žinutė telefone gali nepakakti griežtai nusiteikusiam pareigūnui. Ypatingai tai aktualu, jei tėvai gyvena atskirai. Jei sutikimo nėra, pareigūnai turi teisę neleisti vaiko išvykti, įtardami galimą vaiko pagrobimą arba neteisėtą išvežimą. Nereikia rizikuoti – pasirūpinkite šiuo dokumentu iš anksto.

3. Kaip „Brexit“ paveikė vaiko, kuris turi Jungtinės Karalystės pilietybę, bet ne ES pilietybę, keliones?

Jūsų vaikas gali turėti „British Citizen“ statusą, bet jei jis neturi ES šalies pilietybės (pavyzdžiui, lietuviško paso), situacija pasikeičia. Po „Brexit“ JK piliečiai yra trečiųjų šalių piliečiai. Tai reiškia, jei planuojate gyventi ar ilgai keliauti po Europa, reikės rūpintis vizomis ar leidimais gyventi (pvz., prisitaikymo kortelėmis Lietuvoje). Trumpoms kelionėms (iki 90 dienų per 180 dienų periodą) JK pasas pakanka, tačiau vaikas bus žymimas kaip trečiosios šalies pilietis.

Tačiau čia yra svarbus niuansas. Jei vaikas gimė JK ir turi tik JK pasą, bet jūs, tėvai, esate ES piliečiai, situacija gali būti kita. Jei vaikas iki 2021 m. sausio 1 d. (arba iki „Pre-settled“ statuso galiojimo pabaigos) gavo „Settled“ ar „Pre-settled“ statusą, jo teisės gyventi ES išlieka. Bet keliaujant būtina įrodymą apie šį statusą turėti su savimi (pvz., „Share Code“ ar spausdintą kvitą). Be to, jei vaikas yra tik JK pilietis, jis negali naudotis ES piliečių eilių pasienio kontrolėje – teks stovėti eilėse „Visitors“ arba „All Passports“, kas gali būti ilgiau, ypač per šventes ar atostogų sezoną.

4. Kokios yra vaikų automobilių kėdutės reikalavimai pervežiant vaikus iš JK?

Techninė sauga yra mano ašis. Aš pervežinu ne tik keleivius, bet ir atsakomybę už jų gyvybes. JK ir ES vaikų įsodinimo taisyklės skiriasi. JK taisyklės dažnai remiasi ūgio ar svorio rekomendacijomis, tačiau ES (ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje) reikalavimai gali būti griežtesni ir labiau standartizuoti (pvz., R129/i-Size standartas).

Jeigu nuomajatį automobilį JK ir važiuojate toliau į Europą, arba jei pervežėjas atveža jūsų automobilį, būtinai patikrinkite ar kėdutė atitinka tos šalies, kurioje važiuojate, reikalavimus. Mano patarimas: jei keliaujate sava mašina, kurią vežate iš JK, naudokite tas kėdutes, kurios tinka JK reglamentams, tačiau būkite pasiruošę, kad Prancūzijos pareigūnai gali labai detaliai tikrinti, ar vaikas tinkamai užsegamas. Naudokite kėdutes su „ISOFIX“ sistemos fiksacija, jei įmanoma – tai saugiau ir mažiau abejotina pareigūnams. Jei vaikas sėdi paprastame sėdynėje su saugos diržu (kas JK leidžiama vyresniems vaikams ar tam tikroms išimtims), kitose šalyse tai gali būti baudžiamama. Geriausia pasirinkti universalų, sertifikuotą variantą.

5. Ar leidžiama vežti maisto produktų vaikams per muitinę (pieno, mėsos, vaisių)?

Tai klasikinis klausimas, ypač keliaujant su mažais vaikais, kurie išrankūs. Po „Brexit“ galioja griežti taisyklės dėl gyvūninių produktų įvežimo į ES iš JK. Į ES negalima vežti mėsos ar pieno produktų (išskyrus kūdikių maistą ir specialią medicininę maistą, tačiau ir juos gali būti ribojama).

Tas pats taikosi ir gėrimams (pienas). Taigi, jei planavote pasiimti pusryčių su dešrelėmis ar sūriu, pamirškite – juos konfiskuos muitinėje. Ką daryti? Vežkite vaisius, daržoves, sausus užkandžius, duoną, vandenį. Dėl kūdikių miltelių ir pieno: oficialiai leidžiama vežti iki 2 kg vienam asmeniui, jei tai yra pakuočių, kurios nėra atidarytos ir reikalaujamos medicininėms paskirtims (arba specialios kūdikių miltelės). Visgi, mano patirtis rodo, kad verta pasirūpinti šiais produktais jau ES pusėje arba vežti sausą miltelių variantą ir pirkti vandenį kelionės metu. Venkite bet kokių mėsiniuose užkandžiuose (skilandžiai, dešrelės) – tai greičiausias būdas susilaukti muitinės patikros.

6. Kaip susitvarkyti su vaiku kelyje, jei kelionė trunka daugiau nei 10 valandų?

Ilgos kelionės su vaikais yra išbandymas nervams. Profesionaliai planuodamas maršrutą, a visada įtraukiu ne tik degalines, bet ir poilsio vietas. Jei važiuojate iš šiaurės Anglijos (pvz., Šiaurės Jorkšyro) iki Lietuvos, tai yra apie 1800–2000 km. Be sustojimų tai neįmanoma.

Mano rekomendacija: planuokite sustojimus kas 2–3 valandas. Ne tik degalinėse, bet ir poilsio zonose („Aire de repos“ Prancūzijoje, Vokietijos „Rasthof“), kur vaikai galėtų išlipti, pasivaikščioti, paleisti garą. Jei keliaujate keltu (Dover-Calais ar Dover-Dunkerque), pats keltas yra puiki vieta pailsėti – ten yra kavinių, žaidimų kambarių, vaikams kur kas įdomiau nei sėdėti automobilyje. Būtinai turėkite „pavėsinį“ planą: atsisiųskite vaikiškų filmų į planšetę (nepamirškite ausinukių!), paimkite spalvinukus, nedidelius žaislus, kurie nekelia daug triukšmo. Ir svarbiausia – skysčiai. Dažnai tėvai riboja gėrimus, kad važiuotų mažiau į tualeto, bet dehidracija kelyje yra pavojinga. Raskite balansą.

7. Ar reikia specialios draudimo polisos vaikui, keliaujant iš JK?

Jūsų EHIC (European Health Insurance Card) arba GHIC (Global Health Insurance Card), kurias turite kaip JK gyventojai, suteiks pagrindinę medicininę apsaugą ES šalyse (jei esate JK gyventojas). Tačiau šios kortelės nedengia visko – jos neapima privačių klinikų, transportavimo į ligoninę (pvz., sugriežtinus nugarą reikės specialaus transporto) arba grįžimo į tėvynę išlaidų.

Keliaujant su vaiku, aš visada rekomenduoju turėti papildomą kelionės draudimą. Vaikai dažniau serga kelyje (infekcijos, skrandžio sutrikimai, traumos), o gydymas užsienyje be draudimo gali kainuoti tūkstančius eurų. Įsitikinkite, kad draudimas apima ir vaikus, ir jei jis yra JK bendrovės, patikrinkite, ar ji dar turi teisę teikti paslaugas ES po „Brexit“ (dauguma turi, bet geriau pasitikrinti). Be to, jei planuojate aktyvias veiklas ( slidinėjimas Alpėse kelyje į Lietuvą), įsitikinkite, kad draudimas dengia šio tipo riziką.

8. Kokios taisyklės taikomos gyvūnams, jei keliaujame su šunimi ir vaiku?

Daugelis šeimų veža ne tik vaikus, bet ir šeimos narius – augintinus. Po „Brexit“ gyvūnų vežimo taisyklės pasikeitė. Dabar reikalingas ne tik mikroschema, bet ir gyvūno sveikatos pažyma (Animal Health Certificate), išduota JK veterinarijos gydytojo ne anksčiau kaip 10 dienų prieš išvyką. Senasis „Pet Pasas“ (išduotas JK) daugeliu atvejų nebegalioja ES.

Kiekvienam šuniui ar katei reikalingas atskiras dokumentas. Jei važiuojate su vaiku, kuris mėgsta gyvūnus, atsakingai paaiškinkite, kad šunį negalima tiesiog paleisti į kabiną (jei tai ne šuo-gidas). Kelionės metu gyvūnas turi būti uždarytas kratinyje arba užsegamas saugos diržu specialioje zonoje. Prancūzijoje ir kitose šalyse reikalingi antkakčiai su žymekliais (pvz., Prancūzijoje šunys turi turėti antkaklį su pavardės ir adreso žyme). Pasirūpinkite vandeniu gyvūnui sustojimuose. Važiuodami keltu, gyvūnus dažnai reikia palikti automobilyje (ypač kai kai kuriais keltais draudžiama įleisti į salę) arba specialioje gyvūnų zonoje – tai gali būti stresinai vaikui, jei jis prie to nepratęs, tad apie tai pasikalbėkite iš anksto.

9. Kas nutinka, jei pasienio kontrolėje užduoda daug klausimų ar atsisako įleisti?

Nepaisant to, kiek gerai paruošiate dokumentus, visada egzistuoja minimali rizika susidurti su pareigūnų užklausimu arba net atsisakymu leisti įvežti asmenį. Tai gali nutikti dėl abejonių dėl dokumentų tikrumo, sutikimo trūkumo arba neteisėto buvimo šalyje istorijos.

Jei tai įvyks, svarbiausia būti ramiam. Pareigūnai dirba saugumo sumetimais. Jei jie klausia apie vaiko kilmę, atsakykite aiškiai ir tiesiogiai. Jei trūksta vertimo (pvz., tėvo sutikimo yra tik lietuviškai, o pareigūnas kalba angliškai ar prancūziškai), pasiūlykite naudotis vertėju (daugelis pasienio punktų turi telefoninius vertėjus). Jei atsisako įleisti, jie turi pateikti raštišką paaiškinimą ir nurodyti apeliacijos ar grįžimo procedūrą. Mano patirtis: 99% atvejų viskas vyksta sklandžiai, jei dokumentai tvarkingi. Jei turite problemų situaciją (pvz., buvote teisme dėl vaiko globos), būtinai turėkite su savomi teismo sprendimų kopijas, kurios pažymėtos kaip „galiojančios“ arba išverstos. Tai išvengs daugybės nereikalingų klausimų.

10. Ar verta rinktis keltą, Eurotunelį ar skrydį su mažais vaikais?