Keleivių pervežimas iš Anglijos: pigiai ir patogiai grįžti

Įvadas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, sukaupiama ne tik tiesioginės patirties, bet ir gilaus supratimo apie tai, ką iš tikrųjų išgyvena žmogus, bandydamas grįžti iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik maršrutai ir transporto priemonės, bet ir pačių keleivių lūkesčiai. Anksčiau pagrindinis kriterijus buvo kaina – „tik patekti“, tačiau šiandiena situacija yra kitokia. Žmonės, kurie daug metų gyvena ir dirba Anglijoje, norėtų grįžti ne tik pigiai, bet ir, svarbiausia, patogiai, saugiai bei be nereikalingų nervų.

Keleivių pervežimas iš Anglijos tapo itin konkurencingu rinkos segmentu. Pasirodė dešimtys ir šimtai smulkių vežėjų, o didžiosios autobusų kompanijos taip pat stipriai susiaurino savo kainas. Tačiau, kaip ekspertas, galiu drąsiai pasakyti: mažiausia kaina visada nereiškia geriausios paslaugos. Kelionė per visą Europą – tai 30 ar daugiau valandų praleisto laiko vairuojant arba sėdint keleivių salone. Tokioje kelionėje komfortas, patikimumas ir profesionalumas tampa kur kas svarbesniais faktoriais nei kelių eurų skirtumas.

Šiame straipsnyje mes išsamiai aptarsime visas pagrindines kilančias temas. Nuo to, kaip išsirinkti patikimą pervežėją ir kuo skiriasi autobusai nuo mikroautobusų, iki bagažo taisyklių, pasienio kontrolės niuansų, atsiradusių po „Brexit“, bei praktinių patarimų, kaip išvengti dažniausių klaidų. Mūsų tikslas – padaryti jūsų kelionę namo kuo sklandesnę, kad prieš išvykstant galėtumėte jaustis ramiai ir tikėtis, kad prie vairų esantis specialistas paduos jus į rankas artimiesiems saugiai ir laiku.

Šiandien rinka siūlo įvairias galimybes: nuo pigių „low-cost“ autobusų iki VIP klasės mikroautobusų pervežimų, kurie paima jūs tiesiai iš namų durų. Mes aptarsime, kuris variantas geriausiai tinka skirtingiems poreikiams. Nesvarbu, ar keliaujate vienas, ar su šeima, ar vežate daug bagažo – žinojimas, kaip veikia ši sistema, leis jums sutaupyti ne tik pinigų, bet ir, kas svarbiau, nervų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl verta rinktis autobusų ar mikroautobusų pervežimus, o ne skrydį lėktuvu?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Skrydžiu atrodo, kad tai greičiau – 2–3 valandos ore prieš 30–40 valandų kelyje. Tačiau praktikoje situacija atrodo visai kitaip. Pirmiausia, reikia atsižvelgti į laiką, skiriamą nuvykti į oro uostą (dažnai esantį už šimtų kilometrų), atvykti anksčiau dėl registracijos, saugos patikros, o tuomet dar tas patis Lietuvoje. Be to, po „Brexit“ keleiviai turi atlikti pasienio kontrolę net ir persėsdami į skrydį Jungtinės Karalystės viduje, jei skrendama į Šengeno zoną.

Autobuso ar mikroautobuso pasirinkimas suteikia didelę laisvę bagažo atžvilgiu. Lėktuvu leidžiama vežti labai ribotą kiekį, o kiekviena kilogramo viršyjimas kainuoja brangiai. Pervežiant iš Anglijos, žmonės dažnai veža dovanas, techniką, drabužius ar asmeninius daiktus, kuriuos negalima pasiimti į lėktuvą be papildomo mokesčio. Be to, autobusas veža tiesiai į Lietuvos miestus, o ne į sostinės oro uostus, iš kur reikėtų dar važiuoti traukiniu ar autobusu. Taigi, Bendras kelionės laikas dažnai būna panašus, o patogumas ir kaina – pigesnė.

2. Kiek trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą ir kokie yra pagrindiniai maršrutai?

Standartinė kelionė iš Londono ar kitų Didžiosios Britanijos regionų į Lietuvą trunka apie 30–36 valandas, tačiau viskas priklauso nuo maršruto, sustojimų skaičiaus ir situacijos keliuose. Yra du pagrindiniai maršrutai: per Dover ir „Eurotunelį“ arba per Hull/Imingham ir jūrų uostus.

Populiariausias yra maršrutas per Dover. Autobusai važiuoja link pietinės Anglijos pakrantės, kerta Lamanšą (angliškai – English Channel) keltu arba po jūra einančiu traukiniu (Eurotunnel), ir toliau keliauja per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir galiausiai atvyksta į Lietuvą. Šis maršrutas trumpesnis, tačiau dažnai patiriamas didesnis eismo intensyvumas, ypač ties Londonu ir Kalės uostu.

Antrasis variantas – per šiaurę (pvz., Kingston upon Hull). Šie keltai plaukia ilgiau, tačiau vengiama didžiausių Anglijos ir Europos spūsčių. Tokia kelionė gali trukti šiek tiek ilgiau, dažnai būna reikalinga nakvyne autobuse, tačiau dažniausiai ji yra ramesnė. Kaip ekspertas pažymėčiau, svarbiausia ne tik maršrutas, bet ir vairuotojų gebėjimas jį efektyviai planuoti, išvengiant stūmėsių.

3. Kaip užtikrinti, kad kelionės bilietas kainuoja pigiausiai, nenukentint kokybei?

Pigumo ir kokybės balansas yra raktas į sėkmingą kelionę. Pirmasis ir pagrindinis patarimas – užsisakykite bilietus kuo anksčiau. Taip pat kaip ir aviacijoje, pervežimų srityje veikia dinaminių kainų modelis. Kuo artimesnė išvykimo data, tuo brangiau tampa bilietai, ypač švenčių, Kalėdų ar Vasaros atostogų metu.

Tačiau būkite atidūs: pernelyg žemos kainos gali būti signalas apie blogą paslaugą. Jei kaina yra kur kas žemesnė nei rinkos vidurkis, reikėtų pasidomėti, kokia transporto priemonė bus naudojama. Ar tai bus naujas, patogus autobusas su kondicionieriumi ir WC, ar senas, techniškai prižiūrimas „karstas“? Taip pat verta patikrinti, ar kainoje įskaičiuotas rankinis ir registruojamas bagažas. Dažnai pigūs bilietai turi daug „priedų“, kuriuos reikia papildomai mokėti vietoje (pavyzdžiui, didelis bagažas ar viršyvų bilietų grąžinimas).

Verta sekti socialinius tinklus ir pervežėjų puslapius – ten dažnai skelbiami sezoniniai nuolaidų kodai. Taip pat, jei keliaujate grupe, klauskite grupinio užsakymo galimybės – tai gali leisti sutaupyti 10–15 proc.

4. Kokios yra bagažo apribojimai ir taisyklės? Ką daryti, jei reikia vežti daug daiktų?

Bagažo klausimas yra vienas sensibiliųjų. Kiekviena transporto kompanija turi savo taisyklių, bet standartiškai keleiviui priklauso vienasregistruojamas bagažas, sveriantis iki 20–30 kg, ir vienas rankinis bagažas, kuris telpa po sėdyne arba ant kelnių. Būtina tiksliai išmatuoti lagaminą – dažnai nurodomos maksimalios dimensijos (pvz., 50x40x30 cm). Jei bagažas didesnis, jis gali būti priimamas tik papildomai mokant, o jei vietos nėra – gali būti atmestas.

Daugelis keleivių, grįžtant iš Anglijos, nori parsivežti daug daiktų. Mano patarimas: visada susiderėkite su pervežėju iš anksto. Jei žinote, kad turite dvigubai daugiau bagažo nei leidžiama, praneškite apie tai užsakant bilietą. Atsakantis ekspertas pasakys: geriau už papildomą vietą sumokėti iš anksto už mažesnę kainą negu stovėti prie autobuso su dideliu lagaminu bandydamas įsitraukti į jį jėga.

Taip pat svarbu atsiminti, kas draudžiama vežti. Tai sprogiosios medžiagos, ašarūnai, ginklai, o taip pat alkoholiniai gėrimai virš tam tikro stiprumo ar kiekio (skirtingose šalyse skiriasi taisyklės, bet Bendrijos mastu dažnai ribojama degtinės ar likerio kiekybė be akcizų ženklų). Neteisingai supakuotas bagažas gali būti pažeistas pervežimo metu, todėl naudokite kietus lagaminus arba tvirtai suvirintas dėžes.

5. Ką reikia žinoti apie dokumentus ir pasienio kontrolę po „Brexit“?

Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė. Anksčiau kelionė per Kanalą tarsi ir nebuvo tikros pasienio kontrolės, tačiau dabar tai rimtas etapas. Būtina turėti galiojantį pasą. Asmens tapatybės kortelė (LT ID kortelė) daugeliui atvejų nėra tinkama dokumentu įvežti į JK ar išvykti iš jos, jei nesate JK ar ES pilietis su specialiomis teisėmis. Visada patikrinkite savo paso galiojimo laiką – jis privalo galioti dar mažiausiai 6 mėnesius po planuojamo grįžimo datos.

Svarbu ir tai, kad dabar atliekama dviguba kontrolė: pirmiausia JK pasienio tarnyba patikrina, ar teisėtai išvykstate iš šalies, o tuomet – Prancūzijos (ar kitos ES šalies) pareigūnai, įleidžiantys į Šengeno zoną. Tai gali sukurti eiles, ypač per atostogų sezonus. Rekomenduoju turėti pasiruošus ne tik dokumentus, bet ir galimybes užsukti maistą ar vandenį, jei eila užstrigs.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaikus. Jei vaiko dokumentuose nėra vieno iš tėvų, reikėtų turėti raštišką abiego tėvo sutikimą vaiko išvežimui iš šalies. Be to, keliaujant su vaikais, kurie nėra jūsų giminaičiais, reikalingi ypatingi leidimai, kad nebūtumete apkaltami vaikų grobimu.

6. Kaip atrobia kelionės procesas: kur ir kaip dažnai sustojama?

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą nėra tiesioginis važiavimas. Pagal tarptautinius reikalavimus vairuotojai privalo daryti poilsio pertraukas. Tai ne tik įstatymas, bet ir saugumo garantas. Paprastai didelės kompanijos planuoja sustojimus specialiuose poilsio zonose (prie automagistralių), kur yra kavinių, tualetų ir galimybės pailsėti.

Įprastai sustojama kas 3–4 valandas vienai valandai arba 45 minutėms. Taip pat būna ilgesnė sustojimo pertrauka (apie 2–3 valandas), kurioje keleiviai gali pavalgyti karštą maistą. Svarbu suprasti, kad vairuotojas nebus laukti, jei pavėsite – laikas yra griežtai reglamentuotas, kad būtų užtikrintas laikas atvykti į paskirties vietą.

Patiręs keleivis žino, kad verta pasirūpinti maistu ir vandeniu iš anksto, nors parduotuvėse sustojimo vietose kainos gali būti aukštesnės. Taip pat verta pasirūpoti pramogomis – knygomis, muzika, iš anksto parsisiųstais filmais, nes nors dauguma šiuolaikinių autobusų turi wi-fi, jo kokybė važiuojant per kaimo vietoves Vokietijoje ar Lenkijoje gali būti menka.

7. Ar galima keliauti su augintiniais (šunimis, katėmis) ir kokia tvarka?

Taip, keliauti su augintiniais įmanoma, tačiau tai reikalauja atidžesnio parengimo. Visų pirma, augintinys privalo turėti galiojantį pasą (Chip pasą), kurioje įrašyti visi reikalingi skiepijimai (prieš rabiję) ir identifikacinis mikroschemos kodas. Be to, įvežiant augintinį į ES (t.y., grįžtant į Lietuvą iš Anglijos), reikalingas gyvūno sveikatos pažymėjimas, išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės, kuriame patvirtinama, kad gyvūnas turi echinokoko gydymą (24–120 valandoms prieš išvykimą).

Pervežėjai turi skirtingas politikas: kai kurie leidžia nedidelius gyvūnus vežti rankinėje bagažo dalyje (jei telpa į transporterį ir po sėdyne), kiti – tik bagažinėje. Būtina iš anksto pranešti apie augintinį, nes vietose su gyvūnais autobuse dažnai yra ribojamos (pvz., galima vežti tik 2–3 gyvūnus viename reise). Neatsižvelgiant į tai, jog esate ekspertas, visada primygtinai rekomenduoju pasitikrinti šias taisykles, kad nebūtumete atsisakyti tiesiogiai prieš išvykstant.

8. Kokia tvarka vežami nepilnamečiai be lydinčiųjų asmenų?

Tai labai atsakingas klausimas, ir jo neįmanoma apibendrinti vienu sakiniu. Kiekviena kompanija turi savo vidinius reglamentus, tačiau bendroji praktika yra tokia: vaikai iki 7–8 metų dažnai neturi būti vežami be lydinčiojo suaugusiojo. Vyresniems vaikams (pvz., 12–16 metų) leidžiama keliauti vieni, tačiau tėvai privalo užpildyti specialią sutikimo formą, kurioje nurodomi atvykimo ir išvykimo adresai, bei tėvų kontaktiniai telefonai.

Labai svarbu, kad vaikas turėtų sau telefono kreditą ir galimybę susisiekti su tėvais bei vairuotoju. Be to, tėvai turi pasirūpinti, kad vaiktą paimtų ir atiduotų suaugęs asmuo nurodytose vietose. Pervežėjas neprivalo prižiūrėti vaiko kaip auklė – jis atsakinga tik už saugų pervežimą iš taško A į tašką B. Štai kodėl, kaip profesionalas, visada primenu tėvams: pasirūpinkite vaiko psichologine pasiruošimu ilgai kelionei ir aiškia instrukcija.

9. Ką daryti, jei autobusas vėlauja arba atsiranda techniniai nesklandumai?

Vėlavimai tarptautiniuose maršrutuose yra neišvengiami. Priežastys gali būti įvairios: nuo eismo įvykių, blogo oro sąlygų (ypač žiemos metu Vokietijoje ar Lenkijoje), ilgų eilių pasienio kontrolėje iki techninių autobuso gedimų. Jei įvyksta gedimas, atsakinga pervežimo kompanija privalo pateikti alternatyvų sprendimą – paskambinti pagalbiniam autobusui arba, jei įmanoma, pakeisti transporto priemonę.