Keleivių pervežimas į Jungtinę Karalystę su augintiniais: Visas vadovas 2024 m.

Kelionė į užsienį visada yra didelis įvykis, o kai jūsų kompanijoje turi keturkojis draugas, šis įvykis tampa dar sudėtingesnis ir atsakingesnis. Per daugiau nei dvidešimt metų darbo tarptautinių pervežimų srityje daugybę kartų mačiau, kaip pasiruošimas gali nulemti visos kelionės sėkmę arba, priešingai, sukelti nemažai neigiamų emocijų ir net finansinių nuostolių. Nuo 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė oficialiai paliko Europos Sąjungą (Brexit), taisyklės pasikeitė neapsibrėžtam laikui. Daugelis keleivių vis dar klaidingai mano, kad kelionė į Londoną ar Mančesterį su šunimi ar kate yra tokia pati paprasta kaip kelionė į Berlyną ar Paryžių. Deja, realybė yra kitokia.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie kiekvieno detalaus, kuris svarbus norint saugiai ir legaliai transportuoti jūsų augintinį į JK. Mes ne tik aptarsime biurokratinius reikalavimus, bet ir išnagrinėsime praktinius kelionės aspektus, kurie, mano ilgalaikės patirties duomenimis, dažniausiai sukelia didžiausią stresą. Nesvarbu, ar planuojate gyventi ten ilgą laiką, ar tiesiog važiuojate lankyti draugų, informacija, pateikta žemiau, bus jūsų kompasu sudėtingame tarptautinių pervežimų labirinte.

Svarbiausia taisyklė, kurią visada kartodamas savo klientams: niekada neikite į tokias keliones „iš klausomo“. Vien mažiausia klaida dokumentuose gali lemti tai, kad jūsų augintinis nebus įleistas į šalį arba bus siunčiamas atgal į Lietuvą jūsų sąskaita. Tačiau su tinkamu žinių arsenalu ir pasiruošimu, ši kelionė gali būti lygi kokiai kitai atostogų kelionei.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie gyvūnų pervežimą į JK

Šioje sekcijos suėsdau daugiausiai klausimų, kuriuos man yra uždavę klientai per savo karjerą. Atsakymai į juos sukurti taip, kad jums nebereikėtų ieškoti papildomos informacijos kitur.

1. Kokius dokumentus reikia turėti norint įvežti augintinį į Jungtinę Karalystę?

Tai, be abejo, yra sudėtingiausia ir daugiausiai klaidų sukelianti sritis. Nuo „Brexit“ situacijos pasikeitė drastiškai. Jeigu anksčiau užtekdavo turėtį „Gyvūno pasą“, dabar situacija priklauso nuo to, iš kurios šalies atvykstate.

Kadangi Lietuva yra ES narė, keliaujant iš Lietuvos (ar kitos ES šalies) į JK, reikalingas Gyvūnų sveikatos pažymėjimas (angliškai – Animal Health Certificate, sutrumpintai AHC). Šis dokumentas pakeitė senąjį pasą. Pažymėjimas turi būti išduotas oficialaus veterinarijos gydytojo ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Jis galioja 10 dienų įvežimui į JK ir 4 mėnesius grįžimui atgal (jeigu planuojate sugrįžti į ES šalį tame laikotarpyje). Dokumente turi būti nurodyta: * Gyvūno tapatybės (mikroschemos) numeris. * Informacija apie pasiskiepijimą pasiutligės. * Informacija apie kirmėlių (tenijų) gydymą (reikalingas šunims). * Veterinaro, išdavusio pažymėjimą, parašas ir antspaudas.

Jeigu gyvūnas turi JK išduotą gyvūną pasą, jis vis dar galioja. Tačiau Lietuvoje išduoti pasai į JK nebenaudojami įvežimo tikslais.

2. Ar reikalingas mikroschema (čipas) ir kokie yra reikalavimai jai?

Taip, mikroschema yra privaloma. Be jos negalima gauti nei AHC, nei įvežti gyvūno į šalį. Čia yra viena dažniausių klaidų – gyvūnas yra pažymėtas čipu, bet veterinarijos gydytojas įveda neteisingą numerį į dokumentus arba čipas nuskaitomas blogai.

Reikalavimai paprasti, bet griežti: * Mikroschema turi būti ISO standarto (11784 arba 11785). Tai standartinis 15 skaitmenų kodas. * Jeigu jūsų šuns ar katės čipas ne ISO standarto (pavyzdžiui, ne 15 skaitmenų ar senesnio tipo), privaloma turėti savo skaitytuvą, kuris gali nuskaityti šį čipą, ir parodyti jį pasienio tarnybininkams. * Labai svarbu: mikroschema turi būti įskiepyta prieš pirmąjį pasiutligės skiepą. Jeigu skiepas padarytas prieš įskiepimant čipą, jis laikomas negaliojančiu, ir teks skiepyti iš naujo bei laukti 21 dienų.

3. Kokia yra pasiutligės skiepijimo tvarka?

Pasiutligės skiepas yra pagrindinė būklė leidimui keliauti. Gyvūnas turi būti pasiskiepytas ne jaunesnis kaip 12 savaičių amžiaus (nors daugiausia veterinarai rekomenduoja laukti, kol bus baigtos pagrindinės skiepijimo programos).

Svarbiausias dalykas, apį kurį dažnai pamirštama: nuo skiepymo dienos turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena, prieš keliaujant į JK. Jeigu skiepas padarytas prieš 20 dienų – kelionė neįmanoma. Skiepas turi būti galiojantis (nepasibaigęs jo terminas), tačiau nereikia laukti jokių papildomų mėnesių po pirmojo skiepimo, kaip buvo anksčiau (taip vadinamas „blood test“ nebėra privalomas tiesioginiam įvežimui iš ES šalių).

Visada patariu pasitikrinti skiepo galiojimo datą dar prieš planuojant kelionę, kad nesusidurtumėte su situacija, kai dokumentai jau paruošti, o skiepas pasibaigia po savaitės.

4. Ar reikalingas kirmėlių (tenijų) gydymas?

Taip, bet tik šunims. Katėms šis reikalavimas netaikomas.

Šunys turi būti gydomi nuo kirmėlių (Echinococcus multilocularis). Gydymas turi būti atliktas veterinaro, kuris turi užrašyti tai į AHC arba pasą. Reikalavimai labai griežti dėl laiko: * Gydytojas turi užrašyti, kad gydymas atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandas (5 dienas) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas įvežant į JK. * Veterinarias turi patvirtinti, kad gyvūnas buvo apžiūrėtas prieš vaistų skyrimą ir kad preparatas turi veikti prieš tenijas (zoonozinę kirmėlę).

Daugelis keleivių, keliaujančių keltu, perka vaistus parduotuvėje ir duoda šuniui patys. Tai yra didelė klaida. Pasienio kontrolėje JK pareigūnai reikalauja veterinarijos įrašo dokumentuose. Jeigu įrašo nėra arba laikotarpas netinka, šunį gali reikėti gydyti vietiniame veterinarijos punkte jūsų sąskaita, kas kainuoja brangiai.

5. Ar galiu vairuoti pro Belgiją, Prancūziją ar Nyderlandus su augintiniu be problemų?

Kelionė į JK beveik visada įtraukia tranzitą pro kitas ES šalis (dažniausiai Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus ar Prancūziją).

Keliaujant per ES šalis (iš Lietuvos į JK), taisyklės yra šios: * Jums reikalingas galiojantis AHC pažymėjimas (kurį gavote Lietuvoje). * Šis pažymėjimas leidžia keliauti per kitas ES šalis tranzitu. * Svarbu prisiminti, kad AHC galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos įvežimui į JK. Taigi, jeigu planuojate sustoti Vokietijoje savaitei prieš plaukiant į JK, įsitikinkite, kad 10 dienų terminas nebaigsis, kai atvyksite į Britų salą.

Be to, jeigu planuojate sustoti ilgesniam laikui (ne tik tranzitui), patartina pasitikrinti, ar tos šalys turi savo specifinių reikalavimų (pavyzdžiui, kai kurios šalys gali reikalauti rabies antikūnų testo, jeigu atvykstate iš „trečiųjų šalių“, bet keliaujant iš Lietuvos ES viduje, AHC paprastai užtenka).

6. Kokiu būdu geriausia pervežti augintinį į JK: keltu, tuneliu ar lėktuvu?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto, gyvūno dydžio ir jūsų asmeninių pageidavimų. Kaip ekspertas, aš išskirčiau tris pagrindinius būdus:

1. Eurotunelis (Le Shuttle): Tai greičiausias ir dažniausiai patogiausias būdas tiems, kurie keliauja automobiliu. Jūsų augintinis turi būti automobilyje. Jūs neatsiskiriate nuo jo. Nereikia išlipti iš mašinos, nebent pasienio kontrolės metu. Tai idealu šunims, kurie bijo triukšmo.
2. Keltai (DFDS, P&O, Irish Ferries): Populiariausias variantas iš Kalė (Prancūzija) į Dover (JK) ar iš Dykelis (Nyderlandai) į Harwich/Džingis.
3. Kai kurie keltai turi specialias kabinas, kuriose galima apsistoti su gyvūnu (reikia užsakyti iš anksto).
4. Jeigu kabinos nėra, gyvūnas turi būti paliekamas specialioje patalpoje (kennels) arba automobilyje (kai kuriais maršrutais automobiliuose leidžiama būti, bet ne visada). Automobilyje palikti gyvūną vasarą gali būti pavojinga dėl karščio.
5. Lėktuvai: Jeigu keliaujate be automobilio, tai vienintelis logiškas pasirinkimas. Tačiau taisyklės griežtos. Maži gyvūnai gali skristi salone (viršuje, specialioje dėžėje), o didesni – kroviniame skyriuje. Daugelis aviakompanijų draudžia snubio veislių šunims keliauti kroviniame skyriuje dėl kvėpavimo problemų rizikos. Be to, reikalingas specialus skrydžiui pritaikytas konteineris (IATA standarto).

Mano patirtis rodo, kad jeigu įmanoma, kelionė automobiliu per tunelį ar keltu yra mažiau stresanti gyvūnui nei lėktuvas.

7. Ar yra amžiaus apribojimai augintiniams, keliaujantiems į JK?

Taip, yra. Augintinys negali būti per jaunas. Pagal taisykles, šunys ir katės turi būti ne jaunesni kaip 15 savaičių amžiaus, kad galėtų keliauti į JK.

Kodėl taip? Ne tik dėl pasiutligės skiepų (kurie dažniausai daromi 12 savaičių amžiaus), bet ir dėl to, kad jaunikliai turi silpną imunitetą ir organizmas gali blogai reaguoti į kelionės stresą bei temperatūros pokyčius. Taip pat neleidžiama veisti gyvūnų pervežimo metu. Jeigu patelė yra nėščia, veterinaras gali atsisakyti išduoti AHC pažymėjimą, jeigu manys, kad kelionė kels pavojų jai arba vaisingumui.

8. Kas atsitinka, jeigu trūksta kokių nors dokumentų atvykus į JK uostą?

Tai yra scenarijus, kurio visi bijome. Jeigu atvykstate į JK (pavyzdžiui, Doverio uostą) ir neturite teisingo AHC, čipo nėra arba skiepai netinka, kelionė baigiasi ne taip, kaip planavote.

JK pasienio veterinarinės kontrolės pareigūnai turi teisę: * Neleisti gyvūno į šalį. * Uždrausti jums toliau keliauti (jeigu esate kelyje). * Siųsti gyvūną į karantiną JK teritorijoje jūsų sąskaita. * Siųsti gyvūną atgal į Lietuvą (arba šalį, iš kurios atvykote) jūsų sąskaita.

Karantinas JK yra labai brangus paslaugų paketas. Jis gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius svarų, priklausomai nuo to, kiek laiko gyvūnas privalo ten praleisti (paprastai 4 mėnesiai, jeigu trūksta skiepų). Todėl dvikart patikrinimas dokumentų prieš išvykstant yra pigesnis už bet kokią riziką.

9. Ar sunku susitvarkyti su biurokratija vienam, ar verta pasinaudoti agento paslaugomis?

Esu šiek tiek subjektyvus, nes pats dirbu šioje srityje, tačiau atsakysiu objektyviai: jeigu keliaujate pirmą kartą, turite didelį šunį, keletą gyvūnų arba jūsų situacija yra neįprasta (pavyzdžiui, pervežate veislinius šunis ar gyvūną neįgalumo pagalba), agento paslaugos gali sutaupyti daug nervų.

Ką darbo agentas: * Užtikrina, kad veterinarijos gydytojas užpildo AHC be klaidų (dažnai gydytojai tai daro retai ir gali praleisti punktus). * Padeda suplanuoti maršrutą, kad būtų laikomasi 24-120 valandų taisyklės. * Gali padėti su bilietų rezervavimu keltams (su gyvūnų vietomis). * Jeigu atsiranda problemų pasienyje, agentas gali būti ryšiu su pareigūnais.

Jei keliaujate su viena kate ir viskas aišku, galite susitvarkyti patys. Tačiau verta prisiminti, kad veterinarijos gydytojo vizitas dėl AHC kainuoja (apie 50-100 Eur), o klaida dokumentuose kainuoja kelionę.

10. Kokios praktinės patarimai patirties?

Per 20 metų mačiau ne tik dokumentų, bet ir fizinių problemų. * Vanduo: Užtikrinkite, kad turite pakankamai vandens. Keltuose ar tuneliu gali būti karšta, o vanduo iš Lietuvos gali skirtis skoniu (dėl chloro), todėl kai kurie šunys atsisako gerti. Paimkite buteliuką vandens iš namų. * Konteineris: Jeigu keliaujate keltu ir gyvūnas turi būti paliktas „kennel“ patalpoje, užeikite ten iš anksto (jeigu įmanoma) arba pasitikrinkite, ar jis yra švarus. Pažymėkite konteinerio numeriu savo kontaktinius duomenis. * Sėdmenų nervai: Ilgos kelionės automobiliu gali įtirti gyvūnų nugarą. Pasidarykite poilsines pertraukas prieš pasiekiant uostą. Leiskite šuniui pasivaikščioti, kad išsektų prieš ilgam laikui būti uždarytame erdvėje. * Nerimas: Jeigu gyvūnas labai jaudinasi, pasitarkite su veterinaru dėl raminančių priemonių. Nenaudokite žmogaus vaistų – tai gali būti mirtina.

Išvada

Keleivių pervežimas į Jungtinę Karalystę su augintiniais šiandien nėra tiesiog „pakelt ir važiuoti“. Tai procesas, reikalaujantis disciplinos, dėmesio smulkmenoms ir supratimo, kad JK taisyklės po „Brexit“ tapo griežtesnės siekiant apsaugoti šalį nuo ligų. Nors tai gali atrodyti sudėtinga, tikslas yra vienas – užtikrinti, kad jūsų mylimas augintinis atvyktų saugiai ir sveikas.

Mano daugiametė patirtis sako, kad sėkmės receptas paprastas: laikykitės instrukcijų, nedarykite prielaidų ir visada turėkite atsarginius variantus. Pasiruošęs keleivis – tai ramus keleivis, o ramus keleivius garantuoja, kad ir augintinis jaustųsis geriau. Keliaukite saugiai ir mėgaukitės Britanijos vaizdais su savo keturkoju kompanionu!