Keleivių ir augintinių pervežimas į Angliją: Pilnas ekspertinis vadovas

Įvadas

Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje. Per tą laiką matyta nenuostabu: pasikeitė automobiliai, pasikeitė keliai, o technologijos pavertė pasaulį atvirėsnį. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – žmonių noras keliauti kartu su savo artimiausiais draugais, o dažniausiai tai yra mūsų augintiniai. Keleivių transportavimas į Angliją su galimybe vežti augintinius yra viena labiausiai apklausių ir, kartu viena sudėtingiausių paslaugų rinkoje, ypač po „Brexit“.

Anglija visada buvo patraukli tiek darbo ieškotojams, tiek studentams ar tiesiog turistams. Tačiau kai kalbame apie kelionę „su šuniu ar kate“, dažnai kyla panikos, neaiškumų ir baimės, ar šeimininkui teks išsirūpinti bilietus lėktuvui, ar galima keliauti automobiliu, ir kokius dokumentus reikia tur�ti. Esu matęs, kaip šeimos atiduoda savo mylimus gyvūnus pašto siuntomis ar nelegaliais vežėjais, tik kad vėliau gautų baudas arba patirtų emocinę traumą dėl prarasto gyvūno. Mano tikslas šiame straipsnyje – išsklaidyti visas abejones ir parodyti, kad profesionalus, legalus bei saugus keleivių ir jų augintinių pervežimas į Jungtinę Karalystę ne tik įmanomas, bet ir gali būti patogus.

Šiandieninė situacija reikalauja išmaniai ir tiksliai laikytis griežtų veterinarinių reikalavimų. Jungtinė Karalystė nėra Šengeno zonoje, o po joje įvykusių pokyčių, pasienio kontrolė tapo dar griežtesnė. Tačiau su daugiau nei dvidešimt metų patirtimi galiu užtikrinti: gerai suplanavus maršrutą ir iš anksto paruošus reikiamus dokumentus, kelionė gali vykti sklandžiai. Šiame straipsnyje mes aptarsime viską – nuo mikroschemų ir vakcinų iki patogumo kelyje ir to, kaip pasirinkti patikimą pervežėją. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi visam gyvenimui, ar grįžtate po atostogų, šis žinynas taps jūsų kompasu sklandžiam kelioniui per Lamanšą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skaidriėje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda kasdien. Atsakymai paremti mano ilgamete praktika ir galiojančia teisine baze, tad juos galite laikyti tikrais instrukcijos veiksmais.

1. Kokius dokumentus reikia tur�ti norint vežti augintinį į Angliją po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas. Anksčiau buvo paprasčiau – užteko „pasų“ gyvūnui. Dabar situacija kitokia. Norint įvežti šunį, katę ar ferretą (žebrę) į Angliją iš Lietuvos (bei kitų ES šalių), būtina turėti Animal Health Certificate (AHC) – gyvūno sveikatos pažymėjimą.

Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Jį gali išduoti tik sertifikuotas veterinaras. Be to, turi būti patvirtintas, kad gyvūnas yra mikročipuotas (mikroschema turi būti nuskaitytama pirmą kartą prieš paskutinį pasiuntimo nuodų nuo pasiutligės (rabies) skiepą). Taip pat reikalingas pasiutligės skiepymo pažymėjimas – skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip 21 dieną prieš išvykimą (jei tai pirmasis skiepas) ir būti galiojantis. Be šių trijų pagrindinių elementų (mikroschema, skiepas nuo pasiutligės, AHC sertifikatas), pervežimas nelegalus ir rizikuojate, kad gyvūnas bus uždarytas karantine arba siųstas atgal į Lietuvą jūsų sąskaita.

2. Ar galiu vežti daugiau nei vieną augintinį? Kokios yra apribojimai?

Taip, galite vežti daugiau nei vieną augintinį, tačiau čia taikomi tam tikri apribojimai, susiję su nekomercinio pobūdžio pervežimu. Pagal taisykles, vienas asmuo gali įvežti iki penkių augintinių, jei kelionės tikslas nėra komercinis (t. y. jūs neperdodate juos kitam asmeniui mainais už pinigus ar kitą naudą).

Jei planuojate vežti daugiau nei penkis augintinius, tokia veikla jau laikoma komercine ir reikalingi specialūs importo leidimai, taip pat kelionė turi būti atliekama patvirtintoje gyvūnų pervežimo įmonėje (ATP). Dauguma mano klientų veža vieną ar du šunis, kas visiškai įprasta. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas gyvūnas turi turėti savo atskirą AHC sertifikatą. Negalima įrašyti kelių šunų į vieną formą.

3. Kaip vyksta paties keleivio ir jo augintinio kelionė automobiliu?

Mes, profesionalių pervežimų srityje, dažniausiai naudojame patogius „keleivinio“ tipo mikroautobusus (vadinamuosius „vankus“). Kelionės principas paprastas: vairuotojas surenka keleivius iš jų namų ar susitikimo vietų Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, ir važiuojama maršrutu Lenkija -> Vokietija -> Belgija/Olandija -> Prancūzija -> Anglija.

Augintiniai keliauja kartu su savo šeimininkais salone, o ne bagažinėje. Tai yra esminis dalykas. Mūsų transporto priemonėse yra įrengtos specialios tvirtinimo juostos arba dėžės (kennels), tačiau dažniausiai šunys gali sėdėti šalia kojų arba ant specialios dangos, užtikrinant saugumą staigiu stabdymo atveju. Kelionėje daromos reguliariosios pertraukos (kas 3–4 valandas), kuriose ne tik keleiviai gali pailsėti ir papietauti, bet ir šunys gali pasivaikščioti, atsigerti ir pasižiūrėti į aplinką. Tai labai svarbu gyvūno gerovei, kad jis jaustųsi ramiau.

4. Ar reikalingas kirmėlių (parazitų) gydymas prieš įvažiavimą į Angliją?

Taip, šis reikalavimas yra griežtai kontroliuojamas ir yra vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų. Šunims (taip pat ir kačioms, tačiau reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo tikslos – pavyzdžiui, į Škotiją reikalavimai griežtesni) būtina atlikti gydymą nuo kirmėlių (Echinococcus).

Labai svarbu laikytis laiko: gydymas turi būti atliktas ne mažiau kaip 24 valandos ir ne daugiau kaip 120 valandos (5 dienos) prieš įvažiavimą į Jungtinę Karalystę. Veterinaras, išduodamas AHC sertifikatą, turi užpildyti atitinkamą skyrelį apie šį gydymą. Jei atvykstate į užjūrio terminalą (Dover, Folkstone ir t.t.), o veterinarinis pasas rodo, kad gydymas buvo padarytas prieš 6 dienas arba prieš 10 valandų, gyvūnas gali būti nepriimtas. Todėl visada rekomenduoju savo klientams planuoti kelionę taip, kad šis 24–120 valandų langas būtų tiksliai apskaičiuotas.

5. Kiek trunka kelionė ir kodėl ji trunka tiek ilgai?

Kelionė iš Vilniaus (ar kitų Lietuvos miestų) iki Londono ar kitų Anglijos miestų trunka apie 30–36 valandas. Daugelis klausia: „Kodėl tiek ilgai? Galima važiuoti greičiau?“ Atsakymas paprastas: mes ne lenktyniaujame, mes keliame žmones ir gyvūnus.

Maršrutą sudaro ne tik vairavimo laikas. Į jį įeina: 1. Keleivių pasiėmimas: jei važiuojame grupiniu būdu, reikia apeiti Lietuvą, kartais Latviją. 2. Užjūrio perėjimas: Perėjimas per Lamanšą (kalbant apie keltą arba Eurotunelį) užima laiką, reikia atvykti bent 1–2 valandas prieš pat plaukimą dėl pasienio patikros (dokumentų tikrinimo). 3. Pasienio kontrolė Anglijoje: Nors ir „Brexit“ įvyko, pirmą kartą atvykusiant, gali būti papildomų patikrų, ypač dėl gyvūnų dokumentų. 4. Pertraukos: Kaip minėjau, mes stabdome kas 3–4 valandas. Tai užtikrina vairuotojo budrumą (saugumas) ir gyvūnų komfortą.

Taip pat svarbu prisimti, kad Anglijoje yra kairysis eismas, o greičio ribos yra griežtai stebimos (daugybė greičio kamerų), tad „nuspausti“ ten neįmanoma be didelių rizikų.

6. Kokios yra bilieto kainos ir nuo ko jos priklauso?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kelių veiksnių. Pagrindiniai komponentai yra: degalai (kurių kaina svyruoja), keltų arba Eurotunelio bilietai (jie brangiausi visame maršrute), mokesčiai už važiavimą keliais (Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje) ir, žinoma, paties pervežimo paslaugos mokestis.

Kai kalbame apie augintinius, dauguma įmonių (įskaitant ir mūsų) taiko papildomą mokestį už gyvūno pervežimą. Tai nėra „pinigai už gyvūną“ kaip prekę, tai padengimas išlaidoms už papildomą priemonės valymą po kelionės, drėgmės šalinimą ir papildomą erdvę, kurią gyvūnas užima. Taip pat kaina gali priklausyti nuo to, ar tai yra „Door-to-Door“ (nuo durų iki durų) paslauga, ar reikia atvykti į susitikimo tašką (pvz., autobusų stotį). „Door-to-Door“ paslauga visada brangesnė, bet žymiai patogesnė, kai keliaujate su dideliu šuniu ir daug bagažo.

7. Ar augintinis gali keliauti ne dėžėje (kennel), o laisvai salone?

Tai labai dažnas klausimas. Atsakymas priklauso nuo gyvūno dydžio, elgesio ir konkretaus transporto priemonės įrengimo. Esu užtikrintas, kad maži šunys ir katės turi keliauti specialioje dėžėje arba krepšyje, pritvirtintame saugos diržais. Tai apsaugo juos nuo sužalojimų staigaus stabdymo metu ir neleidžia jiems bėgioti po saloną, kas gali trukdyti vairuotojui.

Dideliems šunams (pvz., labradorams, akslų algonams, vokiečių aviganiams) mūsų mikroautobusuose yra skiriama vieta ant grindų, už kurios jie gali sėdėti arba gulėti. Tačiau jie turi būti pririšti specialiu pavadėliu, kuris yra prisegtas prie rėmo. Tai leidžia jiems pakelti galvą, pažiūrėti pro langą, tačiau neleidia nukristi į vairuotoją ar kitiems keleiviams. Jei šuo yra agresyvus ar labai neramus, gali būti reikalaujama, kad jis keliautų dėžėje visos kelionės metu dėl visų keleivių saugumo.

8. Kas nutinka, jei pasienio kontrolėje rasta dokumentų klaida?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo retai, bet susiduriama. Jei atvykstant į Angliją pasienio pareigūnai (arba veterinariniai inspektoriai uoste) pastebi, kad AHC sertifikatas užpildytas neteisingai, mikroschema nenuskaitytama, arba skiepas nebegalioja, gyvūnas gali būti atmestas.

Tokiu atveju keleiviams tenka rasti sprendimą vietoje. Paprastai tai reiškia, kad gyvūnas turi būti išsiųstas atgal į kontinentinę Europą (pvz., į Prancūziją) ir laukti ten, kol bus ištaisyti dokumentai (tai gali užtrukti dienomis, nes reikia rasti veterinarą Prancūzijoje, kuris gali išduoti naują AHC). Visos šios išlaidos (gyvenamasis viešbutis šuniui, nauji dokumentai, grįžtantysis bilietas) krenta ant keleivio pečių. Todėl, kaip ekspertas, visada kartu su savo komanda darome dvigubą dokumentų patikrą dar prieš išvykstant iš Lietuvos. Mano patirtis rodo, kad gerai paruošti dokumentai yra 90 % sėkmės.

9. Ar galiu vežti savo augintinį, jei jis nėra mano nuosavybės (pvz., vežu draugo šunį)?

Formaliai, pagal taisykles, nekomercinio pobūdžio pervežimu laikomas tas atvejis, kai savininkas arba asmuo, atsakingas už gyvūną, keliauja kartu su juo arba gyvūnas keliauja per 5 dienas iki arba po savininko atvykimo. Jei vežate šunį, kuris jums nepriklauso, ir jo savininkas keliauja kitu transportu arba nekeliauja išvis, tai gali būti įvertinta kaip komercinis pervežimas arba bandymas apeiti muitinę.

Tačiau praktiškai, jei važiuojate su šeimos nariu (pvz., žmona veda savo šunį, o vyras vairuoja), tai nėra problema, jei dokumentuose nurodytas vienas šeimos narys kaip savininkas arba atsakingas asmuo. Jei vežate draugo šunį, geriausia, jei ir draugas važiuotų kartu, arba turėtumėte notariškai patvirtintą leidimą (draugui nebūtina, bet gali prireikti paaiškinimų). Esu patyręs atvejų, kai vaikai veža tėvų šunį į Angliją – tai dažnai sukelia klausimų pasienyje, todėl visada rekomenduoja turėti raštišką sutikimą iš tėvų, kad jie leidžia važiuoti su šuniu.

10. Kaip pasiruošti gyvūną fiziškai ir psichologiškai tokiai ilgai kelionei?

Ilga kelionė mikroautobusu yra išbandymas ne tik žmogui, bet ir gyvūnui. Psichologiškai svarbu, kad gyvūnas jaustųsi saugiai. Paimkite jo mėgstamą antklodę ar žaiską, kuris turi jo namų kvapą. Tai sumažins stresą. Nenaudokite rūkstantių rūbų ar daiktų, kurie gali būti jam nemalonus.

Fiziškai: prieš kelionę nešerkite per daug maisto. Maistas gali sukelti vėmimą važiuojant. Paskutinis didesnis maistas gali būti duotas vakare prieš išvykimą, o ryte – tik lenggas užkandis. Būtinai turite pakankamai vandens. Labai svarbu – nepašalinkite gyvūno pavadėlio ar antkakio, net jei jis keliauja dėžėje. Užsienio šalyse, per sustojimus, gyvūnas gali išbėgti ir pabėgti nuo baimės. Antkakis su jūsų telefono numeriu yra privalomas. Ir, žinoma, prieš kelionę pasikonsultuokite su veterinaru, jei gyvūnas turi judėjimo ar širdies problemų – galbūt jam reikės raminamųjų vaistų, tačiau juos gali skirti tik specialistas.

Išvada

Keleivių transportavimas į Angliją su galimybe vežti augintinius nėra paprasta logistika. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir atidumo. Per savo dvidešimt metų šioje srityje esu matęs, kaip pasikeitė taisyklės, kaip užsibrėžtos ribos tapo „tvirtesnėmis“, bet vienas dalykas išlieka tas pats – gyvūnas yra šeimos narys, o ne bagažas. Ir mūsų užduotis – užtikrinti, kad šis šeimos narys pasiektų naująjį namą saugiai ir be streso.

Nors administracinės procedūros (AHC sertifikatai, skiepai, parazitų gydymas) gali atrodyti sudėtingos ir bauginančios, jos yra būtinos siekiant išlaikyti aukštą epidemiologinę saugą Anglijoje. Neteisingai suplanavus šiuos dalykus, kelionė gali tapti tikru košmaru. Todėl visada rekomenduoju kreiptis į profesionalias pervežimo įmones, kurios ne tik vairuoja, bet ir žino, ką reiškia „tikslus pasienio perėjimas“.

Jei planuojate kelionę, neskubėkite. Pradėkite ruoštis bent mėnesį iki išvykimo: pasiskiepinkite šunį, užsiregistruokite mikroschemą (jei dar neturite), susitarkite su veterinaru dėl AHC. Pasirinkite patikimą pervežėją, kuris neatsisako atsakinėti į jūsų klausimus ir kurio transporto priemonės atitinka standartus.

Kelionė į Angliją gali būti graži pradžia.