Kasdieniniai reisai į Angliją: Visas vadovas efektyviems krovinių pervežimams

Tarptautinė prekyba ir logistika yra gyvas, nuolat kintantis organizmas, kurio sėkmė priklauso ne tik nuo prekių kokybės, bet ir nuo to, kaip greitai bei patikimai jos pasiekia pirkėją. Per pastaruosius dešimtmečius Jungtinė Karalystė, ir ypač Anglija, išliko viena svarbiausių Lietuvos verslo partnerių. Nors „Brexit“ sukėlė šiokį tokį sumetimą ir administracinių kliūčių, prekybos srautai nesumažėjo – tiesiog reikėjo prisitaikyti ir tapti dar geresniais savo srityje. Dirbant šioje srityje beveik dvidešimt metų, matau, kad pagrindinis klientų, besirengiančių siųsti krovinius į vakarus, klausimas visada tas pats: „Kada krovinius galėsiu pasiimti?“.

Atsakymas į šį klausimą dažniausiai yra susijęs su vienu kritišku elementu – maršrutų dažnumu. Šiandien norime aptarti būtent tai – kas reiškia kasdieniniai reisai į Angliją, kodėl tai yra svarbu jūsų verslui ir kaip visas šis procesas vyksta „už scenos“. Naudingiausia informacija čia ta, kad kasdieninis išvykimas nereiškia tik to, kad sunkvežimis važiuoja kiekvieną dieną. Tai reiškia sudėtingą logistikos grandinės valdymą, krovinių konsolidaciją, muitinės procedūras ir vairuotojų darbo režimo derinimą.

Esant tokiam intensyvumui, logistikos kompanijos turi veikti kaip šveicariškas laikrodis. Kiekviena vėlavimo minute brangsta, o klaidos dokumentuose gali užkirsti kelią ne vienam sunkvežimiui. Šiame straipsnyje mes gilinsimės į techninius niuansus, kadangi suprasdami procesą, galėsite geriau planuoti savo veiklą, o tai – tiesioginis kelias į sėkmę konkurencingoje rinkoje. Pažvelkime į tai, kaip kasdieniniai išvykimai formuoja šiuolaikinę prekybą tarp Lietuvos ir Anglijos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformavau 10 klausimų, kurie, mano ilgalaikės patirties duomenimis, labiausiai rūpina klientus planuojantiems siųsti krovinius į Angliją. Atsakymai į juos padės suprasti ne tik teorinę, bet ir praktinę šios srities pusę.

1. Kaip techniniu požiūriu organizuojami kasdieniniai reisai į Angliją?

Kasdieninis reisas nėra paprastas „važiuok ir pristatyk“ procesas. Viskas prasideda nuo krovinių surinkimo centrų, esančių Lietuvoje arba Lenkijoje, kur vyksta konsolidacija. Tai reiškia, kad į vieną sunkvežimį surenkami smulkesnių siuntų partijos (konsoliduotos siuntos) iš įvairių siuntėjų. Procesas prasideda ankstyvą rytą, kai atvyksta vietiniai vairuotojai, paima prekes iš sandėlių ir veža juos į terminalą. Čia kroviniai yra pagerbiami, tikrinamas jų tvirtumas, o vėliau užkraunami į tarptautinio maršruto sunkvežimį.

Svarbu suprasti, kad „kasdien“ reiškia nuolatinę cikliškumą. Pavyzdžiui, vienas sunkvežimis išvyksta iš Vilniaus pirmadienį, kitas – antradienį ir t.t. Tačiau didelėse kompanijose, kuriose dirbu, kasdien išvyksta ne vienas, o keli reisai, tad klientas retai kada laukia ilgiau nei 24 valandas nuo užsakymo patvirtinimo iki krovinio išvežimo. Maršrutai dažniausiai yra standartizuoti: per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją) ir toliau į Didžiąją Britaniją per štabelą arba Eurotunelį. Toks reguliarumas leidžia tiksliai prognozuoti pristatymo datas.

2. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pristatymas į Angliją su kasdieninio reiso sistema?

Standartinis pristatymo laikas (transito laikas) nuo krovinių priėmimo Lietuvoje iki jų išsiuntimo gavėjui Anglijoje svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų. Tai priklauso nuo to, kur konkrečiai Anglijoje reikia pristatyti – ar tai bus Londonas, Mančesteris, ar atoki vietovė Škotijos kalnuose.

Jei kalbame apie konsoliduotas siuntas (LTL – Less than Truckload), procesas užtrunka šiek tiek ilgiau, nes reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildžs terminaluose prieš išvykstant arba kol bus iškraunami kiti kroviniai kelyje. Tačiau dėl kasdienių išvykimų šie laikai yra labai stabilūs. Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL – Full Truckload), laikas gali trumpėti iki 2-3 dienų, nes vairuotojas nebekeliauja lankyti kitų gavėjų, o važiuoja tiesiai į paskirties vietą. Taip pat reikia atsižvelgti į muitinės procedūras, kurios po „Brexit“ gali pridėti papildomų valandų ar net pusdienio pristatymo terminuose.

3. Kokius dokumentus būtina paruošti kroviniui, kad jis nepriekaištingai keliųtų per muitinę?

Tai, matyt, svarbiausias klausimas po „Brexito“. Be teisingai parengtų dokumentų, krovinys Anglijos pasienyje gali būti sustabdytas, o tai kainuos brangiai laiko pinigus. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlio kvitas (Packing List) ir prekių sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Sąskaitoje būtina tiksliai nurodyti prekių pavadinimus, svorį, vertę (eurais), prekių kodus (HS kodus) ir šalies kilmę.

Be to, būtinas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification numeris), kurį turi tiek siuntėjas, tiek ir gavėjas. Jei gavėjas Anglijoje neturi EORI numerio, muitinė neleis atlikti importo deklaravimo. Taip pat, jei prekės yra kilmės pagal ES susitarimus, reikės pateikti kilmės sertifikatus (pvz., EUR.1 arba pranešimą apie kilmę), kad būtų taikomi 0 % muito tarifai. Mano patirtis rodo, kad dažniausios problemos kyla dėl neteisingai nurodytų prekių kodų arba netinkamai suformuotų eksporto deklaracijų Lietuvoje, todėl visada rekomenduoju patikrinti dokumentus kartu su logistiku.

4. Ar kasdieniniai reisai apima ir atgalinį pervežimą iš Anglijos į Lietuvą?

Absoliučiai taip. Logistika yra dvipusis procesas. Sunkvežimiai negali važiuoti tuščiais, nes tai būtų ekonomiška neapsimokanti verslo strategija. Kasdieniniai išvykimai į Angliją reiškia ir kasdieninius išvykimus iš Anglijos atgal (t.y., importo reisus). Dažnai tas pats sunkvežimis, iškrovęs prekes Anglijoje, toje pačioje ar gretimoje teritorijoje pasiima grįžtančius krovinius ir grįžta į Lietuvą.

Tai klientams suteikia didelį privalumą – galima užsakyti pervežimą abiem kryptimis vienoje sistemoje. Jei jūsų įmonė tiekia prekes į Angliją, bet ir užsakymų iš ten, galite susitarti dėl „return load“ (grįžtamojo krovinio) panaudojimo, kas gali ženkliai sumažinti pervežimo išlaidas. Reguliarumas čia taip pat užtikrina, kad net jei jūsų krovinys nėra labai skubus, jis bus paimtas per artimiausias 1-2 dienas, nes vairuotojai visada ieško krovinių grįžimui.

5. Kuo skiriasi dalinis krovinys (LTL) nuo pilno krovinio (FTL) ir kuris labiau tinka kasdieniniams reisams?

Dalinis krovinys (LTL) yra kai krovinys užima tik dalį sunkvežimio erdvės, pvz., 1-3 europaletes. Tai idealu mažesnėms įmonėms arba tiems, kurie nenusipirko pakankamai prekių pilnam sunkvežimiui. Kasdieniuose reisuose LTL kroviniai yra konsoliduojami – tai reiškia, kad jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų prekėmis. Tai pigiau, bet gali šiek tiek užtrukti dėl iškrovimo-krovimo tarpiniuose taškuose.

Pilnas krovinys (FTL) reiškia, kad visą sunkvežimį užima jūsų siunta. Jums nebereikia laukti, kol bus surinkti kiti kroviniai, ir sunkvežimis važiuoja tiesiai į jūsų sandėlį Anglijoje. Jei pervežate didelius kiekius (pvz., 20+ europalečių), FTL yra ekonomiškiau ir greičiau. Kasdienių reisų sistemoje abu variantai įmanomi, tačiau dėl didelio LTL paklausos, dauguma maršrutų yra optimizuoti būtent daliniams kroviniams, užtikrinant, kad net ir maža siunta pasieks gavėją per 3-4 dienas.

6. Kaip „Brexit“ paveikė kasdieninių reisų organizavimą ir ką tai reiškia klientui?

„Brexit“ sukėlė didžiaulį pokytį – prieš tai Anglija buvo kaip dar viena ES šalis be muitų kontrolės. Dabar kiekvienas krovinys turi praeti eksporto kontrolę Lietuvoje (arba išvykimo šalyje) ir importo kontrolę Anglijoje. Tai reiškia, kad kasdieniniai reisai tapo sudėtingesniais planuoti. Vairuotojai turi būti pasiruošę pateikti dokumentus muitininkams, o kartais net laukti patikrinimų.

Klientui tai reiškia, kad reikia būti atidesniam dokumentacijoje. Anksčiau pakanka buvo nurodyti „Prekės“ sąskaitoje, dabar reikia detalaus aprašymo ir kodų. Taip pat atsirado galimybė mokėti PVM (VAT) importui Anglijoje, kas taip pat reikalauja papildomų procedūrų (pvz., „Postponed VAT Accounting“). Nors tai atrodo sudėtinga, patyrusios logistikos kompanijos šias procedūras perėmė į savo pečių, todėl klientas to mažai pastebi – tiesiog gali būti taikomi nedideli administracinio pasirūpinimo mokesčiai.

7. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai reguliuojamos pervežant į Angliją?

Anglija turi savo griežtus reikalavimus, ypač maisto produktams ir gyvūnams. Draudžiama vežti mėsą ir pieno produktus iš ES į JK asmeniniam vartojimui, tačiau komercinėms siuntoms reikalingi specialūs veterinarijos sertifikatai (SANTE). Be to, griežtai reguliuojami alkoholiniai gėrimai (reikalingi akcizų dokumentai) ir tabako gaminiai.

Taip pat reikia atsargų su vadinamais „dvigubo paskirties“ prekėmis, kurios gali būti naudojamos kariniais tikslais. Jei pervežate chemines medžiagas arba pavojingas krovinius (ADR), būtina ypatingai pažymėti transporto priemonę ir turėti visus leidimus. Prieš išvykstant visuomet rekomenduoju konsultuotis dėl specifinių prekių, nes nesilaikant taisyklių, krovinys gali būti sunaikintas pasienyje, o siuntėjas nubaustas.

8. Kaip vyksta krovinio sekimas (tracking) ir ar klientas gali matyti, kur yra jo siunta?

Šiuolaikinėje logistikoje vizualumas yra lyg svarbiausias. Esant kasdieniems išvykimams, krovinio sekimas yra standartinė praktika. Kai tik krovinys užregistruojamas sistemoje, jis gauna unikalų numerį (paprastai tai sąskaitos faktūros numeris arba siuntos ID).

Naudojant GPS sistemas, klientas gali matyti savo krovinio vietą realiu laiku arba bent jau pagrindinius etapus: „Krovinys priimtas“, „Krovinys išvyko iš terminalo“, „Krovinys kirto Lamanšą“, „Krovinys pristatytas“. Didelėse kompanijose yra naudojamos pažangios platformos, kurios automatiškai siunčia pranešimus el. paštu ar SMS kai tik pasikeičia krovinio būsena. Tai leidžia klientui ramiai planuoti savo sandėlio darbuotojus ar klientų aptarnavimą, nes tiksliai žinoma, kada atvyks sunkvežimis.

9. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta kelyje?

Tai, ko niekas nenori patirti, tačiau su kuriuo susiduriame per 20 metų. Nors retai, bet įvykiai įvyksta – avarijos, gaisrai arba vagystės. Čia įsigali apdraudimo svarba. Profesionali logistikos kompanija visada turi krovinio draudimą (CMR draudimas), kuris dengia žalą iki tam tikros sumos (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą, bet gali būti padidintas).

Jei įvykia incidentas, procesas toks: vairuotojas nedelsiant praneša dispacheriui, dispacheris praneša klientui ir apdraudimo kompanijai. Vyksta tyrimas, ruošiami protokolai. Jei krovinys sugadintas dalinai, jis gali būti išsiųstas toliau arba grąžintas atgal, priklausomai nuo sutarties sąlygų. Svarbiausia čia – skubus ir atviras ryšys. Mūsų užduotis užtikrinti, kad net ir kritinėje situacijoje klientas neprarastų pinigų ir, jei įmanoma, prekių.

10. Kodėl verta rinktis kompaniją, siūlančią kasdieninius reisus, o ne nekilnojamojo turto brokerius arba retkarčiais važiuojančius vairuotojus?

Pasirinkimas tarp reguliarios, profesionalios logistikos kompanijos ir atsitiktinių pervežėjų nulemia jūsų verslo stabilumą. Kasdieniniai reisai rodo kompanijos pajėgumą ir patikimumą – tai reiškia, kad ji turi pakankamai klientų, resursų ir vairuotojų, kad išlaikytų tokį tempą.

Pasirenkant reguliarius reisus, jūs gaunate garantiją dėl fiksuotų kainų (nereikia kiekvieną kartą derėtis), fiksuotų pristatymo terminų ir aukšto aptarnavimo lygio. Be to, tokios kompanijos turi savo atstovybes arba patikimus partnerius Anglijoje, kas padeda spręsti problemas vietoje. Atsitiktiniai pervežėjai gali pasiūlyti žemesnę kainą, tačiau rizika (vėlavimai, blogas dokumentų tvarkymas, prasta krovinio pakavimas) per didelė, kai kalbame apie ilgalaikę partnerystę ir užsienio rinkas.

Išvada

Apibendrinant, kasdieniniai reisai į Angliją yra ne tik marketingo šūkis, o sudėtingos ir efektyvios logistikos sistemos rezultatas.