Kasdieniai krovinių pervežimai maršrutu Anglija – Lietuva: Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi logistinės grandinės, kylančia ir leidžiasi tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Šis maršrutas visada buvo specialus – gyvas, intensyvus ir pilnas iššūkių. Vienas dažniausiai klausimų, kuriuos girdimu iš verslo klientų ir asmenų, norinčių pergabenti turtą, yra susijęs su dažnumu. „Ar įmanoma vežti kasdien?“, „Kodėl kaina svyruoja?“, „Kaip Brexit paveikė tai, kas anksčiau buvo paprasta kelionė?“.

Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti ne tik teorine žinia, bet ir praktine patirtimi. Mes aptarsime, kaip veikia kasdieniniai krovinių pervežimai iš Anglijos (ir į Angliją), kokią reikšmę turi pastovumas, ir ką tiksliai reiškia „kasdieninis“ reisas šiuo kontekstu. Nes tai ne tik vairuotojo valandos – tai sudėtingas orkestras, kuriam reikalinga precizija, patirtis ir išankstinis planavimas.

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit), logistika šiame maršrute pasikeitė nepagyvenamai. Anksčiau perėjimas per sieną buvo formalumas, o dabar tai papildomi dokumentai, muitinės patikros ir galimi uždelsimai. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: poreikis. Prekės keliauja toliau, o rinka reikalauja vis greitesnių ir patikimesnių sprendimų. Kasdienis krovininių automobilių judėjimas tarp šalių ne tik įmanomas, bet ir būtinas norint išlaikyti konkurencingumą. Štai išsamus įžvalgas į tai, kaip tai veikia iš vidaus.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie labiausiai rūpi klientams, ir pateikiau atsakymus, remdamasis ilgamečia patirtimi bei dabartine rinkos situacija. Tikimės, tai padės jums suprasti procesą ir geriau pasiruošti siuntai.

1. Ką tiksliai reiškia „kasdiiniai pervežimai“ maršrutu Anglija–Lietuva?

Pradedantiesiems gali pasirodyti, kad „kasdienis“ reisas reiškia, kad tas pats vairuotojas važiuoja ten ir atgal kas parą. Tačiau realybėje, atsižvelgiant į atstumą (apie 1700–2000 km viena kryptimi, priklausomai nuo maršruto), fiziškai neįmanoma, kad tas pats automobilis ir ekipažas atvyktų ir išvyktų kasdien. „Kasdienu pervežimu“ vadiname tai, kad mūsų kompanija arba mūsų partnerių tinklas organizuoja išvykimas kiekvieną diena.

Tai reiškia, kad jei jūs perduodate krovinią pirmadienį, mes turime planą, pagal kurį jis bus išsiųstas tą pačią dieną arba artimiausiu numatytu laiku, nes kita siunta jau ruošiamai kelionei. Kadangi kelyje nuolat būna kelios dešimtys mūsų arba partnerių mašinų, galime pasiūlyti klientui „pradėti vežti“ (t. y. atsiimti krovinį) beveik bet kurią savaitės dieną. Tai užtikrina nuolatinę srauto judėją be ilgų pertraukų, kas yra kritiškai svarbu verslo klientams, dirbantiems „just-in-time“ (tik laiku) sistemoje.

2. Kaip Brexit paveikė kasdieninių pervežimų greitį ir procedūras?

Brexit buvo didžiausias atradimas šiame šimtmetyje tarptautinėse vežimų srityje, ypač šiame maršrute. Iki 2021 m. sausio 1 d. pervežimas iš Anglijos į Lietuvą (ir atvirkščiai) buvo vidinės prekybos operacija. Nereikėjo muitinės deklaracijų, nebuvo papildomų patikrų. Dabar situacija pasikeitė 180 laipsnių.

Dabar kiekviena siunta turi praeiti muitinės procedūras. Tai reiškia, kad prieš išvežant krovinią, turi būti pateikta eksporto deklaracija, o atvykus į paskirties vietą – importo. Nors šiuo metu dauguma dokumentų pateikiama elektroniniu būdu ir fizinės mašinos patikros atsitinka retai (apie 1–2 % atvejų), burokratinė našta padidėjo. Jei dokumentai yra neteisingai užpildyti arba trūksta kokių nors priedų (pvz., sertifikatų), mašina gali būti sulaikyta pasienio punkte (pvz., Dover arba Calais), kas sukelia dideles vėlavimas. Todėl „kasdiennis“ reisas dabada reiškia ne tik vairuotojo darbą, bet ir intensyvų logistikos darbuotojų darbą su dokumentais, kad srautas neišsirtų.

3. Kokius krovinius dažniausiai pervežame šiuo maršrutu?

Kadangi maršrutas yra labai intensyvus, krovininių tipologija yra labai plati. Tačiau galime išskirti keletą pagrindinių kategorijų, kurios sudaro didžiąjąją dalį mūsų kasdienių pervežimų.

Pirmiausia tai yra daliniai kroviniai (LTL – Less than Truck Load). Tai yra labai populiari paslauga, kai vieno kliento krovinis užima tik dalį priekabos (pvz., 2–4 euro paletes). Tokiu atveju konsoliduojame kelis klientų krovinius vienoje mašinoje, kad kelionė būtų ekonomiška. Antroji grupė – pilnavagiai automobiliai (FTL), kai vienas klientas užima visą 33 arba 34 euro paletės vietą. Dažnai tai būna pramoninės žaliavos, maisto produktai (reikalaujantis temperatūros režimo), statybinės medžiagos arba baldai. Taip pat pastaruoju metu dažnai pervežame asmeninį turą – žmonės, grįžtantys iš Anglijos arba persikeliantys į ją, renkasi krovinius automobilius, o ne konteinerius, dėl greitesnio pristatymo.

4. Kiek laiko trunka vidutinis krovinio pristatymas?

Tai vienas dažniausiai klausiamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Idealiais sąlygomis, kai nėra eismo įvykių, blogo oro ar ilgų eilių pasienio punktuose, kelionė iš Lietuvos (pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno) į centrinę Angliją (pavyzdžiui, Birmingamo ar Londono regioną) trunka apie 3–4 dienas.

Tačiau reikia atsižvelgti į specifiką. Jei krovinys yra dalinis, mums reikia laiko jo surinkti (konsoliduoti). Tai gali užtrukti papildomai 1–2 dienas. Taip pat labai didelę įtaką turi keltų darbas arba Eurotunelio perėjimas. Jei vairuotojas praleidžia savo rezervuotą laiką dėl eismo spūsčių, jis gali turėti laukti keliolika valandų kitoje kelto. Be to, po Brexitio pasienio kontrolės Dover’e arba „Coquell‘o“ zonoje Prancūzijoje gali susidaryti eilės, kurios gali prailginti kelionę dar pusę dienos. Todėl visada patariu klientams planuoti siuntą bent savaitę iki būtinos datos, kad išvengtumėte streso.

5. Kaip susiformuoja kaina ir kodėl ji svyruoja?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra kompleksinė ir priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie nuolat kinta. Pagrindinis komponentas yra degalų kaina. Kadangi maršrutas ilgas, net smarkus degalų kainos pokytis Lietuvoje arba Vokietijoje gali padidinti galutinę sąskaitą. Taip pat didelę įtaką turi keltų bilietų kainos, kurios auga vasaros sezonu arba dėl paklausos.

Kita svarbi dalis – grįžtamojo krovinio („backhaul“) buvimas. Jei mūsų vairuotojas veža krovinią į Angliją, jam labai svarbu rasti krovinį atgal į Lietuvą arba Beneluxo šalis. Jei tokio krovinio nėra, tuomet tuščia kelionė atgal taip pat turi būti apmokėta kliento, kuris siuntė krovinį į Angliją, sąskaitos. Tai vadinama „mirtina kilometrų“ problema. Taip pat į kainą įeina vairuotojo atlyginimas (kuris Anglijoje privalo būti aukštesnis nei vidutinis Europos), draudimas, mokesčiai už kelių naudojimą (vokietiški vinjetės, mokesčiai Prancūzijoje) ir, žinoma, muitinės brokerio paslaugos, kurios po Brexitio tapo privalomu elementu.

6. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant krovinius į Angliją?

Dokumentų tvarkymas yra pusė sėkmės. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėravimo sąrašas (Packing List) ir komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta tiksliai: kas yra vežama, prekių svoris, kiekis, prekių kodai (HS kodai), siuntėjo ir gavėjo duomenys.

Be to, būtina pateikti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification). Jis reikalingas ir siuntėjui, ir gavėjui. Be EORI numerio negalima atlikti importo ar eksporto procedūrų. Jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemikalai), gali prireikti papildomų sertifikatų ar leidimų (sanitarijos sertifikatai, CED dokumentai). Mano patirtis rodo, kad dažniausia klaidų daroma būtent nenurodant tikslų prekių kodo arba neteisingai nurodant svorį, kas sukelia muitinės suspėjimą. Todėl visada patikrinkite dokumentus du kartus prieš išsiunčiant.

7. Ar galima pervežti krovinius su atidaryta customs procedūra (T1)?

Taip, tai labai dažna praktika, ypač dirbant su dideliais prekybininkais arba sandėliais. T1 dokumentas (Transit) leidžia pervežti krovinį per šalis neapmokestinant jo muitų ir mokesčių tarpinėse šalyse. Tai ypač aktualu, jei, pavyzdžiui, krovinys yra gabenamas iš Anglijos, bet galutinis gavėjas yra ne Lietuvoje, o, tarkime, Latvijoje, o Lietuvoje jis tik praeina tranzitu.

Taip pat T1 naudojama, jei Lietuvoje yra muitinės sandėlis. Importuotojas gali atidėti mokesčių mokėjimą laiku, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą. Procedūros reikalauja labai tikslaus dokumentų pildymo ir vairuotojas turi žinoti, kur ir kada turi uždaryti T1 procedūrą. Blogai uždarytas T1 gali baigtis didelėmis baudomis vairuotojui arba vežėjui, todėl mes, kaip ekspertai, atidžiai sekame šį procesą.

8. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas yra mūsų prioritetas nr. 1, ypač tokio ilgio maršrutuose. Pradedame nuo pakavimo. Krovinys turi būti tvirtai užfiksuotas priekaboje naudojant atramas, juostas ir (jei reikia) oro pagalves. Netinkamai užfiksuotas krovinys gali ne tik sugriauti prekes, bet ir sukelsti pavojų kelyje (pvz., iškritęs į važiuojamąją dalį).

Techninė mašinos būklė taip pat yra kritiška. Prieš išvykstant mašina privalo eiti techninė apžiūra. Be to, naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia mums realiu laiku matyti, kur yra mašina, jos greitį ir stovėjimo vietas. Jei vairuotojas nustoja reaguoti ilgesnį laiką arba nukrypsta nuo maršruto, sistema apie tai praneša dispeteriui. Taip pat visi mūsų vežėjai turi galiojantį CMR draudimą, kuris apsaugo kliento turtą nuo vagystės, gaisro ar avarijos. Nors Anglijoje vagysčių lygis yra gana aukštas, ypač stovėjimo aikštelėse, naudojame saugias, apsaugotas aikšteles (pvz., „Truckstop“ tinklą), kad sumažintume riziką.

9. Kas nutinka, jei krovinys atvykpa sugadintas arba dingo?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriame retai, bet būtinai reikia žinoti veiksmų algoritmą. Pirmiausia, reikia sudaryti CMR protokolą (pažeidimo aktą) vietoje. Jį turi pasirašyti vairuotojas ir gavėjas. Protokole turi būti detaliai aprašyta, kas yra sugadinta, kiek trūksta prekių arba kokia yra žala.

Tada, remiantis šiuo protokolu ir CMR draudimo polisu, pradedamas draudimo išmokos procesas.