Kasdieniai išvykimo ir atvykimo laikai iš Anglijos: Visapusiškas logistikos vadovas

Anglija ir Lietuva jau dešimtmečiais yra glaudžiai susijusios ne tik dėl istorinių ir kultūrinių ryšių, bet ir dėl intensyvaus prekybos bei žmonių judėjimo. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų versle, esu matęs, kaip šis maršrutas pasikeitė – nuo reti važinėjančių „vilkikų“ iki sudėtingos logistikos sistemos, kurioje svarbiausias žodis yra „efficiency“ (efektyvumas). Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį girdžiu iš verslo partnerių ir privačių asmenų, susijęs su laiku: kada tiksliai išvyksta transportas iš Anglijos ir kada jis atvyksta atgal?

Nors dauguma kompanijų savo reklamose žada „kasdienes išvykimas“, realybėje logistika yra daug sudėtingesnė. Tai ne tik tiesioginis vairuotojo įsėdimas į kabą ir važiavimas. Tai subalansuotas procesas, kuriam įtakos turi keltų grafikai, muitinės procedūros po „Breksito“, oro sąlygos ir, žinoma, pačių klientų pasirengimas. Šiame straipsnyje norėčiau nušviesti šią situaciją be nereikalingų reklamų, pasinaudodamas savo patirtimi, kad jūs žinotumėt, ką tiksliai reiškia „kasdieniais“ reisai ir kaip tai paveikia jūsų siuntas.

Suprasti išvykimo ir atvykimo laikus yra kritiškai svarbu tiek verslui, planuojančiam atsargų papildymą (just-in-time pristatymas), tiek šeimoms, laukiančioms ilgiau lauktų siuntinių iš artimųjų. Anglija, kaip sala, sukuria unikalius iššūkius – netoli yra tik vienas sausumos kelias, kuris veda į Europos žemyną, ir tai – Lamanšo sąsiauris. Šis „butelnio kaklis“ dažnai nulemia visos grandinės greitį. Todėl, kalbėdami apie kasdienes išvykimus, turime žiūrėti ne tik į tą dieną, kai mašina išvažiuoja iš sandėlio, bet ir į visą logistinę grandinę, pradedant siuntos įteikimu Anglijoje ir baigiant jos išdavimu Lietuvoje.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime standartinius grafikus, faktorius, lemiančius vėlavimus, ir atsakysime į dažniausiai tormentojančius klausimus. Mūsų tikslas – suteikti jums aiškų ir realų vaizdą, kad galėtumėte planuoti savo reikalus be nereikalingo streso.

DUK (Dažnai uždukiami klausimai)

Žemiau pateikiame išsamų sąrašą klausimų ir atsakymų, padėsiančių suprasti subtilybes susijusias su krovinių ir keleivių pervežimų grafiku tarp Anglijos ir Lietuvos.

1. Ką tiksliai reiškia „kasdienis išvykimas“ iš Anglijos logistikoje?

Dažnai klientai interpretuoja šią frazę klaidingai, manydami, kad jei jie perduoda siuntą pirmadienį, tai mašina išvažiuoja tą patį pirmadienį ir atvyksta antradienį. Esant dvidešimt metų patirtį, galiu pasakyti, kad „kasdienis išvykimas“ logistikos kalboje reiškia daugiau kaip tik tai. Tai dažniausiai reiškia, kad transporto kompanija turi grafikus, pagal kuriuos mašinos išvyksta iš Anglijos sandėlių arba surinkimo taškų kiekvieną savaitės dieną (pavyzdžiui, pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir t.t.). Tačiau tai nereiškia, kad bet kuri siunta, įteikta prieš pat išvykimą, spės pakliūti į tą mašiną.

Įprasta praktika yra ta, kad „kasdieniai išvykimai“ apima krovininių (grupinių) siuntų surinkimą. Jei kompanija vykdo krovinių linijas, tai paprastai išvykstama iš Didžiosios Britanijos (dažniausiai iš Midlands arba pietų Anglijos zonos, netoli Folkestone) tam tikromis fiksuotomis dienomis, pavyzdžiui, antradieniais ir ketvirtadieniais naktį, tačiau dėl didelio srauto gali būti rengiami papildomi išvykimai. Taigi, „kasdienis“ dažniau apibrėžia galimybę ir pasiruošimą išvykti kiekvieną dieną prireikus, o ne neabejotiną kiekvienos dienos išvykimą su kiekviena konkrečia siunta. Reikėtų visada patikslinti grafikus su konkrečiu logistikos poskyriu.

2. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Standartinis tranzito laikas (transit time) yra svarbiausias rodiklis planuojant tiekimo grandines. Mano praktikoje vidutinis, patikimas laikas nuo krovinio paėmimo Anglijoje (pvz., Londono, Mančesterio ar Birmingemo zonoje) iki jo pristatymo į Lietuvą (Vilnių, Kauną, Klaipėdą) svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Šis laikas apima: 1. Surinkimo dieną: Vairuotojas arba kurjeris surenka siuntas iš įvairių siuntėjų. 2. Pervežimą iki uosto (Dover arba Felixstowe): Tai užtrunka nuo 2 iki 6 valandų priklausomai nuo Anglijoje esančio adreso. 3. Keltą per Lamanšą: Kelionė keltu arba per Eurotunelį trunka apie 1,5–2 valandas, tačiau reikia atsižvelgti į laukimo eilėse laiką, kuris gali svyruoti nuo 30 minučių iki kelių valandų (ypač po „Breksito“ dėl pasienio kontrolės). 4. Važiavimą per Europą: Nuo Prancūzijos sienos iki Lietuvos mašina važiuoja apie 24–30 valandas, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus (taisyklės griežtos – vairuotojas privalo padaryti pertraukas). 5. Išsiuntimą Lietuvoje: Galutinės siuntos išdavimas gali užtrukti dar vieną dieną, jei tai yra grupinis krovinys, kurį reikia iškrauti sandėlyje ir perduoti toliau.

Taigi, jei siunta įteikta pirmadienį ryte Anglijoje, optimistiniu scenarijumi ji gali būti Lietuvoje penktadienį, tačiau realiau – sekmadienį arba pirmadienį.

3. Kokie yra pagrindiniai išvykimo taškai Anglijoje ir kodėl tai svarbu?

Nesvarbu, ar kalbame apie didžiąsias prekybines grandines, ar apie mažas siuntas, geografinis padėtis Anglijoje lemia išvykimo laiką. Logistikoje egzistuoja svarbi sąvoka – „Cut-off time“ (paskutinis priėmimo laikas).

Didžiojoje Britanijoje dauguma pervežėjų turi centrinius sandėlius arba surinkimo taškus vadinamojoje „Golden Triangle“ zonoje (tarp Birmingemo, Mančesterio ir Londono) arba tiesiogiai pietuose, netoli Doverio. Jei jūsų siunta yra Škotijoje (Glasgow, Edinburgh) arba toliau vakaruose (Kornvalis), ji pirmiausia turi būti pervežta šiuo „vadybišku“ atstumu iki pietų Anglijos. Tai gali užtrukti papildomą 1–2 dienas.

Todėl, kai kalbame apie „išvykimą iš Anglijos“, dažniausiai turime omenyje išvykimą iš sandėlio Anglijoje, o ne iš jūsų namų ar verslo adreso. Jei gyvenate šiaurėje, reikėtų planuoti siuntos perdavimą diena anksčiau, kad ji spėtų į pagrindinę maršrutą mašiną. Dauguma ekspertų rekomenduoja tikrinti, ar nėra vietinių surinkimų taškų (depots) jūsų regione, kad išvengtumėte šio „pirmojo kilometro“ vėlavimo.

4. Kaip „Breksitas“ paveikė išvykimo ir atvykimo laikų nuoseklumą?

„Breksitas“ buvo didžiausias šokas logistikos srityje per pastaruosius dešimtmetį. Iki 2021 metų Anglija buvo ES dalis, todėl sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar situacija pasikeitė. Dabar, kai mašina artinasi prie Doverio arba Eurotunelio, ji turi praeiti dvi pasienio kontrolės vietas: Jungtinės Karalystės išvykimo kontrolę ir Prancūzijos (ES) atvykimo kontrolę.

Tai reiškia, kad vairuotojas privalo turėti tvarkingus dokumentus: eksporto deklaracijas (EX1), papildomus importo procedūrų dokumentus (jei reikalingi) ir, svarbiausia, visą šią informaciją turi būti suvesta į „Goods Vehicle Movement Service“ (GVMS) sistemą. Jei nors viena raidė dokumentuose nebus tiesiog, mašina gali būti sulaikyta pasienyje.

Mano patirtis rodo, kad nors procesai suėjo, vis dar pasitaiko vėlavimų dėl muitinės tikrinimų, ypač jei krovinys yra nestandartinis arba kyla abejonių dėl mokesčių (PVM) apmokestinimo. Tai gali pastumti atvykimo laiką Lietuvoje pirmyn 1–2 dienas be įspėjimo. Todėl dabar „kasdienis išvykimas“ turi sąlyginę prasmę – išvykti galima kasdien, bet ar spėsime peržengti sieną be problemų, yra kito klausimas.

5. Ar išvykimo laikai skiriasi priklausomai nuo krovinio tipo (pilkas krovinių vs. pilna mašina)?

Tai labai svarbus klausimas, apie kurį dažnai pamiršta suskambinus į dispečerinę. Yra du pagrindiniai pervežimo būdai: grupiniai kroviniai (LTL – Less than Truckload) ir pilnos mašinos (FTL – Full Truckload).

Grupiniai kroviniai (krovininės): Čia „kasdienis išvykimas“ dažniausiai yra marketingo šūkis. Grupinėms siuntoms nėra fiksuoto išvykimo kiekvieną dieną iš jūsų miesto. Jos surenkamos pagal grafikus – pvz., surinkimas vyksta nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o pagrindinė mašina išvyksta iš Anglijos penktadienį naktį. Jei jūsų siunta atkeliauja pavėluotai, ji laukia kito suplanuoto išvykimo (dažniausiai sekantį penktadienį). Tai taip vadinamas „transit time“ ilginimas.

Pilnos mašinos (FTL): Čia situacija kita. Jei užsakote pilną vilkiką, jis gali išvykti tą pačią dieną, kai yra užkrautas (pavyzdžiui, trečiadienį), ir važiuoti tiesiai į Lietuvą be sustojimų (išskyrus keltą). Čia laikas yra trumpesnis (2–4 dienos), tačiau kaina žymiai aukštesnė. Todėl, jei jums skubama, verta klausti ne apie „kasdienes išvykimus“, o apie galimybę išsinuomoti pilną vietą mašinoje (direct truck).

6. Kaip savaitės diena (pirmadienis, penktadienis) veikia pristatymo laiką?

Savaitės diena turi tiesioginės įtakos. Logistikoje egzistuoja vadinamasis „sekmadienio efektas“. Dauguma Anglijos įmonių dirba nuo pirmadienio iki penktadienio.

• Pirmadienis: Tai viena intensyviausių dienų. Per savaitgalį susikaupę siuntiniai būna išsiunčiami. Tačiau dėl didelio srauto eilės prie keltų Dover’yje pirmadienį ryte gali būti ilgesnės.
• Ketvirtadienis / Penktadienis: Šios dienos dažniausiai yra „pagrindinio išvykimo“ dienos į Lietuvą siekiant pristatyti krovinius kitą savaitės pradžioje. Jei siunta įteikiama Anglijoje penktadienį popietę, tikėtina, kad ji nebus išsiųsta tą patį vakarą, nes sandėliai jau užsidaro. Ji keliaus tik sekmadienį arba pirmadienį.

Taip pat reikia atsižvelgti į Lietuvos šventes. Jei Lietuvoje yra šventė (pvz., Velykos ar Kalėdos), o Anglijoje ne, mašinos gali būti sulaikomos arba keisti grafikus, kadangi gavėjai sandėliai nedirba. Patirtis moko, kad prieš šventes visada būna „užkalbia“ – siuntų padaugėja, o pasiekti tikslią atvykimo datą tampa sunkiau.

7. Ar yra galimybė sekti krovinį realiu laiku ir kaip tikslūs šie duomenys?

Technologijos žengė toli. Prieš 15-20 metų tekdavo skambinti vairuotojui arba dispečeriui ir klausti: „Kur jis esi?“. Dabar naudojame GPS stebėjimo sistemas ir „Track & Trace“ portalus.

Tačiau čia vienas svarbus niuansas. GPS sistema rodys, kur mašina fiziškai yra, bet ji neparodys, kiek laiko liko iki išvykimo iš Doverio uosto arba kiek laiko užtruks muitinės formalumai. Dažnai klientas mata, kad mašina „stoju“ prie uosto, ir panikuoja, kad kažkas atsitiko. Iš tikrųjų tai gali būti tiesiog planinis laukimas, nes keltas važiuoja tik kas valandą.

Be to, atvykimo laikas Lietuvoje dažnai nurodomas kaip „prognozuojamas“ (ETA). Dėl eismo įvykių, oro sąlygų (sniegas Vokietijoje arba rūkas Prancūzijoje) šis laikas gali pasikeisti. Geriausias patarimas – sekite siuntą, bet nevertėkite pagal minutę, o žiūrėkite į dieną. Patikimi pervežėjai atnaujina statusus, kai krovinys kerta svarbiausius taškus: palieka Anglijos sandėlį, kerta Lamanšą, pasiekia Lenkijos/Lietuvos sieną.

8. Kas nutinka, jei siunta nepavyksta įkelti į planuotą išvykimą?

Tai viena skaudžiausių vietų tiekimo grandinėje. Tarkime, siuntėjas Anglijoje vėluoja paruošti dokumentus arba patalpina siuntą vėlai. Mašina, kuri vyksta pagal grafiką, negali laukti, nes vairuotojas turi griežtai apibrėžtas darbo ir poilsio valandas bei užsakytą keltą.

Tokiu atveju siunta yra perkelta į vadinamąjį „Next Load“ – kitą išvykimą. Jei išvykimai yra kasdieniai, tai nėra katastrofa – siunta išvyks kitą dieną. Tačiau jei tai yra grupinis krovinys, kuris išvyksta tik du kartus per savaitę, vėlavimas gali reikšti 3–4 dienų delsavimą.

Štai čia įžvelgiu profesionalumo skirtumą. Geras brokeras arba logistikos specialistas nedelsiant informuos klientą apie „missed load“ ir pateiks naują grafiką, o ne lauks, kol klientas pats pradės skambinti ir klausinėti, kur siunta. Būtina turėti komunikaciją, ir a visada primenu savo klientams: „Jei žinote, kad vėluosite, praneškite iš anksto – mes galime išlaikyti vietą mašinoje dar 30 minučių, bet ne 3 valandas.“

9. Kaip oro sąlygos Anglijoje ir Europoje veikia grafikus?

Anglija yra sala, kurioje klimatas yra gana drėgnas ir vėjuotas. Rūkas (fog) yra vienas dažniausių priežasčių, dėl kurių uždaromas Doverio uostas arba sulėtėja eismas Eurotunelyje. Jei uostas uždaromas dėl blogo matomumo, tai sukelia „domino efektą“ – šimtai sunkvežimių susikaupia eilėse.

Pavyzdžiui, jei rūdas trunka 4 valandas, mašina gali praleisti savo keltą. Tada reikia laukti kito „slot“ (laiko lango), kas gali užtrukti dar 6–8 valandas. Tai automatiškai pastumia atvykimo laiką Lietuvoje.

Taip pat žiemos sezonu (lapkritis–kovas) sniegas Vokietijoje arba Lenkijoje gali sulėtinti važiavimą. Nors Anglijoje sniegas pasitaiko rečiau, kai jis patenka, transportas sustoja visiškai. Mano patirtis: visada turėkite savo planuose „buffer“ (atsarginį) laiką, ypač rudenį ir žiemą. Niekada negalite garantuoti 100% tikslumo, kai kalbate apie 2000 km atstumą.

10. Kokia yra kaina ir kaip ji susijusi su išvykimo laiku?

Dažnai klientai klausia: „Kiek kainoja greitas pristatymas?“.