Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kasdienės kelionės į Angliją: išvykimo ir atvykimo grafikai bei logistikos niuansai
Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, sužinojai vią pagrindinę tiesą: laikas – tai ne tik pinigai, tai viskas. Klientas, kuris siunčia brangų krovinią arba laukia svarbių dokumentų, visada klausia to paties: „Kada tai išvyks?“ ir „Kada aš tai gausiu?“. Atrodo paprasta, tačiau kasdieninės kelionės į Angliją – tai sudėtingas mechanizmas, kurį veikia ne tik vairuotojo rankos ant vairo, bet ir muitinės, oro sąlygos, keltų grafikai ir net Brexit pasekmės.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo bei atvykimo laikai, kodėl jie kartais keičiasi ir ką tiksliai reiškia „kasdieninė reisas“ terminas, kai kalbame apie logistiką tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės.
Įvadas
Anglija (arba tiksliau, Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išliks viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Beveik kiekviena didesnė Lietuvos transporto įmonė turi maršrutą, vedantį per „kanalą“ – arba per Kalė (Prancūzija), arba per Oostendę (Belgija), arba tiesiogiai keltais iš Vokietijos ar Olandijos. Per 20 metų šie maršrutai pasikeitė, bet vienas dalykas išliko pastovus – kliento poreikis tikslumo.
Kai sakome „kelionės į Angliją kasdien“, logistikos specialistas tai supranta kitaip nei paprastas keleivis. Klientui „kasdien“ reiškia, kad jis gali atvežti siuntą bet kurią dieną ir ji bus išvežta. Tačiau transporto įmonėje tai reiškia nuolatinį procesą: vienas sunkvežimis važiuoja, kitas iškrauna, trečias laukia keltų. Išvykimo laikas Lietuvoje nėra atsitiktinis skaičius – jis yra apskaičiuotas taip, kad vairuotojas spėtų įveikti apie 1800–2000 kilometrų, atlikti visus reikiamus procedūras ir būti Anglijoje tam tikru laiku.
Tačiau šiame maršrute yra per daug kintamųjų, kad laikas būtų pastovus kaip šveicariškas laikrodis. Muitinės kontrolė, kuri po Brexit tapo kur kas sudėtingesnė, gali pridėti valandas ar net dienas prie kelionės trukmės. Užstrigęs eismas prieš keltą arba blogas oras Šiaurės jūroje gali visą grafiką sujaukti. Todėl, kaip ekspertas, visada primenu: planuokite atsargiai. Išvykimo laikas yra fiksuotas, bet atvykimo laikas visada yra įvertintas intervalu.
Šiame straipsnyje mes panagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus apie tai, kaip veikia ši sistema, ką daryti, jei skubate, ir kodėl kartais reikia kantrybės, net jei maršrutas yra „kasdieninis“.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?
Vidutiniškai sunkvežimis, kertantis Europos žemyną ir perkeliantis per Lamanšą, į Angliją (pavyzdžiui, į Londoną arba Midlands regioną) atvyksta per 3–4 dienas. Tačiau „vidutiniškai“ logistikoje yra pavojingas žodis. Jei maršrutas eina per Calais ir „Eurotunnelį“, tai gali būti greičiau – apie 72 valandas. Jei naudojami keltai iš Vokietijos (pvz., į Hull arba Immingham), kelionė gali trukti 4–5 dienas dėl ilgesnio jūros perėjimo. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kur Lietuvoje yra įsikūrusi siuntos imonė. Siunta iš Vilniaus keliauja ilgiau negu iš Klaipėdos, todėl išvykimo laikas gali skirtis, o tai tiesiogiai įtakoja galutinį atvykimo terminą Anglijoje.
2. Ar „kasdienės kelionės“ reiškia, kad sunkvežimis išvyksta kiekvieną dieną iš to paties miesto?
Ne visada taip paprasta. „Kasdienės kelionės“ logistikoje dažniausiai reiškia, kad įmonė turi kasdien išvykstančius reisus iš Lietuvos (pavyzdžiui, iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio), tačiau tai gali būti „suvestinės“ principu. Pavyzdžiui, viena diena išvyksta grupė sunkvežimių iš Vilniaus, kita diena – iš Kauno. Taip pat gali būti taip, kad sunkvežimis surenka krovinius iš visos Lietuvos (dirba kaip linijinis reisas) ir tik tada, kai užsipildo arba pasiekia išvykimo terminą, keliauja toliau. Taigi, klientui tai reiškia, kad jis gali perduoti siuntą bet kurią darbo dieną, ir ji bus išsiųsta artimiausiu reisu, bet ne būtinai, kad tą pačią sekundę, kai atvykstate į sandėlį.
3. Kokiu laiku dažniausiai vyksta išvykimas iš Lietuvos?
Dauguma logistikos kompanijų nustato išvykimo „langus“ arba fiksuotus laikus, dažniausiai tai yra pirmosios dienos pusė arba ankstyva vakara. Pavyzdžiui, dažnai sunkvežimiai išvyksta nuo 10:00 iki 14:00 valandos dienos metu. Tokio grafiko reikalingas dėl vairuotojų darbo laiko apribojimų (tachografų). Vairuotojas turi pradėti kelionę taip, kad spėtų nuvažiuoti tam tikrą atstumą, prieš tai neviršydamas leidžiamų valandų, ir turėtų laiko poilsiui prieš įvažiavant į keltą arba tunelį. Jei jūsų siunta atkeliauja į sandėlį 15:00 valandą, o sunkvežimis išvyksta 14:00, greičiausiai ji keliaus tik sekančio dienos reisu.
4. Kaip Brexit paveikė išvykimo ir atvykimo laikus?
Tai vienas svarbiausių klausimų pastaraisiais metais. Iki 2021-ųjų sausio 1 d. siena tarp JK ir ES buvo formalumo reikalu. Dabar tai yra reali muitinės siena. Tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą Prancūzijoje ar Belgijoje, vairuotojas privalo pateikti visus eksporto dokumentus (Exit Summary Declaration). Jei dokumentuose yra klaida arba trūksta vieno lapelio, sunkvežimis gali būti sulaikytas. Tai gali atidėlioti išvykimą iš žemyninės Europos kelias valandomis. Anglijoje taip pat įsigalėjo importo kontrolės, todėl atvykus į uostą (pvz., Dover, Immingham, Felixstowe), gali tekti laukti biologinės arba muitinės patikros. Tai gali pridėti papildomą 0,5–1 dieną prie įprasto atvykimo laiko.
5. Ką reiškia „tranzito laikas“ ir kodėl jis gali skirtis nuo realaus atvykimo laiko?
Tranzito laikas – tai teorinis laiko tarpas, tarp krovimo išvykimo ir iškrovimo atvykimo. Dažnai klientai matyti „48–72 valandas“ svetainėse ir mano, kad tai garantija. Tačiau realybėje tranzito laikas neįeina į galinį pristatymą (Last Mile), jei siunta nėra „nuo durų iki durų“ (Door-to-Door). Pavyzdžiui, sunkvežimis atvyksta į Anglijos sandėlį antradienį ryte, tačiau jei tai didelis distribucinis centras, jūsų siunta gali būti iškrauta ir perduota kurjeriui (pvz., „DPD“ arba „Evri“) tik trečiadienį. Taigi, nors sunkvežimis atvyko laiku, galutinis gavėjas gaus siuntą diena vėliau. Svarbu klausti brokero arba pervežėjo, ar tranzito laikas apima ir vietinį pristatymą Anglijoje.
6. Ar savaitgaliai ir šventės veikia kelionės grafiką?
Žinoma, ir tai labai svarbu. Vairuotojų darbo laikas yra griežtai reguliuojamas. Jei išvykimas yra penktadienį, sunkvežimis gali įveikti didžiąją kelionės dalį, tačiau vairuotojas privalo turėti 45 valandų poilsio per savaitę (dažniausiai jį ima sekmadienį). Tai reiškia, kad jei kelionė trunka 3 dienas, ir ji prasideda penktadienį, atvykimas gali būti tik antradienį (jei sekmadienis yra poilsio diena) arba pirmadienio vakare. Taip pat reikia atsižvelgti į šventes Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje. Anglų „Bank Holidays“ (pavasario šventės, Kalėdos, Naujieji metai) gali sustabdyti sandėlių darbą, net jei sunkvežimis jau yra prie jų vartų.
7. Kaip aš galiu sekti savo siuntos judėjimą ir kada tiksliai žinosiu atvykimo laiką?
Šiuolaikinėje logistikoje be GPS sekimo neįsivaizduojama. Dauguma įmonių siūlo „tracking“ numerį, kurį galite įvesti svetainėje. Tačiau kaip ekspertas patariu: nesitikėkite 100 % tikslumo realiu laiku. GPS sistema rodo, kur yra sunkvežimis, bet ji nekalba apie tai, kiek laiko užtruks muitinėje. Tiksliausias atvykimo laikas tampa žinomas tada, kai sunkvežimis jau yra Anglijoje (arba perėjojęs kanalą) ir artinasi prie iškrovimosi vietos. Tada dispečeris gali jums pranešti: „Vairuotojas bus pas jūsų sandėlį tarp 14:00 ir 16:00 valandos“. Iki tol visos prognozės yra apytikslės.
8. Kas nutinka, jei sunkvežimis sulūžta kelyje?
Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Per 20 metų mačiau viską: nuo padangų plyšimo Vokietijos autobane iki variklio gedimo Anglijoje. Jei įvykia gedimas, logistikos įmonė turi veikti pagal „Planą B“. Dažniausiai tai reiškia, kad krovinys gali būti perkraunamas į kitą sunkvežimį (transhipment). Tai brangu ir ilga procedūra. Tokiu atveju atvykimo laikas gali pasislinkti 1–2 dienas. Geriausios įmonės nedelsdamos informuoja klientą apie gedimą ir pateikia naują grafiką. Jei pastebite, kad jūsų siunta nejudėja 12 valandų, nedelskite susisiekę su dispečeriumi – tikėtina, jie jau sprendžia problemą, bet jūsų skambutis padės įvertinti prioritetus.
9. Ar galima užsisakyti „skubų“ pervežimą, jei standartinis laikas netinka?
Taip, tai vadinama „ekspresinio“ arba „partijos“ (part load) pervežimo variantu. Jei jums reikia, kad siunta išvyktų šiandien ir būtų Anglijoje rytoj (arba poryt), tai įmanoma, tačiau tai kainuos daugiau. Tokiu atveju sunkvežimis gali važiuoti be sustojimų (jei yra du vairuotojai) arba jums skiriama visa atskira mašina (FTL – Full Truck Load), kuri važiuoja tiesiai į tikslą. Standartinis „kasdieninis“ reisas yra pigesnis, nes jis jungia kelias siuntas (LTL – Less than Truck Load), tačiau ekspresas yra greitas ir lankstus. Čia išvykimo laikas gali būti pritaikomas prie jūsų poreikių, net jei tai reiškia išvyktą vidurnaktį.
10. Kodėl kartais atvykimas į Angliją užtrunka ilgiau negu išvykimas iš Anglijos?
Tai įdomus niuansas, pastebimas daugelio klientų. Dažnai atrodo, kad į Angliją važiuojama ilgiau. Vienas iš priežasčių – eismas. Anglijoje, ypač Londono apylinkėse ir pietryčių rajonuose (M25, M11 automagistralės), intensyvus eismas gali smarkiai sulėtinti judėjimą. Be to, importo procedūros Anglijoje kartais yra griežtesnė ir lėtesnės nei eksporto Prancūzijoje ar Belgijoje. Taip pat, grįžtant į Lietuvą, sunkvežimiai dažnai veža mažiau krovinių (tuščias važiavimas arba dalinis krovinys), todėl jie gali pasirinkti greitesnius maršrutus arba neapsistoti tiesioginiuose keltuose, o važiuoti per tunelį, kas sutaupo laiko.
Išvada
Kelionės į Angliją kasdien – tai ne tiesilinės lygties atvejis. Tai sudėtingas, gyvas organizmas, kuriam reikalinga patirtis, žinios ir kantrybės. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido dvidešimtmetį, galiu užtikrinti: svarbiausia ne tai, koks išvykimo laikas parašytas lapelyje, o tai, kaip tvarkingai yra paruošti dokumentai ir koks yra pasitikėjimas pervežėju.
Kai planuojate siuntą, visada atidėkite „saugos laiko“ tarpą. Nors mes stengiamės, kad išvykimai vyktų pagal grafiką, o atvykimai būtų tikslūs, orai, muitinės ir eismai yra jėgos, prieš kurias mūsų laikrodžiai bejėgiai. Tikėkina savo pervežėją, klauskite apie maršruto niuansus ir būkite kantrūs – tai yra pagrindas sėkmingai prekybai su Anglija. Gerai suplanuota logistika sutaupo ne tik nervus, bet ir pinigus, todėl niekada nebijokite klausti detalių apie tai, ką tiksliai reiškia jūsų krovinio „išvykimo ir atvykimo laikas“.