Kaip užtikrinti saugią kelionę mikroautobusu iš Jungtinės Karalystės: Visiškas vadovas

Atvykimas į Jungtinę Karalystę ir, ypač, išvykimas iš jos keliaujant į Lietuvą ar kitas Europos šalis, visada buvo reikšmingas iššūkis, tačiau pastaraisiais metais, po „Brexit“, logistinis peizažas pasikeitė nepripažįstamai. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip keitėsi taisyklės, kaip buvo statomos naujos užkardos ir kaip kūrėsi naujos procedūros. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: kelionių saugumas yra ir visada bus absoliutus prioritetas. Nors šiuolaikiniai mikroautobusai yra techniškai labai pažangūs, ilgos kelionės, kaip antai maršrutas Londonas–Vilnius, kertant kelias šalis ir laiko juostas, reikalauja ne tik techniškai tvarkingo transporto priemonės, bet ir išsamnio pasiruošimo.

Saugus pervežimas nėra tik vairuotojo ar keleivių atsitiktinumas. Tai yra sistemą sudarantis procesas, kuris prasideda dar prieš pakeliant variklį. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėsiančiomis suprasti, kaip užtikrinti, kad kelionė mikroautobusu iš UK būtų ne tik patogi, bet ir saugi. Mes aptarsime viską nuo techninės būklės patikrinimo iki dokumentų tvarkos ir vairuotojo darbo režimo, nepaisant to, ar planuojate kelionę patys, ar pasitikite profesionalia transporto kompanija.

Svarbu suprasti, kad kelyje rizikų negalima visiškai išvengti, tačiau jas galima sumažinti iki minimumo. Ilgų atstumų (virš 2000 km viena kryptimi) kelionės pavargina ne tik žmones, bet ir transporto priemones. Anglijos ir Vokietijos autostradose, Lenkijos vietinėse keliuose ir Lietuvos greitkeliuose kiekviena šalis turi savus niuansus, kuriuos turi žinti atsakingas organizatorius. Todėl šis vadovas sukurtas tam, kad suteiktų pilną vaizdą apie tai, kas sudaro aukščiausios kokybės ir saugumo standartą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokius techninius patikrinimus reikia atlikti mikroautobusui prieš išvykstant iš Jungtinės Karalystės?

Techninės būklės tikrinimas yra pagrindas be kurio neįmanoma įsivaizduoti saugios kelionės. Prieš išvykstant iš UK, būtina atlikti neįprastą „techninę apžiūrą“, o gilų visų sistemų patikrinimą. Pirmiausia, dėmesys skiriamas padangoms. Jos turi ne tik turėti reikiamą protektoriaus gylį (juridiškai mažiausiai 1,6 mm, tačiau aš visada rekomenduoju ne mažiau kaip 3 mm ilgoms kelionėms), bet ir būti pritaikytos metų laikui. Vasarą kelionė per Europą gali būti karšta, o rudenį ar žiemą susiduriama su lietumi ir vėju. Be to, patikrinkite padangų amžių – senos, net jei ir nenaudotos, padangos gali pradėti plėšiotis dėl gumos senėjimo.

Antra, stabdžių sistema. Ilgos kelionės, ypač vokiškose autostradose, kur reikia smarkiai stabdyti nuo didelio greičio, arba kalnuotose vietovėse, kai važiuojama žemyn, kaitina stabdius. Būtina patikrinti stabdžių skysčio lygį, stabdžių trinkelės (kaladėles) ir diskus. Joks triksimas ar šnypštimas negali būti ignoruojamas. Trečia, variklis ir aušinimo sistema. Pervežant keleivius, kondicionierius dirba pilnu pajėgumu, kas didina apkrovą varikliui. Radiatoriaus aušinimo skysčio lygis ir termostato būklė yra kritiniai, kad išvengtume perkaitimo Prancūzijoje ar Belgijoje. Galiausiai, šviesos ir elektros. Nuo Brexit taikomi reikalavimai dėl šviesų derinimo (jei automobilis registruotas UK, gali reikėti keleivių šviesų juostos ar adapterių), tačiau svarbiausia – visos šviesos turi veikti be menkiausio gedimo. Tai ne tik saugumo, bet ir teisinio reikalavimo klausimas.

2. Ar „Brexit“ paveikė dokumentų reikalavimus vairuotojams ir keleiviams?

Žinoma, ir tai viena didžiausių klaidų šaltinių. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl senosios tapatybiės kortelės nebegali būti naudojamos kaip kelionės dokumentas. Kiekvienam keleiviui ir vairuotojui būtina turėti galiojantį pasą. Net jei jūsų vairuotojo pažymėjimas išduotas Britanijoje, jis nėra kelionės dokumentas.

Be to, jei kelionę atlieka neprivatus asmuo, o transporto kompanija, mikroautobusui gali reikėti specialių leidimų (Community Licence arba ECMT). Taip pat svarbu pasirūpinti „Green Card“ – žaliąja draudimo kortele, kuri patvirtina, kad jūsų civilinė atsakomybės draudimas galioja Europos Sąjungoje. Be šios kortelės, vairuotojas gali būti apskustas ir uždrausta važiuoti toliau ties siena. Ir dar vienas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama – GB ženklelis (juodas ant balto fono) gale automobilio. Nors britai dažnai jau turi jį integruotą į valstybinius numerius, jei numeriai senesnio tipo, fizinis lipdukas yra privalomas.

3. Kaip tinkamai suplanuoti maršrutą, kad išvengtumėt problemų kelyje?

Maršruto planavimas – tai ne tik įvedimo taško į GPS įvedimas. Tai yra strateginis žaidimas. Esu matęs daug atvejų, kai navigacija vedė per miesto centrus, kur buvo draudžiamas važiavoti sunkesniems nei 3,5 tonos transporto priemonėms, arba per žemus tiltus (ypač Anglijoje, bet taip pat ir žemyninėje Europoje). Mikroautobusai dažnai yra aukštesni nei įprasti automobiliai, todėl aukščio apribojimai yra kritiški.

Saugus maršrutas taip pat turi atsižvelgti į poilsio vietas. Negalima važiuoti 10 valandų be perstojo. Reikia iš anksto surasti saugias apsilankymo vietas (motorway services arba poilsio aikšteles), kur galima ne tik užpilti kuro, bet ir išlipti, pailsėti, pasiimti maisto. Taip pat reikia numatyti laiko rezervą nelauktoms situacijoms – uždangoms, eismo įvykiams ar greičio apribojimams darbuose. Mano patirtis rodo, kad reikia skirti mažiausiai 15-20% daugiau laiko nei numato „idealus“ GPS skaičiavimas. Be to, būtina tikrinti, ar maršrutas neveda per zonas, kur reikalingi specialūs draudimai (pavyzdžiui,环保 zonas Vokietijos miestuose, kur reikia „Umweltplakette“ lipduko).

4. Kokie yra pagrindiniai vairuotojo darbo ir poilsio režimai (tacho grafai)?

Tai vienas svarbiausių saugumo aspektų. Net jei mikroautobusas yra skirtas iki 9 keleivių (įskaitant vairuotoją) ir svorio neviršija 3,5 tonos, vairuotojas vis tiek yra pavargęs žmogus. Tačiau jei mikroautobusas turi daugiau vietų (pvz., 9+1 ar daugiau) arba svoris viršija 3,5 tonos, tuomet privalomai taikomi ES reglamentai (EC 561/2006). Tai reiškia, kad vairuotojas privalo naudoti tachografą ir laikytis griežtų taisyklių: 4,5 valandos vairavimo, po to 45 minučių pertrauka (arba 15+30 min.), kasdieninis poilsis 11 valandų (gali būti sumažintas iki 9 ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę), ir savaitinis poilsis 45 valandos.

Net jei tachografas nėra privalomas (pvz., M1 kategorijos mikroautobusas), aš visada primygtinai rekomenduoju laikytis panašių normų. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už girtą. Vairuotojas turi miegoti mažiausiai 7-8 valandas per naktį. Organizatorius turi užtikrinti, kad vairuotojas nebūtų verčiamas dirbti pertraukų metu. Tai ne tik baudų klausimas (kurios už darbo laiko pažeidimus yra milžiniškos), bet ir gyvybiškai svarbus dalykas.

5. Kaip užtikrinti keleivių saugumą kelionės metu?

Keleivių saugumas prasideda nuo jų elgesio švietimo. Prieš išvykstant turi būti trumpas instruktažas. Visi keleiviai privalo užsisegti saugos diržus. Nėra jokios išimties, net jei sėdite gale. Mikroautobusuose, aštuoniuose ar devyniuose vietose, smūgio metu neusegęs keleivis gali ne tik susižaloti pats, bet ir mesti į kitus keleivius.

Taip pat svarbu bagažo tvirtinimas. Negalima tiesiog mesti krepšių į galinę dalį. Jei stačiai stabdysite, nepritvirtintas bagažas tampa sviediniu. Bagažinėje daiktai turi būti užfiksuoti tinkleliais ar diržais. Jei mikroautobuse yra aukštos lentynos (kaip dažnai būna 9 vietų autobusuose), ten negalima dėti sunkių daiktų, nes jie gali nukristi į keleivius. Taip pat reikia užtikrinti, kad keleiviai netrukdytų vairuotojui – nelydimas triukšmas, bandymas kalbinti vairuotojui sudėtingomis situacijomis ar netinkamas elgesys gali nukreipti dėmesį nuo kelio.

6. Kokios rizikos susijus su kuro įpilimu ir kuro kokybe?

Kiekvienoje šalyje kuro kokybė gali šiek tiek skirtis, tačiau didžiausia rizika yra neteisingo kuro įpilimas. Dažnai, užsukus į degalinę po ilgos kelionės, kai vairuotojas pavargęs, gali būti įpilamas dyzelinas vietoje benzino ar atvirkščiai. Tai mirtinas transporto priemonei. Visada reikia dukart patikrinti, kur antros degalų žarnos spalva (dažniausiai juoda – dyzelinas, žalia – benzinas), ir atitikti ją su automobilio bako dangteliu.

Be to, svarbu planuoti kurą. Kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje ar Vokietijoje) degalines tenka ieškoti atokiau nuo autostrados, o kai kuriose (pvz., Lenkijoje) jų gausu, tačiau kokybė gali svyruoti. Aš visada rekomenduoju užpilti kuro didžiausiuose ir žinomuose tinkluose (pvz., Shell, BP, Aral), kad išvengtų kokybiško degalų problemų, kurios gali sugadinti kuro filtrus ar siurblius. Taip pat nepamirškite, kad UK kuro bakeliai dažnai matuojami galonais, o Europoje – litrais, tad verta sužinoti savo automobilio bakelio talpą litrais, kad neatsitiktų situacijos, kai „pusė bako“ reiškia mažiau nei tikėtasi.

7. Kaip elgtis nelauktose situacijose (gedimas, avarija, ligos atvejis)?

Geriausias būdas pasiruošti nelauktai situacijai yra turėti planą. Pirmiausia, kiekviename mikroautobuse turi būti veikiantis ir prikrautas gaisrinė gesintuvas, pirmosios pagalbos komplektas (pritaikytas keleivių skaičiui), atšvaitų komplektas ir paspirtukas (kai leidžiama). Jei įvyksta gedimas, mikroautobusas turi būti kuo toliau nustumtas nuo važiuojamosios dalies, įjungti „keturkopiai“ ir pastatyti įspėjamasis trikampis.

Turėkite su savim visada kontaktinius telefono numerius: techninės pagalbos numerį (jei turite draudimą), policiją (112 – bendras numeris visoje Europoje), ir savo kelionių organizatoriaus numerį. Jei vienas iš keleivių sunkiai susirgą, reikia skubiai kreiptis į medicininę pagalbą. Svarbu turėti su savimi keleivių sąrašą su jų asmens duomenimis ir, jei įmanoma, kontaktiniais numeriais artimiesiems bei informaciją apie jų sveikatos draudimą (EHIC kortelę arba privatų draudimą). Kalbėkite viena kalba keleiviams, kad išvengtėme panikos.

8. Kokios yra specifinės taisyklės važiuojant pro tunelius (pvz., Eurotunelis)?

Eurotunelis (tarp UK ir Prancūzijos) turi griežčiausius saugumo reikalavimus pasaulyje. Prieš įvažiuojant į traukinį, atliekamas specialus patikrinimas. Negalima turėti degiųjų medžiagų (išskyrus mažą kiekį deguto į standartinį konteinerį), dujų balionų (netgi virtuvinių, jei jos nėra specifiai tvirtintos ir išjungtos). Vairuotojui draudžiama išlipti iš automobilio važiuojant tuneliu, todėl prieš įvažiavimą reikia užtikrinti, kad visi keleiviai yra pasiruošę ilgai (35 min.) kelionei tamsioje be išlipimo.

Taip pat būtina, kad automobilio akumuliatorius būtų idealios būklės – jei jis nusileis, gaisro gesinimo sistemos neveiks. Taip pat reikia nusišluostinti priekinius stiklus (nors tai atrodo keista, tačiau dėl dūmų ir gesinimo sistemų matomumas gali sumažėti). Jei automobilis užsidegs, tunelyje nėra kur pabėgti, todėl prevencija čia yra absoliuti.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo paslaugų teikėją?

Jei nuspręsite patikėti kelione profesionalais, o ne važiuoti patys, kriterijai turi būti griežti. Pirma, patikrinkite, ar įmonė turi galiojantį licenciją (Jungtinėje Karalystėje tai Operator’s Licence). Antroje vietoje – draudimas. Įmonė turi turėti ne tik transporto priemonės draudimą, bet ir keleivių apsaugos draudimą (Passenger Liability Insurance).

Trečia, pažiūrėkite į vairuotojų kvalifikacą. Ar jie turi CPC (Certificate of Professional Competence) pažymėjimus? Tai rodo, kad jie ne tik moka vairuoti, bet ir supranta logistiką, saugumą ir darbo laiko normas. Ketvirta, atsiliepimai. Ieškokite ne tik teigiamų, bet ir neutralių atsiliepimų. Žiūrėkite, kaip įmonė reaguoja į skundus. Penkią žvaigžutes turinti įmonė be komentarų gali būti suklastuota, o įmonė, kuri atsako į klausimus ir sprendžia problemas, yra patikimesnė. Ir galiausiai – kaina. Jei kaina atrodo per daug maža, tai dažniausiai reiškia, kažkur taupoma – ant vairuotojo poilsio, techninės priežiūros ar draudimo.

10. Ką daryti, jei kelionės metu pasikeičia oro sąlygos (sniegas, liūtis, rūkas)?

Oro sąlygos tarp Anglijos ir Lietuvos gali skirtis drastiškai. Vieną dieną gali būti saulėta Londono pietuose, o po kelių valandų – sniego audra Vokietijos kalnuose. Raktas į saugumą yra lankstumas. Jei prasideda stiprus liūtis, reikia sumažinti greitį ir padidinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Rūke reikia naudoti rūko žibintus, bet tik tada, kai matomumas sumažėja iki 100 metrų, ir neleisti jų, kai rūkas išsisklaido, kad nusleisti kitus vairuotojus.

Jeigu kelyje pasirodo sniegas, svarbu turėti grandines (jei jos reikalingos šalyje, pvz., Vokietijoje ar Austrijoje, jos dažnai yra privalomos).