Kaip Užsisakyti Pervežimą iš Anglijos Pigiai: Eksperto Vadovas

Pervežimų iš Anglijos į Lietuvą rinka per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė nepripažįstamai. Dar ne taip seniai, prieš įstojant į Europos Sąjungą ir vėliau – prieš „Brexit“, ši maršrutas buvo tiesiog ir paprasta. Tuo metu daugelis žmonių susidurdavo su problema, kaip rasti vežėją, o ne kaip taupyti. Dabar situacija kitokia: pasiūlas yra didžiulė, tačiau ir kainos, bei reikalavimai dokumentams išaugo. Dirbdamas šioje srityje virš dvidešimties metų, esu matęs viską – nuo idealiai organizuotų didelių partijų iki chaotiškų bandymų pergabenti vieną sofą už dyką.

Klientai dažnai klausia: „Ar įmanoma pervežti krovinią iš Anglijos pigiai, neprarandant kokybės?“ Atsakymas yra teigiamas, tačiau jis reikalauja supratimo, kaip veikia transporto sistemos. Pigumas – tai ne tik mažiausia kaina eurais, tai ir optimalus sprendimas, kuris apsaugo jus nuo nepageidaujamų staigmenų muitinėje ar vėlavimų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, kur galima taupyti, o kur taupyti tiesiog pavojinga.

Įvadas

Anglija vis dar yra viena populiariausių prekių pirkimo vietų lietuviams. Nuo „eBay“ aukcionų ir „Amazon“ parduotuvių iki statybos medžiagų ir automobilių importo – srautas nenustoja. Tačiau pasikeitus politinei situacijai, pasidarė daugiau biurokratijos. Dabar tai nebe paprasta važiavimas per kanalą; tai reiškia muitinės deklaravimą, PVM mokėjimus ir griežtesnius reikalavimus krovinių apžiūrai.

Dauguma klientų, ieškančių pigiausio varianto, dažnai patenka į dviejų ekstremalių situacijų spąstus. Pirmieji renkasi nelegalius arba pusiau legalius „krovininius keleivius“, kurie veža krovinius asmeniniais automobiliais. Tai atrodo pigu, tačiau rizikuojate prarasti prekes, jei muitinė nuspręs, kad tai komercinė siunta, o ne asmeniniai daiktai. Antrieji – renkasi didžiausias ir brangiausias logistikos kompanijas, mokėdami markę už prekės ženklą, nors to paties pasiekti galima ir mažesnėmis kainomis vidutinių dydžio, lankstesnių vežėjų.

Tikrasis eksperto patarimas yra toks: pigumas randamas planavime ir supratime. Jei žinote, kaip veikia kainodara pagal tūrį, svorį ir maršrutą, galite efektyviai derėtis. Be to, svarbu suprasti, kad „pigiai“ ne visada reiškia „lėtai“ arba „nelabai saugiai“. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, padėdami jums užsisakyti pervežimą taip, kad jūsų piniginė nenukentėtų, o krovinys atvyktų laiku ir saugiai.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos daugiau kaip dvidešimt metų darbo patirties metu girdėju dažniausiai. Jie padės jums suprasti procesą ir išvengti brangių klaidų.

1. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia pervežimo kainą iš Anglijos?

Kainodarą formuoja ne vienas veiksnys, o jų visuma. Pagrindinis yra krovinio tūris arba svoris. Transporto versle vadinamasis „užimtumo“ koeficientas lemia, ar vežėjas pajėgs uždirbti iš kelionės. Jei vežate ploną, bet labai ilgą prekę (pvz., grindų lentas), ji gali užimti visą vagono ilgį, sverdama nedaug. Tokiu atveju kaina skaičiuojama pagal tūrį (kubinius metrus). Jei tai sunki mašina ar statybinės medžiagos – skaičiuojama pagal svorį.

Antrasis svarbus veiksnys yra atstumas ir paėmimo/išvežimo vieta. Anglija didelė šalis. Paimti krovinį Londono centre arba jo pietuose kainos brangiau nei pramoniniame mieste šiaurėje, dėl didelių uždarbių ir eismo spūsčių. Taip pat svarbu, ar krovinį reikia paimti iš pirmųjų durų (private address), ar iš sandėlio (warehouse). Paėmimas iš privačių namų dažnai kainuoja brangiau dėl papildomo laiko, reikalingo krovinio pakrovimui, ypač jei nėra keltuvojo.

Galiausiai, degalų kainos ir keltų bilietų kainos taip pat svyruoja. Šiuo metu, po „Brexit“, svarbų vaidmenį vaidina ir muitinės procedūros – jei vežėjas turi laukti muitinėje ilgiau nei planuota, tai gali būti įskaičiuota į papildomus mokesčius, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip.

2. Ar „Brexit“ paveikė pervežimų kainas ir kaip tai įtakoja klientą?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje. Iš esmės, kainos pakilo, tačiau ne dėl paties transporto, o dėl biurokratijos. Anksčiau prekės keliavo be sustojimų, dabar kiekviena siunta turi būti deklaruojama. Tai reiškia, kad vežėjas turi turėti partnerį muitinės tarpininką arba patį mokėti už deklaravimo paslaugas.

Klientui tai reiškia, kad, norint užsisakyti pigų pervežimą, būtina teisingai pateikti dokumentus. Jei dokumentai neteisingi, siunta gali būti sulaikyta, o saugojimas sandėlyje arba muitinės mokestis už delspinigius gali padidinti galutinę sąskaitą dvigubai. Taigi, „Brexit“ ne tiesiog padidino kainas, jis padarė jas labiau priklausomas nuo dokumentų tvarkos. Dabar pigiausias pervežimas yra tas, kuris yra gerai suplanuotas ir deklaruotas iš karto, be vėlavimų pasienio punktuose.

3. Kas yra grupinis pervežimas (krovininių keleivių) ir kodėl jis pigiausias?

Grupinis pervežimas, arba angliškai vadinamas „groupage“, yra efektyviausias būdas taupyti mažesnėms siuntoms. Veikimo principas paprastas: vienas sunkvežimis surenka krovinius iš dešimties ar daugiau klientų Anglijoje, juos konsoliduoja sandėlyje ir veža į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, kroviniai iškraunami ir išdalijami klientams.

Kodėl tai pigiau? Todėl, kad kainą (kuro, keltų, vairuotojo atlyginimas) padalina visi dalyviai. Jei turite tik kelis paletus arba nedidelę siuntą (pvz., 200 kg), užsisakyti pilną sunkvežimį būtų neproporcingai brangu. Grupiniame pervežime mokate tik už tą erdvę, kurią užima jūsų krovinys.

Trūkumas gali būti laikas – reikia laukti, kol sunkvežimis surinks visus krovinius. Tačiau jei jūsų skubėjimo lygis nėra kritiškas, tai yra geriausias pasirinkimas. Mano patirtis rodo, kad dauguma klientų, ieškančių pigiausio sprendimo, renkasi būtent šį metodą.

4. Kaip krovinio paruošimas ir pakavimas gali sumažinti išlaidas?

Tai viena dažniausiai ignoruojamų sričių. Gerai supakuotas krovinis ne tik saugesnis, bet ir pigesnis. Pirmiausia, kalbant apie paletes. Jei krovinys padėtas ant standartinės EUR paletės (120x80 cm) ir užfiksuotas (apvyniotas) plėvele, jis užima mažiau vietos ir yra lengviau kraunamas keltuvu. Jei krovinys yra „minkštas“, be paletės, krautojimo komanda gali paprašyti papildomo mokesčio už rankinį įkėlimą.

Antra, aš stengiuosi paaiškinti klientams, kad reikia naudoti tūrį efektyviai. Jei vežate lengvas, bet didelės talpos prekes (pvz., pagalves, žaiskus), stenkitės suspaisti arba sudėti į kuo mažesnę dėžę, kad neužimtumėte nereikalingo kubinio metro. Krovinių keleiviai moka už užimtą vietą. Jei jūsų dėžė tuščia viduje arba blogai sudėliota, jūs mokate už orą.

Taip pat svarbu nurodyti tikslius išmatavimus. Dažnai klientai sako: „maždaug 1 metras“, o realiai paaiškėja, kad 1,2 metro. Tai gali pakeisti klasifikaciją ir kainą. Tikslios informacijos teikimas leidžia išvengti konfliktų ir papildomų sąskaitų vėliau.

5. Kada geriausia užsakyti pervežimą, kad kaina būtų mažesnė?

Planavimas – tai pinigai. Stengiuosi visada pasakyti: „nešk man savo krovinį rytoj, o šiandien“ ar „ne šį penktadienį, o kitą“. Transporto kompanijos turi tuščius važiavimus (dead mileage), kai jie veža krovinią į Angliją, o grįžta tuščia arba pusiau tuščia. Jei galite laukti ir derinti savo grafiką su tokiu grįžtančiu sunkvežimiu, kaina gali būti iki 30-40 proc. mažesnė.

Taip pat reikia atsižvelgti į sezoniškumą. Prieš šventes (Kalėdas, Velykas) arba vasaros atostogų pradžią kainos šuoliauja aukštyn dėl didelio paklausos. Jei galite perkelti savo pervežimą į „ramų“ laikotarpį, pvz., sausio vidurį arba rudenį, taupysite nemažai.

Taip pat verta prisiminti, kad skubus užsakymas (pvz., „reikia paimti rytoj“) visada kainuoja brangiau. Vežėjams reikia laiko organizuoti maršrutą. Užsakymas bent savaitę-dvi iki planuojamos datos leidžia logistikos priemonių valdytojams surasti geriausius variantus.

6. Kaip teisingai užpildyti dokumentus, kad išvengtumėte papildomų mokesčių?

Dokumentai yra svarbiausia dalis po „Brexit“. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlio kvitas (Packing List) ir, jei tai komercinė siunta, prekių sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Dažniausia klaida yra neteisingai nurodyta prekių vertė arba kodai (HS kodai).

Jei norite pigiai ir sklandžiai, būtinai nurodykite tikrąją prekių vertę. Dažnai klientai bando nurodyti mažesnę vertę, kad sumokėtų mažiau mokesčių, tačiau muitinė turi savo vertinimo mechanizmus. Jei jie įtars apgavystę, gali pradėti išsamią patikrą, o tai kainuoja brangiau nei mokesčiai už realią vertę. Be to, draudimas nebus apmokėtas, jei krovinio vertė sąskaitoje bus nurodyta mažesnė nei jo tikroji vertė.

Taip pat būtina tiksliai apibūdinti prekes. Vienintelis „Used goods“ (naudotos prekės) užrašas dažnai nesutinka muitinės. Reikia išvardyti, kas tai yra: „Naudoti baldai“, „Naudoti motociklo dalys“ ir t.t. Gerai parengti dokumentai greitina muitinės procedūras, o laukimas – tai pinigai.

7. Kokios yra specifinės automobilių iš Anglijos pervežimo ypatybės?

Automobilių pervežimas turi savo niuansus. Pigiausias būdas – tai transportuoti automobilį su vilkiku (autovežiu). Tačiau čia yra du variantai: kai automobilis važiuoja savo eiga (prieš priekabą) arba kai jis yra pakrautas į priekabą (pvz., 4 automobiliai aukščio priekaboje).

Automobilių aukcionuose (pvz., Copart, BCA) pirkant mašinas, būtina atsižvelgti į tai, ar mašina važiuoja. Jei mašina nevažiuoja, reikės specialios technikos (keltuvo arba lyno) pakrovimui, kas brangina procesą. Be to, Anglijoje yra daug vietų, į kurias sunkvežimis su priekaba negaliuva (pvz., siauros gyvenamųjų namų gatvės). Tokiu atveju reikia organizuoti mašinos pervežimą nuo pirkėjo namų iki saugaus įvažiavimo vietos sunkvežimiui (t.y. dvigubą pervežimą).

Taip pat svarbu VIN kodo deklaravimas. Neteisingai deklaruotas automobilis gali būti sulaikytas ilgam laikui. Mano patirtis rodo, kad pigiausia yra pirkti mašinas, kurias galima pakrauti į terminalą, kurį aptarnauja dažni maršrutai, o ne reikalauti, kad vairuotojas važiuotų į atokius Anglijos kaimus.

8. Ar verta rinktis tarpininkus ar tiesiogiai veikiančias transporto kompanijas?

Tai amžinas klausimas. Tarpininkai (brokeriai) dažnai turi platų kontaktų tinklą ir gali rasti geriausią kainą tarp daugelio vežėjų. Jie užsiima dokumentų rengimu ir koordinavimu. Tačiau jie prideda savo maržą ant kainos.

Tiesiogiai vežiantys vežėjai (savų sunkvežimių savininkai) gali siūlyti žemesnes kainas, nes nėra tarpininko. Tačiau jie gali būti mažiau lankstūs grafikuose ir dažniau specializuojasi tik tam tikruose maršrutuose ar krovinių tipuose.

Ką aš patarčiau? Jei jūsų krovinys nestandartinis, sudėtingas arba reikalingas kompleksinis aptarnavimas (pvz., muitinės clearingas + pervežimas), tarpininkas gali sutaupyti jūsų nervus. Jei tai paprasta paletė arba automobilis, ir turite laiko paieškoti, kreipkitės tiesiogiai į vežėjus. Svarbiausia – patikrinti ar įmonė turi realų transportą, o ne yra tik „virtualus“ brokeris.

9. Kokius paslėptus mokesčius reikia numatyti užsisakant pervežimą?

Niekas nemėgsta staigmenų. Dažniausia paslėpta išlaida yra vadinamasis „Long Length“ arba „Overhang“ mokestis. Jei jūsų krovinis (pvz., ilgos lentos, vamzdžiai) ilgesnis nei standartinė paletė, jis gali trukdyti krauti kitas siuntas. Tokiu atveju vežėjas gali taikyti papildomą mokestį už užimtą vietą kelyje.

Kitas dažnas dalykas – laukimas. Jei sutartyje nėra fiksuoto laiko (pvz., 1 valanda pakrovimui ir 1 valanda iškrovimui), o vairuotojas praleidžia ten 4 valandas (nes negali susisiekti su gavėju arba nėra keltuvojo), jis gali išrašyti sąskaitą už laukimą (standoff charge).

Taip pat būkite atidūs su mokesčiais už „paskutiniųjų mylių“ pristatymą. Kartais kaina nurodyta „iki Vilniaus“, o jūs esate Zarasuose. Toks atstumas gali kainuoti papildomai. Visada klauskite, ar kaina yra „galutinė“ (door to door) ir ar ji apima visus priedus.

10. Kaip apsaugoti save nuo sukčių ir nepatikimų vežėjų?

Logistikoje, kaip ir visur, yra nedorų žmonių. Pagrindinė apsauga – sutartis. Niekada nesiderėkite tik per telefoną ar „Facebook“ žinutes. Paprašykite išrašyti sąskaitą faktūrą arba pasirašyti transporto sutartį. Dokumente turi būti aiškiai nurodyta, kas atsakingas už krovinį ir kokia yra atsakomybės riba.

Patikrinkite įmonės reputaciją. Jei tai Lietuvos įmonė, pažiūrėkite Sodro duomenis, ar ji neveikia tik prieš kelias dienas. Jei užsienio įmonė – ieškokite atsiliepimų internete (pvz., „Trustpilot“ arba transporto forumuose).

Kita svarbi taisyklė – mokėjimo sąlygos. Niekada nemokėkite 100 % iš anksto. Įprasta praktika yra 30-50 % avansas, o likutį mokėti gavus siuntą.