Kaip Užsakyti Greitą Siuntų Pervežimą iš Anglijos: Vadovas Be Nereikalingų Rūpesčių

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšiai. Anksčiau tai buvo tiesiog maršrutas „ten ir atgal“, tačiau po „Brexit“ viskas tapo sudėtingiau, bet tuo pačiu ir struktūruotesnė. Verslas ir privačiai asmenys vis dažniau ieško ne tik pigiausio, o ir patikimiausio būdo greitai gauti siuntas iš Anglijos. Nesvarbu, ar tai svarbi sutartinė dokumentų partija jūsų advokatui, ar atsarginės dalys automobiliui, kurios reikalingos „vakar“, suprasti procesą yra pusė sėkmės.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užsakyti greitą siuntų pervežimą, kad jums nereikėtų nerimti dėl muitinės ar vėlavimų. Mes išnagrinėsime visus niuansus – nuo dokumentų rengimo iki to, kaip išsirinkti tinkamą transporto priemonę. Tikslas vienas – jūsų siunta turi pasiekti adresatą saugiai ir laiku.

Rinka pasiūlo įvairių sprendimų: nuo standartinių krovininių autobusų (furgonų) iki ekspresinių automobilių, važiuojančių specialiai užsakytu maršrutu. Tačiau greitis visada kainuoja, ir ne tik pinigus. Jis reikalauja tikslumo. Viena neteisingai parašyta eilutėje prekių sandėlio kvitą gali užstrigti Doverio uoste arba Lietuvos muitinėje dieną, dvi ar net savaitę. Todėl, siekiant 100 proc. efektyvumo, reikia žinoti, kaip sistema veikia iš vidaus.

Štai kas tikrai svarbu: greitas pervežimas iš Anglijos šiandnelėje nebevystomas tik pagal kuro sąnaudas. Tai sudėtingas etapas, kuriame susiduria logistika, teisė (pamirškime, kad Britanija nebenaudoja ES taisyklių) ir techninės galimybės. Toliau pateikiamame išsamų DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) skyriuje rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, padėsiančius jums jaustis expertu šioje srityje, kai tik užsaky-site paslaugą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko trunka vidutinis greitas siuntos pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai yra pats dažniausias klausimas, kurį girdžiu, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, ką mes vadiname „greitu pervežimu“. Jei kalbame apie konsoliduotas siuntas (taip vadinamas dalinis krovinys, kai viename furgone vežama keleto klientų prekės), tai standartinis terminas yra nuo 4 iki 7 darbo dienų po to, kai prekės surenkamos sandėlyje Anglijoje. Anglijoje reikia laukti, kol furgonas užsipildo, paprastai tai trunka 1–2 dienas, pats kelionės laikas – dar 2–3 dienos, o galiausiai – išskirstymas Lietuvoje.

Tačiau jei jums reikalingas ekspresinis pervežimas (dedicated transport), kai atvyksta specialus vairuotojas ir veža tik jūsų krovinį be sustojjimų kitų klientų dėlei, tuomet laikas gali sumažėti iki 24–48 valandų. Taip, fiziškai vairuotojas gali nuvažiuoti nuo Londono iki Vilniaus per maždaug 24–30 valandas (nepaisant poilsio laiko), tačiau reikia atsižvelgti ir į muitinės procedūras. Po „Brexit“ greičiausią procesą stabdo ne kelias, o dokumentų tvarkymas. Jei visi dokumentai paruošti iš anksto (EORI numeris, importo deklaracija), siunta gali būti pristatyta per 2 dienas. Jei ne – laukimas gali užtrukti.

2. Kokius dokumentus būtina parengti, kad siunta neišlįktų muitinėje?

Dirbant šioje srityje 20 metų, galiu pasakyti viena: dokumentai yra svarbiau nei pačios prekės. Po 2021 m. sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungos muitų sąjungą, kiekviena siunta, netgi mažas dovanų pakelis, turi kirsti sieną formaliai.

Sąrašas yra toks: 1. Prekių sandėlio kvitas (Packing List): Čia turi būti tiksliai nurodyta, kas yra dėžėje, kiek svorio, kokia tūrinė masė. 2. Parduotuvės sąskaita faktūra (Commercial Invoice): Tai absoliučiai būtina. Muitininkas turi žinoti ne tik, kas per daiktas, bet ir jo tikrąją vertę. Be vertės negalima apskaičiuoti PVM ir muito. Jei tai dovana, reikia nurodyti „Zero value“ arba nurodyti rinkos vertę, bet muitinė turi savo vertinimo mechanizmus. 3. EORI numeris: Importuotojas (tas, kas gauna prekes Lietuvoje) privalo turėti galiojantį ES EORI numerį. Be jo siunta nebus įleista. 4. Sertifikatai (jei reikia): Jei pervežate maisto produktus, gyvūnus arba chemines medžiagas, be atitinkamų sertifikatų (pvz., sanitarinių) niekas nevyks.

Jeigu trūksta bent vieno šio dokumento, siunta užstringa Lietuvos muitinės terminaluose (pvz., Kėdainiuose, Šiauliuose ar Kaune), tenka mokėti saugojimo mokestį, o terminai prasilenkia su savaitėmis.

3. Kuo skiriasi „dalinių krovinių“ (LTL) pervežimas nuo pilno krovinio (FTL)?

Ekspertų akimis tai yra fundamentinis pasirinkimas, lemiant ir kainą, ir greitį. FTL (Full Truck Load) tai yra situacija, kai jūsų siunta užima visą furgoną arba sunkvežimį. Jūs užsakote visą vietą. Tai greičiausias ir saugiausias būdas, nes furgonas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Anglijoje į jūsų sandėlį Lietuvoje be sustojjimų tarpiniuose punktuose. Nėra rizikos, kad kas nors padės savo sunkų lagaminą ant jūsų trapios technikos.

LTL (Less than Truck Load) arba lietuviškai – dalinis krovinis, yra populiariausias pasirinkimas mažesnėms įmonėms ir privatiems asmenims. Čia logistikos kompanija surenka prekes iš keliolikos siuntėjų Anglijoje, pakrauna į vieną furgoną ir veža į Lietuvą. Atvykus į Lietuvą, furgonas važinėja po adresatus ir iškrauna. Tai pigiau, nes kaina dalijama tarp visų, bet lėčiau dėl „kolektyvino“ proceso. Be to, yra didesnė rizika, kad prekės gali pažeisti kitų krovinių dėl prasto užfiksavimo, jei krautojime nebuvo tvarkos.

Jums svarbu užsakyti greitą pervežimą? Tada, jei telpate, verta pagalvoti apie mažesnį furgoną (pvz., 3.5 t arba 5-6 t visą vietą), jis bus lankstesnis ir greitesnis nei 20 tonų gigantas, kuris turi sustoti kiekviename mieste.

4. Kaip „Brexit“ pasikeitė pervežimų procesą ir ką tai reiškia klientui?

Apie „Brexit“ girdime nuolat, bet kas tai reiškia praktiškai? Anksčiau furgonas iš Londono galėdavo važiuoti tiesiai į Vilnių be jokios sustabdymo procedūros sienoje – tik pasienio ženklas pravažiuodavo. Dabar, kertant Lamanšo sąsiaurį (Dover-Calais arba Eurotunelį), vyksta dvi export kontrolės: viena Anglijos pusėje (išvykstant), kita Prancūzijos pusėje (atvykstant į ES).

Klientui tai reiškia du dalykus: laikas ir biurokratija. Prieš išvežant siuntą iš Anglijos, mūsų brokeriai turi pateikti išvykimo deklaraciją Anglijos muitinei. Jei ten klaida, furgonas neišvažiuos. Atvykus į ES teritoriją (paprastai į Belgiją arba Olandiją, kur yra pagrindiniai Lietuvos furgonų hubai), pateikiama importo deklaracija.

Kas pasikeitė klientui? Dabar jis privalo būti labai tikslus su prekių kodais (HS kodais). Anksčiau buvo galiau nurodyti mažiau detaliai, dabar klaidingas kodas gali baigtis bauda arba konfiskavimu. Taip pat, atsirado mokesčiai (PVM ir galimas muitas), kurie turi būti apmokėti arba užtikrinti garantija prieš siuntos išleidimą iš muitinės. Geras logistikos partneris visus šiuos mokesčius gali apmokėti už jūsų (pagal ataskaitą) ir taip išlaisvinti siuntą be jūsų įsikišimo, tačiau tai reikalauja pasitikėjimo.

5. Kaip teisingai supakuoti siuntą, kad ji nebūtų pažeista pervežimo metu?

Kaip senas logistas galiu pasakyti: „Geriausia siunta yra ta, kurią nereikia pervežti, bet jei reikia – pakuoja ją vairuotojas, ne klientas“. Žinoma, aš juokauju, bet dalis tiesos yra. Dažniausiai gedimai atsitinka ne dėl to, kad furgonas važiuoja blogai, o dėl to, kad viduje viskas juda.

Jei siunčiate dėžę, užfiksuokite ją ant paletės. Vienintelė dėžė, kurią mes priimame be palečių, yra ta, kurią galima užmesti ant peties ir nešti. Jei dėžė stovi grindyse furgone, kur yra dar 10 tonų kitų prekių, ji bus sutraiškyta. * Paletės: Naudokite standartines EUR paletes (120x80 cm) arba UK paletes (120x100 cm). * Fiksavimas: Būtina naudoti ištempimo juostas (rinkles) arba plėvelę (shrink wrap). Prekės neturi judėti paletei. * Etiketės: Kiekvienoje pakuotėje turi būti etiketės su jūsų ir gavėjo duomenimis. Dažnai plėvelė nusiplečia ir etiketės nukrenta – todėl rekomenduoju klijų etiketes, o ne kabliukus.

Jei siuntate brangius ar trapius daiktus (pvz., baldus, elektroniką), verta investuoti į medinę dėžę (crate). Tai apsaugo nuo smūgių iš šonų ir viršaus, kai furgone kraunamos kitos paletės. Nepamirškite – kelyje yra bumps, posūkiai ir staigus stabdymai. Fizikos dėsniai niekur nedingo.

6. Kaip susiformuoja kaina ir kodėl ji taip svyruoja?

Kainos formavimas logistikoje nėra tiesioginis. Daugelis klientų mano, kad mokame tik už degalus, bet tai tik maža dalis. Kainą lemia: * Tūris ir svoris: Mes imame mokėti už tą, kas yra didesnė. Jei turite 500 kg, bet jie užima 2 vietos (LDM) furgone, mokėsite už 2 vietas, ne už svorį. Oro pervežimas (lėktuvu) skaičiuojamas pagal tūrinį svorį, o sausumos – dažniausiai pagal užimamą vietą. * Kelionės kryptis: Anglija yra sala. Reikia sumokėti už keltą arba Eurotunelį. Šie mokesčiai nuolat kyla (paprastai keliauja kartu su degalų kainomis). * Sezonumas: Kalėdų, Naujųjų Metų ar vasaros atostogų laikotarpiais vietų trūksta. Tada kaina šuoliais pakyla 20–30 proc. * Priedai: Liftas (krautuvo) naudojimas iš abiejų pusių, pristatymas „iki durų“ (prieš pat duris, ne į sandėlį), apsauga (drone monitoringas) – vis tai papildomos paslaugos.

Klauskite apie „All in“ kainą. Tai reiškia, kad į kainą įskaičiuotas keltas, degalai, muitinės išlaidos (išskyrus mokesčius valstybei) ir pristatymas. Taip išvengsite nemalonių staigmenų, kai vairuotojas atvyksta ir pareikalauja papildomai pinigų už keltą, kurio neįtraukėte į sutartį.

7. Ar galima siųsti asmeninius daiktus ar maisto produktus iš Anglijos?

Taip, galima, bet su svarbiomis sąlygomis. Asmeninių daiktų siuntimas (pvz., kai persikeliate gyventi arba siunčiate dovanas) yra laikomas importu. Jei vertė viršija 45 eurų, reikės sumokėti PVM. Taip pat, jei daiktai yra naudoti ir jūs galite įrodyti, kad jums priklauso ilgiau nei 6 mėnesius (pvz., remontui siunčiate automobilį atgal), gali būti taikomos lengvatos.

Dėl maisto produktų situacija yra sudėtingesnė. Po „Brexit“ ES taisyklės dėl gyvūninių produktų (mėsos, pieno, kiaušinių) tapo griežtesnės. Į ES iš trečiųjų šalių (o Anglija dabar yra trečioji šalis) draudžiama vežti mėsos ir pieno produktus asmeniniais tikslais, jei jie nebuvo pagaminti ES ir neatitinka griežtų veterinarinių reikalavimų. * Ką galima: Virti duona, sausi kepimai, saldumynai (be mėsos/pieno), vaisiai, daržovės (ribotais kiekiais). * Ką negalima (be specialios licencijos): Kumpiai, dešros, sūriai (pvz., „Čederis“ su kai kuriomis išimtimis, bet dažniausiai reikia sertifikatų), pienas.

Jei bandysite pervežti nelegalų maistą, siunta bus sunaikinta muitinėje, o jums gali paskirti baudą. Geriau pasikonsultuoti prieš siunčiant.

8. Kas nutinka, jei siunta pažeista arba dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, bet įvyksta. Visų pirma, kiekviena siunta, kurią pervežame sertifikuotu transportu, yra apdraudžta pagal CMR konvenciją. Standartinis apdraudimas yra apie 8,33 SDR (Specialiosios traukimo teisės) vienam kilogramui. Tai apytiksliai 10–11 eurų už kg. Tai reiškia, jei dingsta 1000 kg siunta, gausite apie 10 000 eurų atlyginimą.

Bet čia yra „avinas“. Jei siunčiate „iPhone“ telefoną, kuris sveria 0.3 kg, bet kainuoja 1000 eurų, ir jis dingsta, pagal CMR gautumėte tik 3 eurus. Todėl, pervežant brangius daiktus (auksas, brangūs metalai, elektronika, dailės kūriniai), būtina deklaruoti papildomą vertę (special interest) ir susitarti dėl padidinto draudimo. Jis kiek brangesnis, bet apsaugo jūsų investiciją.

Svarbiausia – priimti siuntą. Jei matote, kad dėžė sutraiškyta, pažeista pakuotė, turite parašyti pastabą (rezervaciją) vairuotojo dokumentuose prieš pasirašant pristatymą. Jei pasirašote „viskas gerai“ ir namie atidarykite radę trūkinėjus, draudimo kompanija atsisakys mokėti, nes pažeidimą buvote patvirtinę gavę.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją iš dešimčių pasiūlymų rinkoje?

Rinka pilna „brokerių“, kurie tiesiog perkelina užsakymus į kitus brokerius. Jei norite greičio ir kokybės, ieškokite tiesioginio pervežėjo arba didelės logistikos kompanijos, turinčios savo parką Anglijoje. Kaip ekspertas patariau atkreipti dėmesį į šiuos signalus: * Kontaktai. Ar jie turi realų telefono numerį Lietuvoje ir Anglijoje? Ar atsiliepia iš karto? * Atsiliepimai. Paieškokite ne tik Google reitingų, bet ir diskusijų forumuose (pvz., Facebook grupėse „Verslas Anglijoje – Lietuva“). * Profesionalumas. Užklausus kainą, jie turėtų klausti ne tik „iš kur į kur“, bet ir „kas tai per prekė“, „koks svoris“, „ar turite EORI“. Jei jie tik klausia adreso ir duoda kainą – tai pavojus. * Sutartis. Ar jie siunčia formalų užsakymo patvirtinimą (Order Confirmation)? Be šio dokumento jūs neturite jokios garantijos.

Negerai, jei pervežėjas vengia rašytinių sutarčių arba siūlo mokėti grynais pinigais vairuotojui „be PVM“. Tai tiesioginis kelias į problemų pilnį kauburį.

10.