Kaip Užsakyti Daiktų Pervežimą iš Jungtinės Karalystės Internetu: Pilnas Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė neatpažįstamai. Vienas ryškiausių pokyčių – tai galimybė viską užtvirtinti keletu paspaudimų, nekeldamas kojos iš namų. Anksčiau reikėjo važiuoti į uostą, kalbėtis su brokeriais, spausdinti krątininius lapus gyvenime. Šiandien, kai norite užsakyti daiktų pervežimą iš Jungtinės Karalystės (UK), viskas vyksta internetu. Tačiau paprastumas vartotojo sąsajoje nerodo pilnos proceso sudėtingės "po kapota".

Especially po „Brexit“, procesas tampa nebe paprasta prekių persiuntimu, o orentuotu muitinės ir biurokratiniais reikalavimų labirintu. Daugelis klientų, klaupdamiesi prieš kompiuterį ir užpildydami formas, nežino, kokia tikrovė juos laukia toje pačioje kelionės pabaigoje. Mano tikslas šiame straipsnyje – ne tik papasakoti, kurį mygtuką paspausti, bet ir suteikti tą giliąją žiną, kurią dažnai slepia patikimos logistikos kompanijos. Mes aptarsime viską nuo pakuočių paruošimo iki to, kas nutinka, jei siunta „užstrigs“ Londone ar Folkestone’e. Šis vadovas skirtas tiems, kurie nori ne tik išsiųsti daiktus, bet ir tai padaryti saugiai, legaliai bei, svarbiausia, be nereikalingų nervų.

Internetinės platformos suteikia patogumo, tačiau jos neatsisako atsakomybės už neteisingai pateiktus duomenis. Kaip ekspertas, galiu pasakyti: 90 % problemų kyla ne iš to, kad vairuotojas pavėlavo, o iš to, kad siuntėjas internetu padarė klaidą jau užsakymo etape. Suprasdami mechanizmus, kurie valdo šią sistemą, Jūs tapsite nebe pasyviu stebėtoju, o pilnaverčiu logistikos proceso valdytoju. Sėkmingas pervežimas prasideda ne tada, kai krovininys išvažiuoja iš sandėlio, o tada, kai Jūs atidžiai perskaitote šį tekstą ir pasirenkate teisingą strategiją.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kokius duomenis būtina turėti rankoje prieš užsakydamas pervežimą internetu?

Tai yra pagrindinis ir dažniausiai ignoruojamas klausimas. Norint užsakyti pervežimą internetu, Jūsų sistema arba brokerio tinklalapis reikalaus trijų pagrindinių dalykų: tikslių gabaritų, svorio ir gavėjo/kūrėjo duomenų. Atrodo paprasta? Tačiau praktikoje matau, kad klientai dažnai nurodo „apytikrį“ svorį. Pavyzdžiui, jei siunčiate sofą, jos svoris nurodytas kataloge gali skirtis nuo realaus, ypač jei įeina ir pakuotės svoris. Jei nurodysite mažesnį svorį, o pervežėjas jį paduos ant svarstyklių, Jums bus paskaičiuota papildoma mokesčio (vadinamasis re-weight mokestis), kuris gali būti dvigubai brangesnis už pradinę kainą.

Be to, būtina tiksliai nurodyti adreso duomenis. Jungtinėje Karalystėje adresų sistema specifinė – labai svarbu nurodyti ne tik gatvę ir namo numerį, bet ir pašto kodą (postcode). Be teisingo pašto kodo, kuris Anglijoje yra tiksliausias lokatorius, siunta gali pasiklysti jau pirmame etape. Taip pat privalote turėti gavėjo kontaktinį telefoną, kurį galima paskambinti Lietuvoje (arba šalyje, į kurią keliauja siunta). Be telefono numerio kurjeris neturi teisės palikti siuntos, jei nėra galimybės susisiekti. Ir žinoma, svarbiausia po „Brexit“ – prekės vertė ir jos tarptautinė prekių kodas (HS kodas), be kurio neįmanoma pateikti muitinės deklaracijos.

2. Ar galiu užsakyti pervežimą iš UK asmeniškai, ar turiu būti įmonė?

Galite užsakyti kaip fizinis asmuo (B2C – Business to Consumer) arba kaip juridinis asmuo (B2B). Skirtumas ne tik tame, kas pasirašo sutartį, bet ir muitinės procedūrose. Jei esate fizinis asmuo ir siunčiate, tarkime, dovanas ar asmeninius daiktus iš gyvenamojo būsto Anglijoje į Lietuvą, procesas yra šiek tiek paprastesn, tačiau vis tiek reikalingi muitinės dokumentai. Jūsų siunta bus klasifikuojama kaip asmeninių daiktų siunta, jei ji atitinka tam tikrus kriterijus (pavyzdžiui, daiktai naudoti, ne parduodami, ir t.t.).

Jei užsakovate kaip įmonė, Jums būtina turėti PVM mokėtojo kodą, o siunta turi būti lydimi komercinio invoice ( Commercial Invoice). Internetinėse platformose dažnai būna pasirinkimas „Private individual“ arba „Company“. Pasirinkę neteisingą variantą, Jūs sukelsite chaosą muitinėje – muitininkas gali sustabdyti siuntą ir reikalauti pateikti teisingus dokumentus, kas uždelgs pristatymą dienomis ar net savaitėmis. Kaip profesionalas patarčiau: net jei siunčiate asmeninius daiktus, bet jų vertė didelė, verta pasikonsultuoti su brokeriu, kad netyčia neviršytumėte beveidžio importo limitų, kuriuos taiko muitinė.

3. Kaip „Brexit“ paveikė internetinių užsakymų procesą ir ką reikia žinoti apie muitus?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje. Iki 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, todėl siuntos keliavo be muitinės patikros. Dabar viskas pasikeitė. Užsakydamas pervežimą internetu iš UK, Jūs automatiškai turi žinoti, kad Jūsų siunta keliauja į „trečiąją šalį“. Tai reiškia, kad ji turi išvykti iš JK muitinės (eksportas) ir patekti į ES muitinę (importas).

Kas tai praktiškai reiškia vartotojui? Pirmiausia, reikia pildyti išankstinę muitinės deklaraciją. Dauguma šiuolaikinių internetinių pervežimo paslaugų teikėjų siūlo automatinį deklaracijos pildymą procese. Jums tiesiog reikia nurodyti, kas yra prekė, kiek ji kainuoja ir jos kodą. Jei šio žingsnio praleisite arba pateiksite neteisingus duomenis, siunta bus sustabdyta sienoje. Be to, gali kilti PVM (Pridėtinės vertės mokestis) ir importo mokesčiai. Jei prekės vertė viršija 150 eurų (asmeninis importas gali turėti kitokias ribas), gavėjas Lietuvoje turės sumokėti PVM ir galbūt muitus, kad gautų siuntą. Internetu užsakydamas pervežimą, tikrinkite, ar mokesčiai įskaičiuoti į kainą, ar juos reikės sumokėti atskirai (DDP – Delivered Duty Paid vs DDU – Delivered Duty Unpaid). DDP yra brangesnis, bet patogesnis variantas.

4. Kaip teisingai nustatyti siuntos dydį ir svorį, kad išvengti papildomų mokesčių?

Tai viena kritiškiausių sričių. Logistikoje egzistuoja sąvoka „volumetrinis svoris“. Daugelis klientų mano, kad jei dėžė sveria 5 kg, tai ir mokėti reikia už 5 kg. Tačiau jei dėžė yra didelė, pavyzdžiui, 1m x 1m x 1m, ji užima daug vietos sunkvežimyje. Tokiu atveju pervežėjai apskaičiuoja volumetrinį svorį: ilgis plotis aukštis (cm) padalinta iš 5000 (standartinis koeficientas oro ir kelių transportui). Mūsų pavyzdyje tai būtų 1000000 / 5000 = 200 kg. Taigi, Jūs mokėsite ne už 5 kg, o už 200 kg.

Užsakydamas internetu, Jūs turite suvesti tikriausius duomenis. Naudokite juostelę matuoti, o ne „akim“. Jei siunčiate keletą dėžių, nurodykite kiekvienos matmenis atskirai. Jei daiktai yra nestandartiniai (pavyzdžiui, dviratis ar sofa), jų matmenys turi būti matuojami didžiausio ilgio, pločio ir aukščio taškais, įskaitant išsikišimus ar rankenas. Jei internetinė forma leidžia pasirinkti „paletę“ (pallet), nurodykite standartinės paletės (EUR paletės 120x80cm) matmenis, jei daiktai užima visą jos paviršių. Netikslumas šiame etape yra dažniausia papildomų sąskaitų priežastis, o jos gali būti išsiųstos jau po pristatymo, kas sukuria nemalonų nuostabą.

5. Kokios prekės yra draudžiamos arba ribojamos pervežti iš JK į Lietuvą?

Nors internetiniai užsakymai yra automatizuoti, jie negali užtikrinti, kad Jūsų siunta yra legali. Yra sąrašas draudžiamų ir ribotų prekių, kurios nebus priimtos arba bus konfiskuotos. Pirmiausia tai pavojingos medžiagos (ADR): ašarines dujas, sprogi substances, degias skysčius. Net jei Jūsų vaizdo kamera su akumuliatoriumi atrodo nedidelė, ličio jonų baterijos yra griežtai reglamentuojamos. Jose turi būti specialios žymės, o jei jos yra didelės galios, gali reikėti specialių dokumentų (MSDS).

Taip pat ribojami maisto produktai ir gyvūninės kilmės gaminiai. Po „Brexit“ atsirado griežti veterinarijos reikalavimai. Negalite tiesiog nusiųsti dešros sūdyje ar pieno pakelio iš Londono į Vilnių be specialios veterinarinio sertifikato, kurio išrašymas kainuoja daugiau nei pati siunta. Taip pat draudžiama siųsti alkoholį ir tabaką dideliais kiekiais be licencijų, nors maži kiekiai asmeniniam naudojimui gali būti leidžiami (tačiau visada reikia tikrinti konkretaus pervežėjo politiką). Ginklai, amunicija ir vaistai (be recepto) yra griežtai draudžiami. Užsakydamas internetu, Jūs dažnai turite sutikti, kad prekės nėra draudžiamos – atidžiai perskaitykite šį punktą, kad nesumokėtumėte baudų už neteisėtą eksportą.

6. Kaip pasirinkti tinkamą pervežimo būdą: oru, jūra ar keliu?

Internetinės platformos dažnai siūlo kelis variantus. Iš UK į Lietuvą populiariausi yra kelių transportas (vilkikai) ir dalinės krovininės linijos (part loads). Oro transportas (lėktuvais) dažniausiai naudojamas labai skubioms ar labai mažoms siuntoms, tačiau dėl aukštų kainų ir sudėtingų muitinės procedūrų oro uostuose, jis retai būna pirmas pasirinkimas standartiniams daiktams.

Kelių transportas yra standartinis ir ekonomiškas pasirinkimas. Siunta keliauja vilkikuju, kertantis Eurotūnelį arba keltu. Tai užtrunka nuo 3 iki 7 darbo dienų, priklausomai nuo maršruto ir muitinės. Jei Jūsų daiktai telpa į vieną ar kelias dėžes, tai geriausias pasirinkimas. Jei turite didelį kiekį daiktų, pavyzdžiui, persikraustymui, verta rinktis dalinio krovinio (groupage) paslaugą arba net išsamą vilkiko nuomą (FTL). Užsakydamas internetu, atkreipkite dėmesį į terminą „Express“ (greitas, dažniausiai tiesioginis krovinys) ir „Economy“ (lėtesnis, gali būti perkraunamas tarpiniuose sandėliuose). Neskubantys daiktai ekonomiškiau keliauja „Economy“ režimu.

7. Ar reikia drausti siuntą ir kaip tai padaryti internetu?

Kaip kasdien su krovinių draudimu susidūręs specialistas, galiu pasakyti: draudimas nėra privalomas, bet jis yra būtinas. Pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), pervežėjo atsakomybė yra ribota. Dažniausiai tai yra apie 8.33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui tai yra labai maža suma – apie 10 eurų už kg. Jei Jūsų siunta dings ar bus sugadinta, gausite tik šiek tiek, jei nebus papildomo draudimo.

Užpildydami užsakymą internetu, paprastai matysite pasirinkimą „Draudimas“ arba „Additional Insurance“. Jums reikės nurodyti prekių vertę (tikrąją rinkos vertę). Draudimo premia paprastai svyruoja nuo 0,5 % iki 2 % nuo vertės. Neklauskite, kodėl reikia mokėti už draudimą, jei „pervežėjas ir taip turi atsakomybę“. Atsakomybė ir draudimas – skirtingi dalykai. Ypač svarbu drausti brangius elektronikos įrenginius, antikvariatą ar meno kūrinius. Atsiminkite: jei nesate tikras dėl pakavimo kokybės, draudimas gali nepadėti, jei žala padaryta dėl netinkamo pakavimo, tačiau dėl vagystės ar avarijos jis būtinas.

8. Kas nutinka, jei gavėjo nėra namuose pristatymo metu?

Tai klasikinė problema. Kurjeris atvyksta į adresą, belenda, bet nieko nėra. Ką daro sistema? Pirmiausia, jis palieka pranešimą (angliškai vadinamą „calling card“). Tada siunta grįžta į vietinį depą Lietuvoje (arba artimiausią miestą). Dauguma internetinių sistemų turi automatizuotą pristatymo bandymų skaičių – paprastai tai 1-3 bandymai.

Kas atsitinka su kaina? Jei dėl to, kad gavėjo nebuvo, reikia organizuoti pakartotinį pristatymą, dauguma kompanijų taiko mokestį „Redelivery fee“. Šis mokestis gali būti fiksuotas (pvz., 20–50 EUR) arba skaičiuojamas pagal rūbavimo (sandėliavimo) dienas. Jei siunta ilgiau laiko sandėlyje (pavyzdžiui, daugiau nei 5–7 dienų), gali būti taikomas dienos mokestis. Vėliau siunta gali būti grąžinta atgal siuntėjui (UK), o tada Jums reikės sumokėti už grąžinimą (dvigubai brangiau). Todėl, užsakydamas internetu, tiksliai įveskite gavėjo telefoną ir informuokite jį apie artėjantį pristatymą sekite siuntą internetu (tracking).

9. Kaip sekti siuntos judėjimą ir ką daryti, jei ji sustojo?

Moderni logistika be sekimo (tracking) neįsivaizduojama. Užsakydamas pervežimą internetu, Jūs gausite unikalų sekimo numerį (tracking number). Juo galite naudotis pervežėjo svetainėje. Sistemos rodo statusus: „Shipped“ (išsiųsta), „In Transit“ (keliauja), „Customs Clearance“ (vyksta muitinės procedūros), „Out for Delivery“ (veža prie gavėjo).

Dažniausias kliento nerimas kyla, kai statusas ilgai stovi ties „Customs Clearance“. Po „Brexit“ tai yra normalu. Muitinės apdorojimas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jei matote, kad siunta nejudėja 3-4 dienas, nedelskite – rašykite el. paštu arba skambinkite klientų aptarnavimui. Priežastis gali būti trūkstamas dokumentas (pavyzdžiui, nepateiktas PVM mokėtojo kodas) ar atsitiktinis patikrinimas. Kaip ekspertas galiu pasakyti: aktyvus bendravimas sprendžia 90 % problemų. Ne laukite, kol siunta bus automatiškai grąžinta siuntėjui po 30 dienų neveiklos.

10. Kaip apmokėti už pervežimą internetu ir kokių mokesčių reikėtų tikėtis?

Apmokėjimas internetu dažniausiai vyksta kreditine kortele arba banko pavedimu. Reikalingi tikslūs duomenys, sąskaita-faktūra (invoice) išsiunčiama į el. paštą.