Kaip Suplanuoti Kelionę iš Anglijos Patogiai ir Greitai: Eksperto Vadovas

Kelionė iš Anglijos (arba Jungtinės Karalystės bendrai) į žemyninę Europą, ypač į Lietuvą, dažnai sukelia daugiau nepriteislių nei bet kuri kita kita kelionė. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau viską – nuo puikių, smulkiai suplanuotų maršrutų iki chaotiškų bandymų „nutempti“ viską per vieną naktį be reikiamų dokumentų. Anglija yra sala, o tai savo ruožtu reiškia, jog kelionė prasideda ne tik važiuojant keliu, bet ir įveikiant jūrą ar požeminį tunelį. Po „Brexit“ situacija pasikeitė – tai nebėra paprasta kelionė per vidines ES sienas, o logistinis iššūkis, reikalaujantis žinių ir pasiruošimo.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu išvengti dažniausių klaidų ir parodysiu, kaip kelionę iš Anglijos paversti ne stresu, o oportunistišku malonumu. Nesvarbu, ar planuojate grįžti namo po ilgo laiko, ar gabenate krovinius – pagrindiniai logistikos principai išlieka tie patys. Tinkamas planavimas sutaupo ne tik nervus, bet ir pinigus.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda planuodami kelionę iš Anglijos. Šių atsakymų pagrindu galite sukurti savo idealų kelionės planą.

1. Kuris maršrutas yra patogiausias: per Doverį ar šiauriniais uostais?

Pasirinkimas tarp Doverio (pietiniai uostai) ir šiaurinių uostų, tokių kaip Hullas, Iminghamas ar Tyne and Wear, priklauso nuo jūsų išvykimo vietos Anglijoje ir kelionės pobūdžio. Jei esate Londone ar pietryčių Anglijoje, Doveris ar Folkestone (Eurotunelis) yra akivaizdžiausias ir greičiausias pasirinkimas. Čia keltai ir traukiniai kursuoja kas valandą, o atstumas iki Prancūzijos trumpiausias. Tačiau reikia būti pasiruošusiam dideliam eismo intensyvumui, ypač aplink M25 žiedą ir prieš pat uostą.

Jei keliaujate iš šiaurės Anglijos, Škotijos ar Vidurio Anglijos (pavyzdžiui, iš Mančesterio, Birmingamo ar Leeds), dažnai vertingiau rinktis šiaurinius uostus. Nors kelionė laivu trunka ilgiau (apie 15–20 valandų), Jūs užtikrinate ilgesnį poilsio laiką ir išvengiate stresinio važiavimo per visą Angliją iki pietų. Be to, šiauriniai maršrutai (pvz., į Rotterdamą ar Zeebrugge) leidžia išvengti didžiųjų Londono spūsčių. Mano patirtis rodo, kad tolimiems pervežimams šiauriniai uostai dažnai būna ekonomiškesni dėl mažesnio kuro suvartojimo ir vairuotojo poilsio kokybės.

2. Ar verta rinktis keltą ar Eurotunelį?

Tai vienas dažniausių klausimų. Eurotunelis (LeShuttle) yra greičiausias būdas persikelti per Lamanšą – kelionė trunka tik 35 minutes. Jums tenka važiuoti į vagoną, išlipti iš automobilio ir trumpai palaukti. Tai idealu tiems, kurie skubina arba bijo jūros ligos. Tačiau Eurotunelis brangesnis nei keltai, o bilietų kainos smarkiai svyruoja pagal užsakymo laiką.

Keltai siūlo daugiau komforto, ypač jei keliaujate su šeima ar didesne grupe. Kelte galite pavalgyti restorane, atsipalaiduoti sėdėdami baro terasoje, netgi nusipirkti dujų ir alkoholio (atmestų akcizų) parduotuvėse, kas Anglijoje yra žymiai brangiau. Jei kelionė ilga, keltas leidžia užmigti keliautojams, o vairuotojui – pailsėti prieš įveikiant Belgijos ar Vokietijos autostradas. Logistikos požiūriu, jei gabenate standartinį keleivinį automobilį, abu variantai tinkami, tačiau keltas suteikia daugiau galimybių atsipalaiduoti.

3. Kokius dokumentus būtina turėti po „Brexit“?

Tai, kad Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos narė, sukėlė daugiausia painiavų. Jei anksčiau pakeliui į Lietuvą užtekdavo asmens dokumento, dabar situacija kitokia. Pirmiausia, patikrinkite savo paso galiojimą. Jis turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš ES datos (arba grįžimo į JK, jei ten gyvenate).

Jei vairuojate svetimšalio (ne JK) registruotą automobilį, būtina turėti „Green Card“ – žalią draudimo kortelę, patvirtinančią, kad civilinis atsakomybės draudimas galioja ES šalyse. Be to, jei automobilis nėra jūsų nuosavybė (pvz., draugo ar kompanijos), būtina turėti raštišką savininko sutikimą vairuoti šį automobilį. Muitininkai dažnai tikrina šiuos dokumentus, norėdami užtikrinti, kad automobilis nėra pavogtas. Taip pat verta prisiminti apie galimą reikalavimą turėti tarptautinę vairuotojo pažymėjimą (1968 m. konvencijos), nors dauguma šalių dabar pripažįsta ir nacionalius pažymėjimus.

4. Kaip susitvarkyti su muitinės formalitetais ir kroviniu?

Jei keliaujate tuščiu automobiliu, muitinės tikrinimas paprastai trunka vos kelias minutes. Tačiau jei vežate daugiau daiktų nei būtų įprasta asmeniniam naudojimui (pvz., grįžtate gyventi į Lietuvą ir vežate buto įrangą), privalote pateikti prekių deklaraciją. Asmeninių daiktų, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, atvežimas į ES paprastai apmokestinamas nėra (Transfer of Residence relief), tačiau šią nuolaidą turite užregistruoti prieš patį perėjimą arba pirmoje ES muitinėje.

Labai svarbu neturėti draudžiamų prekių, tokių kaip tam tikros mėsos ar pieno produktai iš JK. Dėl gyvūnų ligų kontrolės taisyklių, į ES neįleidžiami mėsos gaminiai (pvz., dešrelės, kumpiai), išskyrus kūdikių maistą ar specialią veterinarinių reikalavimų atitinkančią maistą. Vengkite bandyti „užslėpti“ maisto produktų – šiuolaikinės skenerių sistemos juos aptinka greičiau nei įsivaizduojate, o baudos gali būti didelės.

5. Kokius reikalavimus turi tenkinti automobilis?

Automobilio techninė būklė yra ne ką mažiau svarbi nei dokumentai. Prieš išvykstant būtina atlikti techninę apžiūrą: patikrinti padangų protektoriaus gylį (žiemos metu Prancūzijoje ir Vokietijoje privalomos žiemos padangos), stabdžius, šviesas ir „dujų“ sistemą. Prancūzijoje ir Belgijoje privalomas įranga: šviesų atšvaitų rinkinys (jei automobilis su dešinės pusės vairu), apsauginiai liemenės, pirmosios pagalbos rinkinys, gaivtintuvas ir degonų ženkliukas.

Nepamirškite ir apie „Crit'Air“ ekologinę etiketę Prancūzijoje. Kai kuriose miestuose (pvz., Paryžiuje, Lile, Strasbūre) negalima važiuoti be šios etiketės, priraižytos ant priekinio stiklo. Ji gali būti užsisakyta internetu už nedidelį mokestį. Be jos gresia bauda. Vokietijoje, priešingai, reikia žiūrėti, ar mieste galioja „Umweltplakette“ (žalia etiketė), nors dauguma naujesnių automobilių ją turi arba įvažiavimas į miesto centrą gali būti apribotas.

6. Kaip efektyviaiai planuoti poilsį vairuotojui?

Vairuotojo nuovargis yra pats didžiausias priešas ilgose kelionėse. Nors asmeniniai vairuotojai nėra taip griežtai reglamentuoti kaip profesionaliai vairuotojai (tacho grafo reikalavimai), saugumo sumetimais rekomenduojama daryti pertrauką kas 2 valandas ir bent 15 minučių poilsio. Jei keliaujate su keleiviais, galite pasikeisti vairuotojus.

Planuodami maršrutą, įtraukite poilsio zonas (Service areas). Vokietijoje ir Prancūzijoje jos yra labai gerai įrengtos, tačiau kainos gali būti aukštesnės. Jei norite sutaupyti, sustokite prie mažesnių degalinių, tačiau saugumo sumetimais geriau rinktis didesnes, apšviestas zonas naktį. Jei naudojatės keltu, panaudokite tą laiką pilnai išsimiegoti. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą trunka maždaug 20–24 valandas gryno važiavimo laiko (priklausomai nuo maršruto), tad bandyti įveikti tai viena diena be poilsio yra pavojinga ir nelegalu daugelyje šalių.

7. Kaip susidoroti su mokesčiais už kelius ir kainomis?

Kelionės išlaidos neapsiriboja kuru. Prancūzijoje dauguma autostradų mokamos (péage). Mokesčiai renkami brėžinyje, priklausomai nuo nuvažiuoto atstumo. Reikia turėti grynųjų pinigų arba banko kortelę. Vokietijoje automobiliams dauguma autostradų nemokamos, tačiau tam tikros atkarpos (pvz., tuneliai, tiltai) gali būti mokamos. Belgijoje autostrados nemokamos, tačiau kuras ten paprastai brangesnis.

Lietuvoje įveikus Lenkijos sieną, reikia turėti „Via Baltica“ e-muitinę (jei važiuojate sunkesniu transportu, o lengvieji automobiliai Lietuvoje nemokami). Tačiau Lenkijoje reikia įsigyti vinietę (viaTOLL) tam tikruose ruožuose arba automobiliams naudotis nemokamais keliais, nors jie daug prastesnės kokybės. Visus šiuos mokesčius verta įskaičiuoti į biudžetą iš anksto, kad nebūtų staigmenų pasienio punkte arba prieš mokėjimo brėžinį.

8. Kokios yra pagrindinės saugumo taisyklės žemyninėje Europoje?

Anglijoje eismas vyksta kairėje pusėje, todėl išvykus į žemyninę Europą (kur eismas dešinėje), reikia prisitaikyti. Pavojingiausios yra sankryžzos, ypač žiedinės – instinktas gali paskatinti sukti į neteisingą pusę. Poilsio zonose būkite ypatingai atidūs, išvažiuodami iš parkavimo aikštelės.

Taip pat atminkite, kad daugumoje Europos šalių (išskyrus JK) griežčiau taikomos greičio limitų kontrolės. Prancūzijoje ir Vokietijoje daugiau fiksuotų ir mobilių radarų. Baudos už viršytą greitį gali būti labai aukštos, o užsienio vairuotojams jas reikia sumokėti vietoje. Nenaudokite mobiliųjų telefonų be „hands-free“ sistemų – tai viena dažniausių priežasčių, kodėl vairuotojai sustojami policijos.

9. Ką daryti, jei įvyksta avarija ar gedimas užsienyje?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet būtinai reikia numatyti. Pirmiausia, įsitikinkite, kad turite galiojantį kasko draudimą (jei automobilis vertas), arba bent jau pagalbinį draudimą „Assistance“. Dauguma banko kortelių siūlo tokias paslaugas, tačiau reikia patikrinti ar jos galioja užsienyje ir ar apima automobilio tempimą.

Jei įvykta avarija, visada iškvieskite policiją, net jei atrodo, kad žala nedidelė. Užsienio kalba ir nežinojimas vietinių taisyklių gali sukelti problemų vėliau, kai bandysite gauti draudžio išmoką. Visada užfiksuokite avarijos vietą nuotraukomis. Jei automobilis sugenda, nustatykite trikampį už 50–100 metrų (autostradoje – toliau), įsijunkite pavojų šviesas ir laukite pagalbos už saugumo juostos. Niekada nebandykite taisyti automobilio autostrados važiuojamojoje dalyje.

10. Kada verta pasikviesti profesionalią pervežimų kompaniją?

Jei keliaujate su šeima ir keletą lagaminų, sava vairavimo kelionė gali būti nuotykių dalis. Tačiau jei planuojate pervežti didelį kiekį daiktų, baldus, motociklus ar kitą techniką, verta apsvarstyti profesonalų pervežimą. Pervežimo kompanijos (kaip mano) turi ne tik patirties, bet ir visus reikiamus dokumentus (TIR knygeles, muitinės garantijas), kas leidžia persikelti sieną be jokių uždelžimų.

Be to, jei neturite patirties vairuoti dideliuose miestuose kaip Paryžius ar Bruselis, arba jei bijote techninių gedimų, profesionalumas užtikrina ramybes. Kaina gali atrodyti aukšta, tačiau įskaičius kuro, keltų, mokesčių, apgyvendinimo (jei reikia) ir, svarbiausia, jūsų laiko kainą, dažnai pasirodo, kad tai labai panašu, o kartais net ir ekonomiškiau. Be to, krovinių draudimas profesionalių pervežėjų yra daug apimtesnis nei paprastas kasko.

Išvada

Suplanuoti kelionę iš Anglijos patogiai ir greitai visiškai įmanoma, tai reikalauja tik sisteminio požiūrio. Kaip matėte per savo dvidešimt metų patirtį, dauguma nusivylimų kyla ne dėl to, kad kelionė ilga, o dėl to, kad buvo nepaisoma smulkmenų – dokumentų galiojimo, padangų sezono ar poilsio planavimo. Anglija yra nuostabi šalis, bet jos geografinė padėtis įtraukia papildomus logistinius žingsnius, kuriuos reikia įveikti.

Nesvarbu, ar rinksite greitąjį Eurotunelį, ar ramų šiaurinį keltą, arba nuspręsite patikėti savo turtą profesionalams, pagrindinis dalykas – saugumas ir ramybė. Gerai suplanuota kelionė leidžia mėgautis ne tik paskutiniu tikslu, bet ir pačiu procesu. Naudokitės šiuo patarimų rinkiniu, pasiruoškite iš anksto, ir jūsų kelionė iš Anglijos taps ne bėda, o sėkmingas ir sklandžius logistinis pasiekimas.