Kaip Rasti Pigiausius Bilietus į Angliją Internetu Greitai? Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, tenka stebėti ne tik krovinių srautus, bet ir keleivinių maršrutų pokyčius. Lietuva ir Anglija (arba Jungtinė Karalystė) yra istoriškai susijusios itin glaudžiai – tarp šalių nuolat vyksta intensyvi migracija, turizmas bei verslininkų mainai. Per šiuos metus mačiau, kaip keleiviai dažnai susiduria su tais pačiais iššūkiais: brangiomis dienomis, nepalankiomis vietomis arba tiesiog nežinojimu, kur ir kaip ieškoti. Daugelis žmonių, manydami, kad randa geriausią pasiūlymą, iš tikrųjų perka brangiausius bilietus dėl paprastų nekantrumumo arba informacijos stokos.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo sukauptą patirtimi. Nereikia būti logistikos ekspertui, kad suprastum, kaip veikia bilietų rinkos mechanizmai, tačiau žinios, kurias čia pateiksiu, padės Jums sutaupyti nemažai pinigų ir laiko. Kalbėsime ne tik apie skrydžius, bet ir apie alternatyvius kelionių būdus, kurie kartais gali būti gerokai ekonomiškesni. Svarbiausia yra suprasti, kad pigiausias bilietas – tai ne tik mažiausia kaina ekrane, tai ir optimalus laiko bei patogumo balansas. Jei pasiruošęs giliai panerti į bilietų paieškos subtilybes, skaitykite toliau – ši informacija Jums tikrai pravers.

DUK

1. Kada geriausia užsakyti bilietus į Angliją, kad kaina būtų žemiausia?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip „prieš mėnesį“ arba „prieš pusę metų“. Per savo ilgametę praktiką pastebėjau aiškių tendencijų, susijusių su aviacijos ir transporto rinkomis. Paprastai, kalbant apie skrydžius, „auksinis standartas“ yra užsakyti bilietus maždaug 6–8 savaitės iki skrydžio datos. Tuo metu oro linijos jau yra paleidusios pardavimus, tačiau kainos dar nėra pasiekusios savo piką, kuris įvyksta paskutinėmis savaitėmis prieš išvykimą.

Tačiau Anglija yra specifinis rinkas dėl savo sezoniškumo. Jeigu planuojate skristi per šventes (Kalėdas, Naujuosius metus ar Velykas) bei mokslo metų pradžią rugsėjo mėnesį, „auksinio laiko“ taisyklės nebegalioja. Tokiu atveju reikia veikti labai anksti – geriausia 3–4 mėnesius iš anksto, o netgi pusę metų, jei norite gauti bent kiek padorią kainą. Atvirkščiai, jeigu kelionės planai lankstūs ir galite išvykti netikėtai (pvz., verslo reikalais arba savaitgalio kelionei), paskutinės minutės pasiūlymai gali būti labai pigūs, tačiau tai rizikinga strategija, kai kalbame apie tokius populiarius maršrutus kaip Londonas ar Mančesteris. Mano patarimas: sekti kainų svyravimus bent mėnesį ir, pastebėjus stabilų kainos šuolį, nedelsiant pirkti.

2. Kokios paieškos sistemos ar svetainės patikimiausios pigių bilietų paieškai?

Esu matęs daugybę klientų, kurie naudojasi tik viena konkrečia oro linijos svetaine arba, dar blogiau, pirmu pasitaikiusiu reklamuojamu agentu. Tai didelė klaida. Profesionalai šioje srityje visada naudojasi agregatoriais (aggregatoriais). Tokios platformos kaip „Skyscanner“, „Google Flights“ arba „Momondo“ leidžia matyti bendrą rinkos vaizdą. Jos surenka informaciją iš šimtų aviakompanijų ir kelionių agentų, todėl galite lyginti kainas realiu laiku.

„Skyscanner“ yra ypač galingas dėl savo funkcijos „Ieškoti visą mėnesį“. Tai leidžia pamatyti, kuria diena kaina yra žemiausia, o ne tik Jūsų pasirinktą datą. „Google Flights“ savo ruožtu turi puikų grafiką, kuris parodo, kaip kaina keisis ateityje, remdamasis istoriniais duomenimis. Svarbu prisiminti, kad paieškos sistemos tik parodo kelią. Dažnai pigiausią kainą galima rasti tiesiogiai oreivių svetainėje, nes agregatoriai kartais prideda savo mokestį. Taigi, strategija paprasta: raskite pigiausią variantą agregatoriuje, tą patį skrydį pabandykite rasti tiesiogiai aviacijos kompanijos puslapyje – taip išvengsite tarpininkų priemokų ir galbūt gausite geresnes sąlygas bagažui.

3. Ar tikrai pigiau skristi su „Low-Cost“ aviakompanijomis (Ryanair, Wizz Air)?

Tai yra klasikinis klausimas, į kurį atsakymas yra: „taip ir ne“. Dirbdamas pervežimų srityje girdžiu daug nusivylimo, kai žmonės pasirenka pigų bilietą, bet galutinė kaina viršija standartinio pervežėjo kainą. „Low-Cost“ aviakompanijos, tokios kaip Ryanair ar Wizz Air, tikrai siūlo žemiausias bazines kainas, tačiau jų verslo modelis remiasi papildomų paslaugų pardavimu.

Bilietas, kurio kaina yra 20–30 eurų, tampa brangus, jeigu turite registruoti didelį bagažą, pasirinkti vietą lėktuve arba atlikti mokėjimus kortele, kurio taikomas mokestis. Be to, šios kompanijos dažnai skrenda į antrinius oro uostus, pvz., Londono Luton ar Stansted, o ne Heathrow ar Gatwick. Nors skrydis pigesnis, kelionė iš oro uosto į miesto centrą gali kainuoti dvigubai daugiau nei greitasis traukinys iš pagrindinio oro uosto. Taigi, jeigu keliaujate su rankiniu bagažu ir esate pasiruošę keliauti į tolimesnį oro uostą, „Low-Cost“ yra laimėtojas. Jeigu keliaujate su šeima, daug bagažo ir norite atvykti į patį Londono centrą, vertėtų apsvarstyti tradicines aviakompanijas (pvz., „British Airways“ ar „Lufthansa“), kurios dažnai įtraukia registruotą bagažą į bilieto kainą.

4. Kaip oro uosto pasirinkimas įtakoja bendrą kelionės kainą?

Daugelis keleivių, ieškodami bilietų į Angliją, automatiškai renkasi „London“ paieškoje. Tai didelė klaida, nes Londonas turi keletą didelių oro uostų (Heathrow, Gatwick, Stansted, Luton, London City), o be to, Anglija turi ir kitų puikių susisiekimo hubų, tokių kaip Birminghamas, Mančesteris ar Bristolis.

Mano patirtis rodo, kad skrydis į Birminghamą ar Liverpulį gali būti žymiai pigesnis nei į Londoną. Anglijoje išvystytas geležinkelio tinklas leidžia labai greitai ir pigiai nuvykti iš šių miestų į Londoną traukiniu (pvz., „Virgin Trains“ arba „Avanti West Coast“). Kartais bilietas į Birminghamą plus traukinio bilietas į Londoną kainuoja mažiau nei tiesioginis skrydis į vieną iš Londono oro uostų. Be to, mažesniuose oro uostuose dažnai mažiau minčių, greičiau išvyksta ir mažiau triukšmo. Taigi, nebijoje išsiplešti: paieškoje pasirinkite „London (visi oro uostai)“ arba netgi „Jungtinė Karalystė (visi oro uostai)“, kad pamatytumėte visą spektrą galimybių. Kartos keleiviai taupo po 50–100 eurų tiesiog pasirinkdami „neįprastą“ atvykimo vietą.

5. Ar verta naudotis „slaptaisiais“ naršyklės langais (Incognito mode)?

Apie tai girdima daug gandų. Pasakojama, kad paieškos sistemos stebi, ką ir kiek kartų ieškote, ir kai pastebi, kad domitės tam tikra kryptimi, automatiškai pakelia kainas. Kaip profesionalas, galiu pasakyti, kad tai yra dalinai tiesa, bet daugiau mitas nei reali grėsmė paprastam vartotojui.

Dinaminės kainodaros algoritmai egzistuoja, tačiau jie daugiau priklauso nuo paklausos rinkoje (kiek žmonių šiuo metu ieško to paties bilieto) nei nuo Jūsų asmeninio naršymo istorijos. Vis tik, naudotis „Incognito“ arba privataus naršymo režimu nenukenks, o gali net padėti išvengti kai kurių trečiųjų šalių slapukų (cookies), kurie gali rodyti pasenusias kainas. Mano tiksliausias patarimas šiuo atvežiau būtų ne tik naršyti incognito, bet ir išvalyti naršyklės istoriją po kiekvienos rimtes paieškos. Tačiau svarbiau nepykti ant sistemos dėl kelių eurų skirtumo, o sutelkti dėmesį į dienų ir laiko pasirinkimą, kuris turi kur kas didesnę įtaką galutinei sumai.

6. Kokios alternatyvos lėktuvui, jeigu norima keliauti kuo pigiau?

Kai kalbame apie pervežimus į Angliją, negalime pamiršti, kad tarp žemynų egzistuoja ne tik tiltai, bet ir vandenys. Autobusų bei keltų maršrutai vis dar yra viena pigiausių kelionių priemonių, nors ir reikalauja daugiau laiko. Kompanijos, tokių kaip „Lux Express“, „Kautra“ ar „Ecolines“, siūlo reguliarius reisus į Londoną ir kitus Didžiosios Britanijos miestus. Kaina gali svyruoti nuo 60 iki 120 eurų, priklausomai nuo sezono ir užsakymo laiko.

Be to, egzistuoja maršrutai, kuriuos mes, logistikos specialistai, vadiname „mikroautobusų linijomis“ – tai yra smulkesnių pervežėjų siūlomi greitesni reisai. Taip pat nepamirškite keltų. Galima nuvykti automobiliu (arba dviračiu) į Ostendą, Calais’ą arba Dunkirką (Prancūzija/Belgija) ir ten persėsti į keltą į Doverį. Šis variantas idealus tų, kurie bijo skraidyti, arba nori nuvežti daug daiktų, neapsimokant registruoto bagažo. nors kelionė truks 20–30 valandų, piniginė gali likti daug gailesnė, ypač jeigu keliaujate grupe.

7. Kaip elgtis su bagažu, kad nenusipirktum brangesnio bilieto?

Bagažo taisyklės yra vienas pagrindinių „Low-Cost“ aviakompanijų pelno šaltinių, ir čia dažniausiai daromos klaidos. Mano patirtis rodo, kad keleiviai dažnai perka bilietus su 10 ar 20 kg registruotu bagažu, nors iš tikrųjų galėtų susitvarkyti be jo. Prieš perkant bilietą, kruopščiai pasiskaitykite rankinio bagažo dydžio ir svorio reikalavimus.

Daugelis kompanijų dabar leidžia nemokamai vežti mažą rankinį bagažą, kuris telpa po sėdynę (pvz., 40x30x20 cm). Jeigu keliaujate trumpai, galite susidėti visus reikmenis į tokią rankinę. Jei reikia daugiau daiktų, daug pigiau yra iš anksto užsakyti papildomą rankinį bagažą (10 kg), kurį padedate į bagažinę (ne į saloną), nei pirkti bilietą su registruotu bagažu iš karto. Taip pat verta prisiminti, kad registruotas bagažas visada reiškia laiko praleidimą oro uoste – laukimas juostoje ir rizika, kad bagažas nukelia į kitą šalį. Esu matęs, kaip keleiviai dėl 5 eurų taupyklo pasirenka didelį bagažą, o paskui praranda pusę dienos oro uoste. Apgalvokite, ar Jums tikrai tiek daiktų reikia Anglijoje.

8. Ar dienos savaitės ir skrydžio laikas turi įtakos kainai?

Absoliučiai taip. Tai vienas paprasčiausių būdų sumažinti išlaidas, apie kurį dažnai pamirštama. Statistika, kurią stebiu jau dešimtmetį, rodo, kad brangiausia skristi penktadieniais ir sekmadieniais. Šiomis dienomis vyksta didžiausias keleivių srautas – verslininkai skrenda į susitikimus pirmadieniais arba grįžta namo penktadieniais, o turistai pradeda arba baigia savo keliones.

Pigiausia paprastai būna skristi antradieniais arba trečiadieniais. Taip pat naktiniai skrydžiai (tarp 2:00 ir 5:00 valandos ryto) dažnai būna pigesni, nes mažiau žmonių nori keltis tokiu laiku. Tačiau čia reikia atsižvelgti į logistiką: ar pasiegsite viešbučį ar pažįstamųjų namus naktį? Ar vežia viešasis transportas? Jei sutaupote 40 eurų už bilietą, bet išleidžiate 50 eurų taksi iš oro uosto, santaupos išnyksta. Taigi, ieškokite vidurinės savaitės dienų, bet patikrinkite ir susisiekimo grafikus paskutinės milijos ruože.

9. Kaip veikia kainų alertai (pranešimai) ir ar jais verta pasinaudoti?

Technologinė pažanga leidžia mums dirbti už Jus. Kainų alertai yra fantastiškas įrankis tingiems arba užsiėmusiems žmonėms. Svetainėse kaip „Skyscanner“ ar „Kayak“ galite užsiprenumeruoti pranešimą el. paštu, kai kaina tam tikram maršrutui nukrenta žemiau nustatytos ribos.

Mano patarimas: nustatykite alertą iš karto, kai tik pagalvojote apie kelionę. Net jeigu neplanuojate skristi po mėnesio, šis įrankis padės suprasti rinkos dinamiką. Matydami, kaip kaina šoka ir krenta, įgisite intuitiją dėl geriausio momento pirkimui. Taip pat verta paminėti, kad kai kurios kreditinės kortelės arba kelionių draudimo kompanijos siūlo panašias paslaugas savo klientams. Pasinaudojant šia funkcija, Jums nereikia kasdien tikrinti svetainių – sistema pati praneš, kada atsiras „taškuotas“ (kainos kritimas). Tai ypač naudinga, kai ieškote bilietų populiarioms vasaros datos atostogoms.

10. Ką daryti, jeigu radau labai pigų bilietą, bet abejoju jo tikrumu?

Internetas pilnas apgaulingų svetainių, kurios vilioja neįtikėtinai žemomis kainomis. Per 20 metų patirties matau, kaip žmonės sužlugdo ant tokių spąstų. Pagrindinė taisyklė: jeigu kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai ji tokia ir nėra.

Visada patikrinkite, ar svetainė yra saugi (adreso juostoje turėtų būti užraktas ir „https“). Atkreipkite dėmesį į domeno pavadinimą – jei jis atrodo keistas, turi daug brūkšnelių arba panašus į garsų prekės ženklą, bet su klaida (pvz., „Rianair“ vietoj „Ryanair“), venkite jo. Geriausia pirkti tiesiogiai iš aviakompanijos arba iš žinomų, patikimų kelionių agentūrų. Jeigu nusipirkote bilietą įtartiname puslapyje, nedelsdami susisiekite su aviakompanija pagal biliete nurodytą skrydžio numerį ir patikrinkite, ar Jūsų rezervacija egzistuoja jų sistemoje. Jeigu aviakompanija Jūsų neranda – reikalaukite grąžinimo iš karto ir skųskite bankui. Saugumas visada turi būti prioritetas, net ir kai ieškome pigiausių sprendimų.

Išvada

Kelionė į Angliją gali būti tiek nuostabi patirtis, tiek ir didelė finansinė našta, jeigu nepasiruošiate atsakingai. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido beveik visą savo suaugęs gyvenimą, galiu užtikrinti, kad pigiausių bilietų radimas nėra veltui mėgstamas „loterijos“ procesas. Tai yra sisteminis, logiškas ir analitinis darbas.