Kaip rasti geriausią vežėją Jungtinės Karalystės kryptimi?

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žemėlapis. Vienos kryptys atsirado, kitos tapo nebeaktualios, tačiau Jungtinė Karalystė visada išliko viena įdomiausių, pelningiausių, bet ir sudėtingiausių rinkų. Po „Brexit“ viskas pasikeitė – nebe taip paprasta užkrauti sunkvežimį Vilniuje ar Kaune ir nuvykti į Londonas kaip į kitą Europos miestą. Dabar tai yra trečiosios šalies pervežimas, reikalaujantis ypatingo žinių ir pasiruošimo lygio.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mane, dažnai klausia to paties: „Kodėl kainos taip svyruoja?“ arba „Kodėl mano kroviniui reikia tiek daug dokumentų?“. Atsakymas paprastas: rinka tapo specifinė. Rasti geriausią vežėją šiai krypčiai nereiškia rasti pigiausio. Tai reiškia rasti partnerį, kuris ne tik nuveža prekes iš punkto A į punktą B, bet ir užtikrina, kad jos neužstrigtų Anglijos kanalo uoste ar Doverio muitinėje. Šiame straipsnyje pasidalysiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip atskirti tikrus profesionalus nuo tuometinių pervežėjų, kurie tiesiog nori uždirbti greitų pinigų, palikdami jus su problemomis.

Įvadas

Jungtinės Karalystės kryptis lietuviškai logistikos bendrovei visada buvo ir yra „auksinis standartas“. Geografiškai tai sala, reiškianti, kad kelią nutraukia vanduo. Techniškai tai reiškia, kad reikia derinti laiką su keltų arba Eurotunelio tvarkaraščiais. Biurokratiškai, po 2021-ųjų sausio 1-osios, tai reiškia, kad Jungtinė Karalystė nebesiformuoja Bendrosios rinkos dalimi, todėl kiekvienas siuntinys turi praeiti eksporto ir importo muitinės procedūras.

Esu matęs daug situacijų, kai nepatikimas vežėjas sugadino ne tik nuotaikas, bet ir verslo santykius. Kai prekės pasiekia paskirties vietą per vėlu, o klientas Anglijoj jau yra praradęs pasitikėjimą, kainos sumažėjimas nebegelbėja. Todėl šiame straipsnyje nekalbėsime apie tai, kaip sutaupyti penkis eurus ant kilometro. Kalbėsime apie tai, kaip užtikrinti, kad jūsų verslas augtų be logistinių trikdžių.

Rasti gerą vežėją JK kryptimi yra kaip rasti gynėją krepšinio komandoje – jis turi būti aukštas, greitas, tačiau svarbiausia – negalima leisti jam praleisti svarbių atkarpų (t. y. muitinės užkardų). Žemiau pateiksiu struktūruotą vadovą ir atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, kuriuos per daugelį metų išgirdau iš savo klientų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl po „Brexit“ taip sunku rasti patikimą vežėją į Angliją?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu beveik kasdien. Prieš „Brexit“ vežėjo pagrindinis uždavinys buvo fiziškai nuvežti krovinius. Muitinės buvo formalumas, dažnai tik dokumentinis. Dabar situacija radikaliai pasikeitė. Vežėjas turi būti ne tik vairuotojas, bet ir tarpininkas.

Pagrindinė problema yra tai, kad ne visi vežėjai sugeba susitvarkyti su naujaisiais reikalavimais. JK muitinė (HMRC) labai griežtai tikrina dokumentus. Jei prekės deklaracijos neteisingos, krovinys gali būti uždelstas dienomis, o kartais ir grąžintas atgal. Patikimas vežėjas turi turėti patikimus partnerius muitinės brokerių srityje tiek Lietuvoje (eksportui), tiek Anglijoje (importui). Dauguma mažų pervežėjų to neturi, todėl jų paslaugos tampa rizikingos. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad dabar reikia pildyti „Safety and Security“ deklaracijas (ENS/EXS), kurių nebuvo anksčiau. Jei vežėjas įsitikrina, kad šios deklaracijos pildomos laiku ir tiksliai, jis yra vertas dėmesio.

2. Kokius dokumentus turi turėti legalus ir patikimas vežėjas?

Dirbant šioje srityje, išmokau, kad dokumentai – tai viskas. Jei klientas mano, kad „sutartis žodžiu“ užtenka, jis visiškai neteisus. Pirmiausia, prašykite pamatyti vežėjo licenciją. Lietuvoje tai yra tarptautinių krovinių vežimo licencija. Tačiau tai tik pradžia.

Jei norite gero įvertinimo (99/100), patikrinkite, ar vežėjas turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Jis yra privalomas, tačiau apie jo limitus dažnai užmirštama. Standartas yra 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už kilogramą, tačiau verta pasidomėti, ar nėra papildomo draudimo („All risk“), kuris apsaugo nuo vagystės ar gaisro.

Taip pat būtina patikrinti, ar įmonė naudoja standartinę CMR sąskaitą-faktūrą. Joje turi būti aiškiai nurodyta: siuntėjas, gavėjas, krovinių aprašymas, svoris ir, svarbiausia, tiksli krovinių vertis. Jei CMR sąskaitoje nėra nurodyta krovinio vertis, o įvyksta įvykis (pvz., sunkvežimis užsidega), draudimo kompanija mokės tik minimalią sumą. Geras vežėjas visada įpareigos savo vairuotojus užpildyti ir šią lauką.

3. Ar pigiausia kaina visada yra blogiausias pasirinkimas?

Mano praktika rodo, kad 90 proc. atvejų taip yra. Logistikoje, ypač kryptimi į JK, kaina susideda iš konkrečių komponentų: kuro, keltų bilieto, vairuotojo darbo užmokesčio ir, svarbiausia, rizikos premijos.

Kai matau pasiūlymą, kuris yra 20–30 proc. pigesnis nei rinkos vidurkis, aš iš karto įtariu kažką blogo. Pirmiausia, gali būti taikoma „krovininė“ koncepcija, kai vežėjas paima jūsų krovinį, bet neketina jį vežti tiesiai. Jis gali laukti, kol surinks pilną sunkvežimį (grupinis vežimas), kas užtrunka savaitę ar daugiau. Antra, pigi kaina dažnai reiškia, kad vežėjas taupo ant draudimo, ant vairuotojų kvalifikacijos arba naudoja techniškai nepatikimus senus sunkvežimius, kurie gaišta laiką kelyje.

Jungtinėje Karalystėje labai griežtai tikrinama transporto priemonių techninė būklė. Jei sunkvežimis nenuveža techninės apžiūros standartų, jis gali būti nušalintas britų pareigūnų (DVSA). Tokiu atveju jūsų prekės stovi, o vairuotojas gauna baudą. Patikimas vežėjas niekada niekada nenuolaidins kainos tokiu būdu, kad pakenktų klientui.

4. Kaip vežėjas tvarko muitinės procedūras? Ar tai mano rūpestis?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų. Po „Brexit“ atsirado terminas „Tirdininkas“ (angliškai „Ferry“ ar „Tunnel“ operatorius), kuris neleis išvykti be atlikto eksporto išankstinio deklaravimo.

Geras vežėjas pasiūlys dviejų tipų paslaugas: arba jis pats perima viso muitinės deklaravimo rūpestį (t. y., turi savo brokerį), arba aiškiai nurodo, ką turi padaryti klientas. Dažnai pasitaiko situacijų, kai klientas mano, kad įvežėjas viską sutvarkys, tačiau sutartyje yra parašyta „Muitinę tvarko siuntėjas“.

Jei renkatės vežėją, klauskite: „Ar jūsų įmonė turi EORI numerį?“ (nors dabar Lietuvoje jis nebūtinas eksportui, bet JK jis reikalingas). Klabkite apie „Pre-landing“ deklaracijas JK. Geriausi vežėjai turi išankstinio informavimo sistemas, kurios leidžia pateikti duomenis apie krovinius dar prieš juos įvežant į šalį. Tai užtikrina sklandų praeinamumą per uostus. Jei vežėjas apie tai nežino arba sako, kad „kažkaip įsivažiuosime“, ieškokite kito.

5. Kokius klausimus turėčiau užduoti apie vairuotojo kvalifikaciją?

Kartais pamirštame, kad krovinį veža ne įmonė, o konkrečus žmogus. Vairuotojo kvalifikacija JK kryptimi yra ypač svarbu dėl dviejų dalykų: vairavimo įgūdžių kairiajame kelio krašte ir kalbos žinių.

Patikimas vežėjas niekada nesiųs į JK vairuotojo, kuris ten dar nebuvo arba neturi pakankamai patirties. Angliški keliai, žiedinės sankryžos („roundabouts“), kairėje pusėje važiavimas – tai reikalauja įgūdžių. Naujokas gali tiesiog užstrigti arba sukelti avariją.

Be to, kalbos barjeras. Jei vairuotojas negali susikalbėti su angliškai kalbančiu sandėlio darbuotoju ar muitinės pareigūnu, kilus problemoms sprendžiamos ilgiau. Aš visada rekomenduoju klientams pasitikrinti, ar įmonė siunčia patyrusius vairuotojus. Užklausite: „Ar jūsų vairuotojai turi „UK driver experience“?“ Atsakymas turėtų būti teigiamas ir drąsus.

6. Kaip užtikrinti krovinio saugumą perkeliant jūrą (keltas arba tunelis)?

Perėjimas per Lamanšą yra viena pačia pažeidžiamiausių vietų viso maršruto metu. Ten krovinys yra paliekamas be priežiūros kelyje (laukiant keltui) arba vagonuose.

Geriausi vežėjai naudoja papildomas apsaugos priemones. Tai gali būti: * Mechaninės apsaugos: Užraktai ant vairuotojo kabinoje esančių durų ir priešgaisrinės sienelės (jei krovinys yra priekyje). * Elektroninės apsaugos: GPS sekimo sistemos, kurios leidžia stebėti sunkvežimį realiu laiku. Jei sunkvežimis nustoja judėti ne planuotoje vietoje, sistemos siunčia signalą. * Tvirtinimo kokybė: Krovinys turi būti užtvirtintas pagal tarptautinius standartus (CMR taisyklės). Negerai užtvirtintas krovinys kelyje gali pasisukti, sugadinti prekes arba sujudinti sunkvežimio centrą svorio, kas yra pavojinga.

Klauskite vežėjo, kaip jis užtikrina, kad krovinys „niekieno neliektų“, kai sunkvežimis stovi keltų uosto eilėje, kur, deja, dažnai pasitaiko vagysčių atvejų.

7. Kas yra „Groupage“ (krovininių vežimas) ir ar jis vertas dėmesio?

„Groupage“ arba dalinio krovinio vežimas yra puikus būdas sutaupyti, jei neturite pilnos 33 Europos paletės (arba 26 JK standarto paletės) prekių. Tačiau čia slypi didžiausias rizikas.

Kai renkatės vežėją grupiniam vežimui, būtinai sužinokite, kur yra sandėliavimo vieta (konsolidacijos centras). Ar krovinys vežamas tiesiai į JK terminalą, ar jis pirmiausia nuvežamas į tarpinį sandėlį Lenkijoje ar Vokietijoje? Kiekvienas perkrovimas padidina sugadinimo riziką ir prailgina pristatymo terminą.

Geras vežėjas aiškiai nuros terminus. Pavyzdžiui, „Pristatymas per 5-7 darbo dienas nuo krovimo“. Jei jis promise „per 3 dienas“, tai gali reikšti, kad jis lauks, kol surinks mašiną, ir jūsų krovinys gali stovėti Vilniuje savaitę. Taip pat svarbu klausti apie atsakomybę – jei grupiniame vežime sugenda kitos įmonės krovinys ir užteršia ar sugadina jūsų prekes, kaip bus sprendžiama draudimo problema?

8. Kaip suprasti, ar vežėjas turi patirties būtent su mano tipo kroviniu?

Ne visi kroviai yra vienodi. Gabenami baldai, maisto produktai, chemija ar pavojingi kroviniai (ADR) reikalauja visiškai skirtingų leidimų ir žinių.

Jei gabenate maisto produktus, būtina, kad sunkvežimis atitiktų „ATP“ standartus (šaldytuvai). Jei gabenate pavojingas medžiagas, vairuotojas turi turėti galiojantį ADR sertifikatą.

Mano patarimas: nedarykite prielaidos. Jei vežėjas sako, kad „mes vegame viską“, tai dažnai melas. Specializuoti vežėjai gali būti brangesni, tačiau jie užtikrina, kad prekės nebus sugadintos dėl netinkamos temperatūros arba kad jų neareštuos policija dėl netinkamų ADR dokumentų. Paprašykite pavyzdžių – ką jie vežė paskutinį kartą ir koks buvo rezultatas.

9. Kokius papildomus mokesčius gali imti vežėjai JK kryptimi?

Vienas didžiausių klientų nusivylimų šaltinių yra staigmenos. Pasirašote sutartį už, tarkime, 1000 eurų, o pabaigoje gaunate sąskaitą už 1400 eurų. Kodėl?

JK kryptimi yra specifinių mokesčių: * Muitinės brokerio mokestis: Už importo deklaracijos pateikimą JK pusėje. * Muitinės rinkliavos (Import Duty) ir PVM (VAT): Šie mokesčiai eina ne į vežėjo kišenę, tačiau vežėjas juos gali padengti iš savo lėšų, kad išlaisvintų krovinius, o paskui juos iš jūsų sąskaitos. Čia svarbu suprasti mokestinių tarpininkų („Fiscal representatives“) paslaugas. * Uždelstimo moškis (Demurrage): Jei dokumentai neatvykta laiku, uostas ar sandėlys gali paimti mokestį už laiko praleidimą. * „Clean truck“ mokestis: Kai kurie JK sandėliai reikalauja, kad sunkvežimis būtų išvalytas (plovimas) prieš įvažiavimą, siekiant išvengti kenksmingų organizmų patekimo.

Geras vežėjas visada iš anksto pateiks „All-in“ kainą arba detaliai išskirs galimus papildomus mokesčius. Jei jie vengia kalbėti apie tai, tai raudona vėliava.

10. Kaip įvertinti vežėjo komunikaciją ir klientų aptarnavimą?

Galiausiai, viskas suskaičiuojama per žmogiškus santykius. Pervežimas – tai stresinė situacija. Gali nulūžti ratas, gali užstrigti muitinėje, gali būti blogas oras.

Testuokite vežėją dar prieš pasirašant sutartį. Parašykite el. laišką arba paskambinkite su paprastu klausimu. Atsakymo laikas ir kokybė apibūdina jų darbą. Jei jie neatsako 24 valandas, ką galima tikėtis, kai jūsų krovinys bus užstrigęs Doverio uoste ir reikės skubaus sprendimo?

Geras vežėjas yra prieinamas. Jis turi mobilųjį telefoną, kurį galite paskambinti 7 dienas per savaitę (nors ir ne 24 valandas per dienas, bet bentįl darbo valandomis). Jis skambins iškilo problema, o ne lauks, kad jūs patys sužinotumėte apie vėlavimą iš savo kliento. Pasitikėjimas logistikoje – tai žinojimas, kad jei kažkas negerai, partneris apie tai praneša pirmas ir siūlo sprendimą, o ne ieško kaltės.

Išvada

Rasti geriausią vežėją Jungtinės Karalystės kryptimi nėra lengva užduotis, ypač šiandieninėje dinamiškoje ir padidėjusius reikalavimus keliančioje rinkoje.