Kaip planuoti saugią kelionę mikroautobusu iš Anglijos? Eksperto vadovas

Įvadas

Kelionė iš Anglijos į Lietuvą arba kitas žemyninės Europos šalis mikrobeibu yra daugiau nei paprastas nuvykimas iš punkto A į punktą B. Tai didelis iššūkis, reikalaujantis ne tik vairuotojo įgūdžių, bet ir išsamios logistinės pasiruošimo. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš mačiau ne vieną kelionę, kuri buvo nuniokota ne dėl techninės gedimo, o dėl banalaus neplanavimo. Anglija, kaip sala, sukuria specifines sąlygas – čia ne tiesiog reikia važiuoti keliu, bet ir išspręsti kelio per Lamanšą problemą, susidoroti su kairine eismo puse, o vėliau prisitaikyti prie greito ir intensyvaus žemyninio europos eismo.

Saugus kelionės planavimas prasideda ne tada, kai užsivedamas variklis, o kelias savaites ar net mėnesius anksčiau. Svarbu suprasti, kad mikroautobusu keliaujantys keleiviai – tai ne tik jūsų šeima ar draugai, tai atsakomybė. Kiekvienas sprendimas, nuo padangų pasirinkimo iki poilsio stotelės tvarkaraščio, turi įtakos tai, ar visi saugiai pasieks namus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip išvengti dažniausių klaidų bei kaip užtikrinti, kad kelionė būtų ne tik patogi, bet ir, visų pirma, saugi. Mes aptarsime techninę paruošiamybę, dokumentus, maršruto niuansus ir tai, ką daryti, jei kelyje iškilo nenumatyta situacija.

DUK

1. Ką būtina patikrinti techninėje mikroautobuso priežiūroje prieš išvykstant iš Anglijos?

Techninė būklė yra pagrindas, ant kurio pastatoma visa saugumo sistema. Prieš išvykstant, negalima pasikliauti tik tuo, kad mašina „rytej važiavo“ iš darbo. Ilgos kelionės, ypač su apkrova, išryškina net mažiausius trūkumus. Pirma, privalu patikrinti stabdžių sistemą. Mikroautobusas, pilnas keleivių ir bagažo, svyra gerokai daugiau nei tuščias, tad stabdžių efektyvumas turi būti 100 %. Rekomenduoju ne tik patikrinti kaladėlių storį, bet ir patikrinti, ar nėra skysčių nutekėjimo.

Antra, padangos. Jos turi būti ne tik tinkamo dydžio, bet ir tinkamo sezono. Vasarą važiuoti su žieminėmis padangomis per Europą nėra efektyvu ir saugu (dėl greičio apribojimų Vokietijoje), o žiemą su vasariškomis – tiesiog pavojinga. Gylis privalo būti ne mažesnis kaip 3 mm (aukščiau nei įstatymų reikalavimas), o padangų slėgis turi būti reguliuojamas pagal gamintojo nurodymas, atsižvelgiant į pilną apkrovą. Taip pat nepamirškite atsarginio rato ir jo slėgio – dažnai nustoms būna tuščios, o gedimas kelyje toli nuo serviso gali tapti košmaru.

Trečia, variklis ir skysčiai. Alyvos, aušinimo skysčio, stabdžių skysčio lygiai turi būti idealūs. Ilgas važiavimas automagistralėmis su dideliu greičiu kaitina variklį, tad aušinimo sistema turi veikti be priekaištų. Patikrinkite visus diržus (grandinę) – jų plyšimas kelyje užtikrina ne tik sustojimą, bet ir brangų vilkiką. Galiausiai, šviesos. Anglijoje dažnai lyja, tad švarūs žibintai yra būtini. Nepamirškite patikrinti ir „Stop“ žibintus, bei posūkio šviesas – tai vienintelis būdas pranešti kitiems dalyviams apie jūsų ketinimus.

2. Kokias keltuvines linijas arba Eurotunelį pasirinkti geriausiai ir kuo skiriasi šie variantai?

Pasirinkimas tarp keltuvo ir Eurotunelio („Le Shuttle“) priklauso nuo jūsų išvykimos vietos Anglijoje, biudžeto ir patogumo. Eurotunelis (iš Folkestone į Calais) yra greičiausias variantas – kelionė trunka tik 35 minutes. Jums nereikia išlipti iš automobilio, važiuojate į vagoną ir po keleto minučių jau esate Prancūzijoje. Tai idealu tiems, kurie bijo jūros ligos arba nori sutaupyti laiko. Tačiau reikia atsižvelgti į griežtą bilietų rezervaciją – jei vėluosite, bilietas gali nusverti.

Keltuvai (pavyzdžiui, Dover – Calais, Dover – Dunkirk, Portsmouth – Caen, Hull – Rotterdam) siūlo daugiau lankstumo. Jei keliate iš šiaurės Anglijos (prieš Leedsą, Newcastle), keltuvai iš Hull arba Newcastles gali sumažinti važiavimą po Angliją keliais šimtais kilometrų. Keltuve galite išlipti, pavalgyti, prailginti kojas, ką labai įvertina keleiviai. Tačiau keltuvai yra jautrūs oro sąlygoms – audros gali atidėlioti išvykimas. Taip pat keltuvų kaina svyruoja: brangiau bilietai kainuoja vasarą arba savaitgaliais. Mano patarimas: jei keliate iš pietų Anglijos ir norite greičio, rinkitės tunelį; jei keliate su šeima ir norite ramumo, keltuvas gali būti geresnis pasirinkimas, tik būtinai rezervuokite vietą iš anksto.

3. Kokie dokumentai yra būtini vairuotojui ir keleiviams po „Brexit“?

Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos dokumentų reikalavimai pasikeitė, ir tai viena dažniausių klaidų šaltinių. Vairuotojas privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jei pažymėjimas išduotas Britanijoje, jis turi būti pink arba su juodu raidės „UK“ fonu (arba atitinkamas lipdukas ant automobilio). Be to, būtinas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas (1968 m. Konvencijos), nors dažnai Britanijos pažymėjimai su „UK“ kodu priimami be jo, tačiau aš visada rekomenduoju jį turėti – tai sutaupo laiko pasienio kontrolėje.

Labai svarbu yra „Green Kortelė“ (Green Card). Tai draudimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad jūsų civilinė atsakomybė yra draudžiama visose Europos šalyse, kurias planuojate aplankyti. Be šios kortelės, jūsų automobilis gali būti sustabdytas ir neįleistas į šalies teritoriją. Taip pat reikalingas techninis pasas (jei automobilis registruotas ne ES šalyje) ir originalus transporto priemonės registracijos liudijimas (V5C dokumentas Anglijoje).

Keleiviai turi turėti pasus. Pilietybės kortelės nebepakanka. Pasas turi būti galiojantis mažiausiai 6 mėnesius po numatomos kelionės pabaigos datos. Jei su jumis keliauja vaikai, reikalingi jų pasai arba, jei įmanoma, savo vaikų pasai. Būtinai patikrinkite, ar nereikia specialių leidimų vaiko išvežimui, jei keliaujate tik su vienu iš tėvų.

4. Ar reikia specialių leidimų (tarptautinių keleivinių vežimo licencijų) mikroautobuso vežimui?

Tai labai kritiškas klausimas, apie kurį daugelis nežino arba klaidingai supranta. Jei keliaujate privačiais reikalais (pvz., nešate savo šeimą, draugus ir jie moka tik dalį išlaidų, kaip kuro dalį), Anglijoje galioja „Section 19“ leidimas (mažosios apimties nekomercinis vežimas). Tačiau ši sritis yra pilna „pilkiųjų zonų“. Jei imate pinigus už vežimą (t. y., tai komercinis reisas), jums būtina turi tarptautinę keleivinių vežimo licenciją (Community Licence) ir atitinkamus vairuotojo darbo poilsio laiko apribojimus (tachografas).

Nesigilinant į teisinius niuansus, svarbiausia yra vairuotojo pažymėjimo kategorija. Jei mikroautobuso tūris yra didesnis nei 3,5 tonos arba jis turi daugiau kaip 8 keleivių vietas (išskyrus vairuotoją), Anglijoje įprastas „B“ kategorijos pažymėjimas netinka. Jums reikia „D1“ kategorijos (jei mašina iki 16 vietų ir svoris iki 8 tonų) arba „D“ kategorijos. Be šios kategorijos, draudimas neveiks, o policija gali konfiskuoti automobilį. Prieš išvykdami patikrinkite savo pažymėjimo kodų lentelę (puslapis su nr. 9 senuosiuose dokumentuose arba atskira lapelio dalis naujuosiuose). Jei ten nėra D1, jūsų kelionė gali baigtis darbo pradžioje.

5. Kaip teisingai suplanuoti maršrutą ir poilsio pertraukas vairuotojams?

Maršruto planavimas – tai ne tik GPS nustatymas. Turite atsižvelgti į vairuotojo fizinę būklę. Ilgose kelionėse (pvz., iš Londono į Vilnių tai apie 1800–2000 km) vienas vairuotojas tiesiog fiziškai negali nuvažiuoti be ilgos pertraukos. Pagal tachografo reikalavimus (jei jie taikomi) arba gerojo proto logiką, kas 4,5 valandos vairavimo reikalinga 45 minučių pertrauka.

Rekomenduoju planuoti maršrutą taip, kad didžiausią apkrovą atliktų pirmąją dieną. Pavyzdžiui, nukeliauti nuo Doverio iki Vokietijos sienos arba net iki Lenkijos sienos per vieną dieną yra pavojinga ir pavargstanti. Geriau skirstyti kelionę į 2–3 etapus su nakvyne viešbutyje. Taip pat svarbu išvengti didžiųjų miestų centų aštriausiomis valandomis (ryte ir vakare) – pravažiavimas pro Paryžių, Bruselį ar Berlyną gali užtrukti valandas dėl spūsčių.

Naudokitės specialiais sunkvežimiams skirtais žemėlapiais (pvz., „Truck GPS“ arba „ViaMichelin“), nes jie rodo apribojimus, kurių paprasti žemėlapiai nemato. Mikroautobusai dažnai turi aukštį arba svorį, kuris draudžiamas kai kuriuose miestuose ar tiltuose. Planuokite degalines ir poilsio aikšteles (t. y., „Service areas“), kuriose yra galimybė pavalgyti ir pailsėti, o ne tiesiog stovėjimo aikštelės prie kelio.

6. Ką daryti su bagažu: kaip jį tvirtinti, kad nepakenktų keleiviams?

Bagažo tvirtinimas – tai saugumo klausimas, kurį dažnai nepaisoma. Kiekvienis neįtvirtintas lagaminas avarinio sustojimo ar staigaus manevro metu tampa mirtinu sviediniu. Taisyklė paprasta: sunkiausi daiktai turi būti apačioje, kuo arčiau ašies, lengvesni – viršuje. Jei mikroautobuse yra specialus bagažo skyrius (gale), naudokite jį.

Jei bagažas vežamas salonuje (pvz., 9 vietų mikroautobuse, kur nėra atskiro skyriaus), jis privalo būti tvirtinamas diržais arba tinkleliu. Niekada netrikdykite peržiūros veidrodžių vaizdo bagažu – tai yra nelegalu ir pavojingu. Taip pat svarbu neužkrauti viršyti leistinosios masės. Kiekviena mikroautobuso sienelėje yra etiketė su SVNR (savarankiško važiavimo neįgaliojo) arba leidžiamu maksimaliu svoriu. Bagažo svorį reikėtų išmatuoti namuose, o ne spėlioti kelyje.

Atminkitę, kad keleiviai turi turėti laisvą priėjimą prie išėjimo (durų). Užgulęs bagažas gali užblokuoti išėjimą avarijos atveju – tai yra dideliausia klaida. Jei daugiau bagažo nei vietos, apsvarstykite galimybę prikabinti priekabą (jei techniniai galimybės to leidžia), tačiau tada reikės papildomai patikrinti priekabos tvirtinimus ir apšvietimą.

7. Kokie yra privalomi įranga ir dokumentai patikrinimų metu (kelionės rinkinys)?

Kelyje Europoje policijos patikrinimai yra įprasti dalykas, ypač keliaujant užsienio numeriais. Turėti su savimi visą reikalingą įrangą ne tik padės išvengti baudų, bet ir gali padėti kritinėje situacijoje. Pagrindinis dalykas – atsarginiai žibintų lempučių rinkinys. Prancūzijoje ir daugelyje kitų šalių jis yra privalomas. Be to, privaloma turėti švarką (arba šviesą atspindintį liemenę) kiekvienam keleiviui, jei reikėtų išlipti iš automobilio už miesto ribų naktį.

Taip pat reikalingas aptaisas su kėbulu (komplektas), kuris leistų laikinai užlošti padangą, ir pakėlėjas („Jack“). Žiedadulkės (N95 tipo) yra privalomos Prancūzijoje (nors reikalavimai kartais švelninami, visada geriau jas turėti). Atkreipkite dėmesį į alkoholio testavimo prietaisus (Prancūzijoje rekomenduojami, nors nebėra privalomi), bet geriau juos turėti.

Iš dokumentų, be jau minėtų pasų ir draudimo, verta turėti „Accident Statement Form“ (Europinę avarijos deklaraciją). Tai dvikalbis formularius, kurį užpildžius avarijos vietoje, greičiau išspręšiamos draudimo problemos. Taip pat patikrinkite, ar turite ugniagesių gesintuvą (dažnai būna standartinė įranga, bet patikrinkite galiojimo datą) ir medicininę pagalbos priemonių apyrankę.

8. Kaip susitvarkyti draudimą ir „Green Card“?

Draudimas vienas sudėtingiausių dalykų po „Brexit“. Jei jūsų dabartinis draudimas neapima „Continental Use“ (žemyninio naudojimo), jis nustos galioti tik nuvažiavus už keltuvo ar tunelio. Būtina susisiekti su savo draudikliu ir pranešti apie kelionę. Jie išduos „Green Card“ – tai žalias lapelis (arba elektroninis dokumentas), kuris patvirtina, kad draudimas galioja ES šalyse.

Labai svarbu: Green Card turi būti spausdinamas ant popieriaus (nors kai kurios šalyse priima elektroninius, bet ne visos). Be jo, jūsų automobilis gali būti laikomas neapsaugotu. Taip pat patikrinkite, ar draudimas apima „Breakdown Cover“ (techninės pagalbos pagalbą) užsienyje. Standartinis „AA“ ar „RAC“ draudimas Anglijoje gali neveikti Vokietijoje ar Lenkijoje. Reikės papildomo tarptautinio pagalbos paketo, kuris apimtų vilkimo iki namų išlaidas. Tai nėra brangu, palyginti su vilkimo iš Varšuvos į Londoną kaina.

9. Kuo ypatinga vairavimas Anglijoje ir žemyne (greičiai, apribojimai)?

Persikėlimas iš kairės į dešinę pusę (arba atvirkščiai grįžtant) yra pavojingiausias momentas. Po ilgos kelionės keltuve ar tunelyje, kai vairuotojas jau pavargęs, lengva pamiršti ir pasukti į neteisingą juostą, ypač žiediniuose sankryžose. Mano patarimas: kiekvieną kartą išvažiuojant iš poilsio aikštelės arba posūkyje, tiesiogiai sau sušukti „Dešinė pusė!“ (jei žemyne) arba „Kairė pusė!“ (jei Anglijoje).

Greičių apribojimai skiriasi ne tik dydžiu (mylios vs. km/h), bet ir logika. Anglijoje daugelyje vietų greitis ribojamas 60 mylių per valandą (apie 96 km/h) vien juostos keliuose, o žemyne (pvz.,