Kaip patogiu būdu pervežti daiktus į Jungtinę Karalystę: Išsamus eksperto vadovas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistinis žemėlapis. Vienas iš aktyviausių ir populiariausių maršrutų visada buvo ir išliks Jungtinė Karalystė. Nors po „Brexit“ procesai pasidarė šiek tiek sudėtingesni, prekybos bei asmeninių ryšių intensyvumas nemažėja. Klientai dažnai klausia: kaip dabar paprasčiausiai ir patogiausiai pervežti daiktus į JK? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu subtilybes ir padėsiu išvengti dažniausių klaidų, kurios gana dažnai užgriūva ant galvos tiems, kurie nepasitiki profesionalų komanda.

Jungtinė Karalystė – salų valstybė, o tai reiškia, kad krovinys turi įveikti ne tik tūkstančius kilometrų keliu, bet ir Lamanšo sąsiaurį. Anksčiau tai buvo paprasta: pakrovėme sunkvežimį Vilniuje ir iškrovėme Londone kaip viduje ES. Dabar situacija kitokia: pasienio kontrolė, muitinės procedūros ir biurokratiniai reikalavimai tapo mūsų kasdienybe. Tačiau nepaisant šių iššūkių, procesą galima padaryti sklandžiu, jei viskas suplanuota iš anksto.

Raktais patogiam pervežimui yra tinkamas dokumentų parengimas, krovinių klasifikavimas ir sąžiningas partnerio pasirinkimas. Nenuostabu, kad kai kurie bando tai padaryti patys, tačiau net ir mažiausia klaida prekių kode (HS kodas) arba faktūroje gali priversti krovinį strigti Doverio uoste arba Tilbury terminaluose dienomis. Tokios delsos kainuoja ne tik pinigus, bet ir nervus.

Šiame straipsnyje mes aptarsime viską: nuo to, kokie dokumentai būtini, iki to, kiek tai galėtų kainuoti ir kiek laiko užtrunka. Jūsų komfortas prasideda nuo supratimo, kas vyksta „už scenos“. Tad, jei planuojate siųsti prekes verslui, norite persikraustyti gyventi ar tiesiog siųsti asmeninius daiktus, skaitykite toliau – rasi atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda mano klientai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su krovinių gabenimu į Jungtinę Karalystę. Ši informacija parengta remiantis ilgamete praktika ir dabartine teisine būkle.

1. Kokius dokumentus būtina parengti pervežimui į JK po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, kylančios problemos šaknys. Anksčiau pakakdavo važiavimo lapo (CMR) ir prekių sąrašo. Dabar situacija radikaliai pasikeitė. Norint, kad krovinys be uždelsimo praeitų britų muitinę, būtina turėti tris pagrindinius dokumentus: eksporto deklaraciją, prekybinę faktūrą (Commercial Invoice) ir pakavimo sąrašą (Packing List).

Eksporto deklaracija paprastai pildoma mūsų, lietuvių pusės muitinėje (arba muitinės atstovo). Ji patvirtina, kad prekės išvyksta iš ES teritorijos. Be šios deklaracijos, JK muitinė neleis įvežti krovinių, nes neturės įrodymų, iš kur prekės atkeliavo. Prekybinė faktūra turi būti pildoma angliškai ir joje turi būti nurodytos tikslios prekių vertės, svoriai, siuntėjo ir gavėjo duomenys. Ypač svarbu nurodyti teisingus HS kodus (prekių tarptautinės prekybos kodus), nes nuo jų priklauso muito mokestis. Pakavimo sąraše detaliai aprašome, ką ir kaip supakuota (pvz., dėžės, paletės, europaletės). Jei šie dokumentai bus neteisingai užpildyti, krovinys gali būti sulaikytas ir grąžintas atgal siuntėjui.

2. Ar asmeninėms siuntoms taip pat reikalingi muitinės dokumentai?

Taip, tikrai. Dauguma žmonių klaidingai manoma, kad jei siunčiate dovaną draugui ar vaikus seneliams Londoną, tai tai yra „paprasta siunta“ ir dokumentai nereikalingi. Deja, nuo 2021 m. sausio 1 d. visos siuntos, net ir mažos pacelų siuntos, keliančios iš ES į JK, turi būti deklaruojamos.

Jei siuntos vertė mažesnė nei 135 svarų sterlingų, gavėjas JK gali mokėti tik PVM (Import VAT), o muito mokestis gali būti taikomas pagal nulines tarifų lentelę (nors tai priklauso nuo prekių rūšies). Jei vertė viršija 135 svarų, gavėjas turi sumokėti tiek muito, tiek PVM. Norint siuntą praleisti greitai, siuntėjas turi užpildyti vadinamąjį „customs declaration“ formą (paprastai tai daro kurjerių tarnyba ar logistikos brokeris), kurioje nurodoma, kas yra siunčiama ir kokia jos vertė. Jei to nepadarysite, siunta gali strigti sandėlyje arba grįžti atgal, o siuntėjui gali tekti mokėti grąžinimo išlaidas.

3. Kiek laiko trunka krovinių pervežimas iš Lietuvos į JK?

Laikas priklauso nuo pasirinkto transporto rūšies ir maršruto. Vidutiniškai, gabenant dalinį krovinį (angliškai – part load arba groupage), kai keliaujame su tarpiniais iškrovimais, procesas trunka nuo 4 iki 7 darbo dienų. Tai pačiais atvejais, jei reikia skubiai gabenti pilną sunkvežimį (FTL), galime tai padaryti per 2–3 dienas, važiuodami be sustojimų.

Tačiau svarbu atsižvelgti ir į Lamanšo sąsiaurio keltų ar Eurotunelio tvarkaraštį. Dažnai atsitinka, kad krovinys jau yra Anglijoje, tačiau dėl vietos uoste arba brizgos (angl. ferry) laukimo eilės, pristatymas į galutinį adresą užtrunka papildomą dieną. Taip pat reikia nepamiršti, kad po „Brexit“ Doverio uosto ir kituose kontrolės punktuose susidaro eilės muitinės patikrai, tad planuodami pervežimą, visuomet verta laikyti 1–2 dienų atsargą, ypač jei prekės būtinos konkrečia data.

4. Kas yra EORI numeris ir ar jis man būtinas?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris – tai unikalus kodas, naudojamas muitinės procedūrose. Jei jūsų įmonė prekiauja su JK, jums būtinas du EORI numeriai: vienas – Lietuvos (ES) EORI, kuris prasideda raidėmis LT, ir antras – JK EORI numeris, kurį reikia gauti iš Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų departamento (HMRC).

Be JK EORI numerio neįmanoma importuoti prekių į šią šalį. Jeigu siunčiate prekę kaip fizinis asmuo (ne įmonė), jums gali nebūti reikalingas atskiras EORI numeris, jei vertė maža, tačiau verslo klientams tai privaloma sąlyga. Mano patarimas: užtikrinkite, kad jūsų JK partneris arba gavėjas turi šį numerį prieš pradedant vežti. Dažnai pasitaiko atvejų, kai krovinys atkeliauja į uostą, o muitinė neleidžia jo išleisti, nes gavėjas neįregistravo savo EORI. Tai sukelia nepageidaujamas delsas ir papildomus saugojimo mokesčius uoste.

5. Kaip apskaičiuojamas muitinės mokestis ir PVM importuojant į JK?

Muitinės mokestis (Customs Duty) ir PVM (Import VAT) – tai dvi pagrindinės išlaidos, be kurių negalima apsieiti. Muito mokestis skaičiuojamas pagal prekių kodus (HS kodus) ir jų kilmę. Jei prekės pagamintos ES, dažnai galima taikyti nulinį muito tarifą (priklauso nuo prekių kilmės taisyklių – Rules of Origin). Jei prekės atkeliauja iš trečiosios šalies (pvz., Kinija), mokestis gali svyruoti nuo 0 % iki keliolikos procentų, priklausomai nuo prekės tipo.

PVM (Import VAT) Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra 20 % (gali būti mažesnis tam tikroms prekėms, pvz., knygoms ar vaikų drabužiams). Jis skaičiuojamas nuo prekių vertės + pristatymo išlaidų iki ES sienos + muito mokesčio sumos. Pavyzdžiui, jei prekės kainuoja 1000 svarų, o pristatymas iki britų sienos kainavo 200 svarų, PVM mokamas nuo 1200 svarų (jei muitas 0%). Svarbiausia suprasti: PVM moka JK gavėjas, o ne siuntėjas iš Lietuvos. Jei sutartyje nurodyta sąlyga DDP (Delivery Duty Paid – pristatyta su mokesčiais apmokėta), tada mokesčius sumoka siuntėjas per savo logistikos partnerį ir vėliau jas įskaičiuoja į sąskaitą.

6. Kuo skiriasi DDP ir DAP sąlygos, ir ką pasirinkti?

Tai vienas labiausiai painių dalykų klientams, bet labai svarbu suprasti skirtumą. DAP (Delivered at Place – pristatyta į vietą) reiškia, kad mūsų užduotis – pristatyti krovinį iki nurodyto adreso JK, tačiau visus importo mokesčius (muitą ir PVM) turi apmokėti gavėjas. Kai sunkvežimis atvažiuoja į sandėlį, gavėjas turi iš anksto apmokėti mokesčius muitinėje, kitaip krovinio neiškraus.

DDP (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais apmokėta) – tai patogiausias variantas gavėjui. Jis tiesiog gauna prekes ir nebegirdi jokių muitinės reikalų. Siuntėjas (arba pervežėjas jo vardu) apmoka visus mokesčius JK pusėje. Visgi, DAP variantas dažniausiai būna pigesnis, nes nereikia mokėti tarpininkų mokestinių paslaugų už mokesčių administravimą užsienyje. Jei esate tikras savo JK partnerio kompetencijos muitinės reikaluose, DAP gali būti geras pasirinkimas taupant pinigus. Jei norite pilno ramybės, rinkitės DDP.

7. Ar galima pervežti maisto produktus ar gyvūnus į JK?

Tai labai jautri sritis. Po „Brexit“ JK tapo trečiąja šalimi santykyje su ES maisto saugumo standartų požiūriu. Pervežti maisto produktus (ypač gyvūninės kilmės – mėsą, pieno produktus, kiaušinius) yra labai sudėtinga. Reikalingas specialus veterinarijos pažymėjimas (Health Certificate), kurį turi išduoti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be šio dokumento, bet koks mėsos ar sūrio kiekis bus konfiskuotas ir sunaikintas pasienyje.

Dėl augalų ir sėklų taip pat yri griežti apribojimai, kad būtų išvengta kenkėjų patekimo į salas. Kas pasiečia naminius gyvūnus (šunis, kates), tai įmanoma, tačiau griežtai laikantis procedūrų: gyvūnas turi būti mikrokodiruotas (čipas), turėti galiojantį pasą, skiepytas prieš raupsus (rabies) ir, labai svarbu, turėti veterinarijos pažymėjimą, kad skiepimas atliktas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną (bet ne vėliau kaip prieš kelias dienas iki kelionės). Be to, reikia kreiptis į JK valdžios institucijas dėl leidimo importuoti (ANIMO forma). Negerai suplanavę šios kelionės, rizikuojate, kad jūsų augintinis nebus įleistas.

8. Kas daryti, jei krovinys sugenda ar dingsta kelyje?

Profesionali logistika neapsieina be atsakomybės klausimo. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą yra ribota. Paprastai tai apie 8,33 SDR (Special Drawings Rights) vienam kilogramui (tai yra apie 10 EUR/kg). Jei vežate brangius elektronikos įrenginius, ši suma gali nepadengti nuostolių.

Todėl mano patarimas: visada įsigykite krovinių draudimą. Jis kainuoja labai nedaug (dažnai tai maždaug 0,3–0,5 % nuo krovinių vertės), bet suteikia ramybės. Jei įvyksta avarija, gaisras ar krovinys pavogiamas, draudimo kompanija kompensuoja pilną prekių vertę. Be to, svarbu užtikrinti, kad krovinys yra tinkamai užfiksuojamas vaizdo medžiagoje pakrovimo metu ir kad tarpininkų sandėliuose yra tvarkomi pakrovimo/įkrovimo aktai. Jei krovinys atkeliauja su defektais, reikia nurodyti pastabas CMR dokumente dar prieš pasirašant už jį – kitaip bus sunku įrodyti, kad žala padaryta pervežimo metu.

9. Ar galima pervežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, galima, tačiau tai reikalauja specialių leidimų ir kvalifikuoto vairuotojo. Pavojingi kroviniai (chemikalėai, degiosios medžiagos, aerozoliai, akumuliatoriai) turi savo kodus ir klasifikaciją pagal ADR sutartį. Pervežti tokias prekes į JK galima tik vairuotojams, turintiems specialų ADR pažymėjimą, o transporto priemonė turi būti įrengta atitinkamai (užgesintuvai, sorbentai, ženklai).

Svarbu prisiminti, kad Jungtinė Karalystė, nors ir išstojo iš ES, vis dar laikosi ADR taisyklių, tačiau visada verta patikrinti, ar nėra jokių laikinų papildomų apribojimų, ypač jei pervežate pavojingas medžiagas per tunelį (Eurotunnelis) – ten griežtesni reikalavimai nei keltuose. Jei planuojate eksportuoti tokias prekes, būtina iš anksto pranešti pervežėjui apie krovinio pobūdį, nes ne kiekvienas sunkvežimis gali juos gabenti.

10. Kuo skiriasi pervežimas keltu ir Eurotuneliu?

Abu būdai leidžia kirsti Lamanšo sąsiaurį, tačiau turi savų niuansų. Keltas (dažniausiai iš Doverio į Calais arba iš Hook of Holland į Harwich) yra tradicinis metodas. Vairuotojas gali išlipti iš sunkvežimio, pailsėti (keltuose yra poilsio zonos), o trukmė trunka apie 1,5–2 valandas. Keltai dažnai pasirenkami, jei krovinys yra itilgas arba netipiškas, nes tuneliu gali važiuoti tik standartinio aukščio transporto priemonės.

Eurotunelis (Eurotunnel Shuttle) – tai traukinys, į kurį užvažiuoja sunkvežimiai su vairuotojais. Kelionė trunka tik 35 minutes. Tai greičiausias būdas patekti į JK, tačiau jis yra brangesnis ir turi griežtesnius grafiko apribojimus. Jei vairuotojas pavėluoja į nurodytą laiką (nors ir 5 minučių), bilietas gali būti anuliuotas ir teks pirkti naują. Pasirinkimas priklauso nuo logistikos schemos: jei skubame – tunelis, jei reikia lankstumo arba krovinių yra daug ir reikia ilgesnio poilsio vairuotojui – keltas. Mano patirtis rodo, kad abu variantai veikia puikiai, svarbiausia – gerai sužiūrėti tvarkaraštį.

Išvada

Pervežti daiktus į Jungtinę Karalystę šiandien nėra taip paprasta, kaip buvo prieš penkerius metus, tačiau tai visai įmanoma padaryti patogiai ir be streso. Sėkmės paslaptis slypi ne tiek patys maršrutuose, kiek dėmesys smulkmenoms: teisingi dokumentai, tikslios prekių vertės, supratimas dėl mokesčių ir pasitikėjimas savo logistika.

Esu matęs daugybę verslų, kurie nenuvertino „Brexit“ įtakos ir patyrė nemažus nuostolius dėl sulaikytų krovinių. Taip pat mačiau ir asmenis, kurie bandė sutaupyti pervežime, o galiausiai sumokėjo dvigubai daugiau už baudas ir greitąjį išleidimą iš muitinės. Todėl mano pagrindinis rekomendacija kaip eksperto: nedarykite prielaidų. Pasitikėkite profesionalais, kurie kasdien važiuoja šiuo maršrutu ir žino visas jo vingius.

Jei viską suplanuojate iš anksto – parengsite reikiamus EORI numerius, pasirūpinsite HS kodais ir išsirinksite patikimą pervežėją – jūsų krovinys į JK atkeliaus taip pat sklandžiai, kaip ir į bet kurį kitą ES miestą. Logistika yra ne tik sunkvežimiai ir keliai, tai ir informacijos valdymas. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti procesą ir leis jaustis užtikrintai, kai užsakysite kitą siuntą į Londoną, Mančesterį ar Birmingamą.