Kaip patogiai ir greitai grįžti iš Jungtinės Karalystės? Eksperto vadovas

Jungtinė Karalystė jų dešimtmečius buvo viena populiariausių kryptų lietuviams, ieškantiems geriau apmokamo darbo ar gyvenimo patirčių. Tačiau gyvenimas cikliškas, ir daugelis mūsų sūnaus ar dukters vieną dieną nusprendžia grįžti namo, į Lietuvą. Esdamas šioje srityje beveik dvidešimt metų, mačiau, kaip pasikeitė migracijos vėjai ir, svarbiausia, kaip pasikeitė logistika. Dar prieš „Brexitą“ kelionė iš Londono į Vilnių buvo paprasta kaip važiavimas autobusu į kitą miestą. Šiandien situacija yra kiek kitokia: reikia atsižvelgti į pasienio kontrolę, techninius reikalavimus transporto priemonėms ir vis didesnį kainų augimą.

Grįžti iš UK – tai ne tik bilieto įsigijimas. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurį reikia suplanuoti iš anksto, kad išvengtumėte nereikalingo streso, vėlavimų ir papildomų išlaidų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums praktinius patarimų, kaip šį procesą atlikti kuo sklandžiau, nepaisant to, ar keliaujate vieni, ar su visa šeima ir nemažai turto.

Nors pasaulyje vyksta didelių geopolitinių pokyčių, transporto ryšiai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos išlieka intensyvūs. Rinka pritaikėsi – atsirado naujų pervežėjų, pigių aviakompanijų maršrutai tapo tinkamesniais, o keltų ir Eurotunelių sistemos modernizuotos. Vis dėlto, klientas, kuris nežino smulkmenų, dažnai susiduria su problemomis, pvz., netinkamai parinktu transportu ar pasiruošimu techninei apžiūrai. Todėl šiame gide mes aptarsime visus svarbiausius aspektus – nuo dokumentų tikrinimo iki to, kaip geriausiai pervežti asmeninius daiktus.

Svarbu suprasti, kad „greitai“ ir „patogiai“ šiuo atveju yra sąvokos, kurios dažnai konfliktuoja su „pigiai“. Mano, kaip profesionalo, užduotis – padėti jums rasti optimalų balansą. Jei skubate, aviacija yra vienintelis logiškas pasirinkimas, jei norite nuvežti daiktų – automobilis ar krovininis autobusas, o jei taupote pinigus – reguliarus autobusų maršrutas. Žemiau išsamiai aptarsime kiekvieną šių variantų ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra greičiausias būdas grįžti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Jei kalbame apie grynąją laiko sąnaudą nuo durų iki durų, be abejo,, laimėtojas yra lėktuvas. Nors pati skrydžio trukmė iš Londono (Gatwick, Heathrow, Luton, Stansted) ar Birmingamo į Vilnių ar Kauną trunka vos apie 2 valandas 30 minutes, visą procesą reikia vertinti kompleksiškai. Turite atvykti į oro uostą mažiausiai 2–3 valandos iki skrydžio dėl pasienio kontrolės ir registracijos (nors dažnai tai daroma internetu, bet bagažo padavimas užtrunka). Po atvykimo į Lietuvą reikia laukti bagažo išdavimo, kas gali užtrukti nuo 15 iki 40 minučių. Taip pat reikia numatyti laiką kelionei į ir iš oro uostų. Taigi, visa kelionė nuo jūsų namo Anglijoje iki namų Lietuvoje užtruks maždaug 6–8 valandas. Lyginant su vairavimu ar autobusu (kuris trunka 30–40 valandų), tai yra neabejotinai greičiausias variantas. Tačiau verta atsiminti, kad aviacija yra jautri oro sąlygoms ir strigimams, todėl žiemos periodu visada reikia turėti laiko atsargą.

2. Ar verta važiuoti savo automobiliu ir ką reikia žinoti „Brexito“ metu?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, su kuriuo susiduria mano klientai. Važiuoti savo automobiliu verta tada, kai grįžtate nebe vieni, o su šeima ir turite nemažai bagažo, kurio neįmanoma susižiūrėti į lėktuvo bagažinę (arba tai per brangu). Taip pat tai geras pasirinkimas, jei planuojate Lietuvoje likti ilgam ir norite savo transporto priemonės. Tačiau po „Brexito“ pasikeitė taisyklės. Jei jūsų automobilis registruotas JK, atvykus į Europos Sąjungą jį reikės perregistruoti arba deklaruoti kaip laikinai įvežtą (paprastai leidžiama važiuoti su JK numeriais iki 6 mėnesių per metus, bet reikia įsigyti transporto priemonės mokesčio (TPM) draudimą „Žalios kortelės“ forma, nors daugelis draudikų siūlo papildomą užsienio draudimą be jos). Be to, labai svarbu techninės būklės klausimas: jei automobilio techninis apžiūros galiojimo laikas (MOT) baigiasi, ES šalyse juo važiuoti draudžiama. Taip pat neatsimirkite apie vairuotojo pažymėjimą – jei turite tik JK licenciją, ji galioja ES, bet verta turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (1968 m. konvencijos), kad išvengtumėte nesusipratimų su policija.

3. Kokius dokumentus būtina tur�ti pasienio kontrolėje grįžtant į Lietuvą?

Nors Lietuva yra Šengeno erdvės narė, o JK ne, grįžtant į Lietuvą (pavyzdžiui, lėktuvu ar keltu į Klaipėdą) jūsų pasas tikrinamas kaip atvykstant į Šengeno erdvę. Esu matęs daugybę situacijų, kelia keleiviai nenuvyko dėl pasibaigusio paso galiojimo. Pagal dabartines taisykles, jūsų pasas turi būti galiojantis ne mažiau kaip 3 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Šengeno zonos (nors dažnai tikrinama, ar jis galioja bent 6 mėnesius). Be to, jei grįžtate nuolatinei gyvenimui vietai, gali būti užduodami klausimai apie jūsų pragyvenimo šaltinius ar buvimą JK. Jei važiuojate savo automobiliu, būtinai reikia turėti techninį pasą (jei reikalaujama), draudimo polisą (būtina patikrinti, ar draudimas galioja ES teritorijoje) ir vairuotojo pažymėjimą. Jei automobilis ne jūsų, reikalinga raštiška savininko sutikimo forma (kurią dažnai reikia notariškai patvirtinti arba parengti pagal tam tikrus šablonus), kad ne būtų kaltinami automobilio vagyste.

4. Kuo skiriasi kelionė keltu ir Eurotuneliu, ir ką pasirinkti?

Tai klasikinis dilema tiems, kurie važiuoja automobiliais ar krovininėmis transporto priemonėmis. Mano patirtis rodo, kad pasirinkimas priklauso nuo išvykimo vietos ir jūsų biudžeto. Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle), kuris jungia Folkstoną (Folkstone) su Kales (Calais), yra greičiausias – kelionė po Lamanšu trunka tik 35 minutes. Jums tenka važiuoti į vagoną, išlipti ir važiuoti toliau. Tai labai patogu, ypač esant blogam orui, nes keltas gali svyruoti. Tačiau Eurotunelio kaina dažnai būna aukštesnė, ypač jei bilietus įsigyjate paskutinę minutę. Keltai (pvz., DFDS, P&O) iš Doverio į Kalesą ar Dunkerką trunka apie 1,5–2 valandas. Jie suteikia galimybę pailsėti, pavalgyti, nusipirkti degalų (dažnai keltuose degalai pigesni nei žemyne) bei prekių be mokesčių (duty free). Jei keliaujate su vaikais ar gyvūnais, keltas gali būti patogesnis dėl erdvės judėti. Tačiau jei tikslas – greitis, Eurotunelis nenusileidžia.

5. Kaip susidoroti su dideliu kiekliu bagažo ar asmeninių daiktų pervežimu?

Dažnai klientai klauso: „Kaip parvežti sofą, dviratį ar tiesiog daug drabužių?“ Jei grįžtate su lėktuvu, esate apriboti 20–23 kg (priklausomai nuo bilieto kategorijos). Pridėtinis bagažas kainuoja brangiai. Todėl tokiu atveju geriau rinktis autobusų pervežėjus (pvz., Ecolines, Kautra), kurie leidžia pasiimti daugiau bagažo (paprastai du dideli lagaminai ir rankinis bagažas), tačiau turi svorio apribojimus (pvz., 50 kg visam keleiviui). Jei pervežate daugiau nei 1000 kg turto (buitinė technika, baldai), verta pagalvoti apie dalinį krovininį konteinerą arba specializuotą pervežimo firmą, kuri surinks jūsų siuntą su kitų klientų siuntomis (share load). Mano patarimas: visada svarbu tiksliai išmatuoti ir sverti daiktus. Neteisingai deklaruotas svoris automobilių pervežimo atveju gali baigtis dideliais baudomais uoste arba draudimo neatitikimu.

6. Ar reikia mokėti muito ar mokesčių už asmeninius daiktus?

Tai vienas dažniausiai klaidinančių dalykų. Esant ES piliečiui, grįžtant iš trečiosios šalies (JK dabar yra trečioji šalis) į ES, galite su savimi atsivežti asmeninius daiktus be muito, jei jie skirti asmeniniam naudojimui ir nėra prekybos pobūdžio. Nėra fiksuotos kainos ar kiekio ribų (kaip anksčiau buvo su cigarečių ir alkoholio kiekiais), tačiau muitinės pareigūnai turi teisę įvertinti, ar daiktai tikrai asmeniniai. Jei atvežate, pavyzdžiui, 5 naujus nešiojamuosius kompiuterius, tai bus laikoma prekyba ir gali būti apmokestinta. Taip pat dėmesio: jei pervežate transporto priemonę, kurią nusipirkote JK ir norite ją registruoti Lietuvoje, turėsite sumokėti transporto priemonės mokestį (TPM) ir PVM, kuris Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europoje. Verta apskaičiuoti, ar verta vežti seną automobilį, ar geriau jį parduoti JK ir Lietuvoje nusipirkti naują.

7. Kokios yra pagrindinės problemos, susijusios su gyvūnų pervežimu?

Gyvūnų grąžinimas namo yra atsakomybingas procesas. Po „Brexito“ taisyklės pasunkėjo. Jei anksčiau buvo pakanka mikroschemos ir paso, dabar reikia griežčiai laikytis procedūrų. Prieš išvykstant iš JK, reikia apsilankyti pas veterinarą, kad gyvūnas būtų paskiepytas nuo pasiutligės (jei skiepymas nebegalioja) ir, svarbiausia, gyvūnui turi būti suleistas kirmėlių vaistas (echinokoko prevencija). Šis procedūra turi būti atlikta ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 120 valandos (5 dienos) prieš įsileidimą į ES. Veterinaras turi užpildyti sveikatos pažymėjimą (Animal Health Certificate), jei gyvūnas neturi ES gyvūno paso. Jei šios taisyklės nesilaikomos, gyvūnas gali būti izoliuotas arba siųstas atgal į JK savininko sąskaita. Visada rekomenduoju pasirūpinti šiuo dokumentu kiek įmanoma anksčiau, kad išvengtumėte streso prieš pat kelionę.

8. Kaip planuoti maršrutą vairuojant per Europą, kad būtų patogiau?

Dvidešimt metų stebiu, kaip keičiasi kelių kokybė ir mokesčių sistemų. Važiuojant iš Kaleso (Prancūzija) į Lietuvą, pagrindinis maršrutas eina per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją. Svarbiausias patarimas – pasirūpinki „Vignette“ (kelių mokesčių ženkleliais) arba užsienio draudžiu. Belgijoje keliai mokami (vienkartinis mokestis), Vokietijoje daugelyje vietų greitkeliai nemokami, tačiau yra aplinkkeliai (pvz., aplink Kelno ar Miulhauzene miestus), kuriuose reikia mokėti. Lenkijoje kelias mokami (viaTOLL sistema) tik automobiliams, viršijantiems 3,5 tonas, todėl lengvieji automobiliai važiuoja nemokamai, tačiau jų kokybė gali varijuoti. Patariu vengti važiavimo per didžiuosius miestus per aukščiausiąją rush hour (7:00–9:00 ir 16:00–18:00), nes tai gali prailginti kelionę kelias valandas. Naudokitės navigacijos programomis, kurios atnaujina duomenis apie spūstis realiu laiku, ir planuokite degalinių sustojimus (degalai Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pigesni nei Prancūzijoje ar Belgijoje).

9. Ar saugu naudotis pigių autobusų linijomis (pvz., „FlixBus“ ar „Lux Express“)?

Pigios autobusų linijos (low-cost carriers) išpopuliarėjo prieš keletą metų ir siūlo labai konkurencingas kainas. Tačiau kaip ekspertas turiu įspėti apie potencialus rizikas. Šie autobusai dažnai yra pilni, o bagažo skyriai – užpildyti iki galo. Yra rizika, kad jei atvyksite vėlai į stotelę, jūsų didelis lagaminas tiesiog netilps į autobusą, ir teks jį palikti arba keisti planus. Taip pat šie pervežėjai dažnai turi griežtas keleivių atvykimo taisykles – jei vėlatei 5 minutes, autobusas gali išvažiuoti be jūsų be grąžinimo. Be to, tokių autobusų vairuotojai dažnai keičiasi kiekviename mieste, todėl nėra vieno atsakingo asmens, kuris galėtų padėti su komplikuotais bagažo klausimais. Jei keliaujate su mažais vaikais ar reikalinga didelė pagalba, geriau pasirinkti tradicinius turistinius autobusus (kaip „Ecolines“), kurie teikia šiek tiek daugiau komforto ir lankstumo.

10. Ką daryti, jei kelionėje užstringa (techninis gedimas, avarija, pavojingos oro sąlygos)?

Tai scenarijus, kurį visada reikia numatyti iš anksto. Esu matęs, kaip žmonės stovi šalia sugedusio automobilio Vokietijos automagistralėje -10°C laipsnių šaltyje be šiltų drabužių. Mano auksinė taisyklė: visada turėkite „pavojų rinkinį“. Automobiliu tai reiškia: šiltas antklodes, termo butelius su karštu vandens, žibintus, atsarginius ratus ir mobilųjį telefoną su pakankamai energijos (power bank yra privalomas).