Kaip Pasiruošti Patikiam Pervežimui į Angliją: Detalus Eksperto Vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turiu galimybę stebėti, kaip pasikeitė logistiniai maršrutai, taisyklės ir klientų lūkesčiai. Vienas dalykas visada išlieka nepakitusis: Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo ir išliks viena populiariausių bei reikšmingiausių kryptų. Tačiau po „Brexit“ procesų pasikeitė ne tik politinė mapa, bet ir kasdieniniai logistikos mechanizmai. Daugelis klientų, pirmą kartą susidūrę su būtinybe gabenti krovinius į šią salą, dažnai klauso: „Ar tai sudėtinga?“, „Ar mano daiktai saugūs?“, „Kiek laiko tai užtruks?“.

Atsakymas paprastas: viskas priklauso nuo to, kaip gerai esate pasiruošę. Patikimas pervežimas į Angliją nėra stichinis reiškinys ar azartinis žaidimas. Tai sistemingas procesas, kuris prasideda ne tada, kai vairuotojas užvažiuoja į kiemą, o dar prieš kelias savaites, kai tik pradėjote galvoti apie siuntos išsiuntimą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip išvengti nereikalingų nervų, vėlavimų ir papildomų išlaidų. Mes aptarsime viską nuo dokumentų tvarkymo iki pačio krovinio pakavimo ypatumų, kad jūsų kelionė būtų kuo sklandesnė.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man klientai užduoda kasdien. Šie atsakymai padės jums suformuoti išsamią vaizdą apie tai, kas laukia išsiunčiant krovinius į Angliją.

1. Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi legaliam ir greitam pervežimui į Angliją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes be teisingai parengtų dokumentų krovinys gali užstrigti uoste arba prie Anglijos sienos. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntos sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti pateikta anglų kalba, joje turi būti nurodytas išsiuntėjas, gavėjas, tikslus prekių pavadinimas, prekių kodas (HS kodas), svoris, vertė ir kilmės šalis.

Be to, būtinas pakavimo sąrašas (Packing List), kuris detaliai aprašo, kas yra dėžėse arba ant paletės. Jei gabenate asmeninius daiktus, reikės TM8 formos (Transfer of Residence – perkėlimo į gyvenamąją vietą deklaracija), kad būtų atsisakyta muito ir PVM. Taip pat būtina sandėrio kvitas (Warehouse Receipt) arba eksporto deklaracija, kuri patvirtina, kad prekės išvežtos iš Lietuvos (arba kitos ES šalies) ir yra skirtos eksportui. Nepamirškite, kad po „Brexit“ Anglija nebesąlygoja ES muitinės zonos, todėl šie dokumentai tampa „bilietu“ į šalį.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė pervežimų procedūras ir ką tai reiškia man kaip siuntėjui?

„Brexit“ sukėlė didžiausią šoką logistikoje per pastaruosius dešimtmečius. Anksčiau keliavimas iš Vilniaus į Londoną buvo beveik tas pats, kas keliavimas į Varšuvą – tik reikėjo važiuoti šiek tiek ilgiau per keltą arba tunelį. Dabar tai tarptautinis reisas, kuriame įvyksta dvi muitinės procedūros: viena – išvykstant iš ES (eksportas), antro – atvykstant į Jungtinę Karalystę (importas).

Jums kaip siuntėjui tai reiškia, kad turite būti pasiruošę tvarkyti muitinės formalumus abiejose pusėse. Reikės gauti EORI kodą (Economic Operators Registration and Identification system), jei jūsų įmonė dar jo neturi. Be to, atsirado papildomi mokesčiai – importo PVM ir galimas muitas, priklausomai nuo prekių vertės ir kilmės. Procedūros tapo daugiau biurokratiškos, todėl svarbu pasirūpinti, kad pervežėjas arba muitinės brokeris turėtų visus duomenis iš anksto, išvengiant ilgų laukimojimų „Dover“ ar „Folkstone“ uostuose.

3. Kaip teisingai supakuoti krovinius, kad jie nenukentėtų per ilgos kelionės ir keltų pervežimus?

Pakavimas yra pusė sėkmės. Pervežimas į Angliją apima ne tik važiavimą automagistralėmis, bet ir jūros pervežimą keltu arba traukiniu per tunelį. Krovinys yra veikiamas vibracijos, drėgmės ir temperatūros pokyčių.

Pirmiausia, visada naudokite kokybiškas, naujas arba labai geros būklės dėžės. Jei dėžės pažeistos, jos gali neatsilaikyti apkrovos, kai dėžės kraunamos viena ant kitos (paprastai kraunamos iki 2-3 metrų aukščio). Kiekviena dėžė turi būti uždaryta klijų juosta, o viršuje – pažymėta numeracija (pvz., 1 iš 10, 2 iš 10).

Jei gabenate baldus arba brangų techniką, būtina naudoti putplasčio (puplės) užpildą, burbulinę plėvelę ir antgalius (kampus) apsaugoti. Aš visada patariu klientams naudoti paletes ir užfiksuoti krovinius ant jų su „rinklinėmis“ juostomis arba ožio ragais (tensioners). Tai neleis prekėms judėti ir subiriuti. Jei krovinys nėra supakuotas ant paletės, didžiausia tikimybė, kad jis gali būti sulaužytas arba sugadintas įkeliant/iškeliant kroveivio.

4. Kurį maršrutą ir pervežimo būdą (keltas ar tunelis) pasirinkti optimaliam rezultatui?

Yra du pagrindiniai būdai patekti į Angliją iš žemyninės Europos dalies: keltu (Dover-Calais, Dover-Dunkirk, Hull-Rotterdam ir t.t.) arba Eurotuneliu (Folkestone-Calais). Pasirinkimas priklauso nuo jūsų krovinio pobūdžio ir skubos.

Keltai paprastai pigesni, tačiau jie užtrunka ilgiau (apie 1,5–2 val. plaukiojimas plus išlaipinimas). Be to, jei vairuotojas pavargęs, jis gali praleisti laiką keltu poilsiui. Tunelis yra brangesnis, tačiau tai užtrunka tik apie 35 minutes nuo įvažiavimo iki išvažiavimo. Jis efektyvus, jei reikia labai greito pristatymo (pvz., sėkmenų ar šaldytų produktų).

Taip pat svarbu uosto pasirinkimas. „Dover“ yra populiariausias, tačiau ir dažniausiai užkemšamas (queue). Jei įvyksta techninė problema arba sustiprėja migracijos kontrolė, eilės gali siekti kelias valandas. Kartais patariu rinktis alternatyvius maršrutus, pvz., per „Hook of Holland“ į „Harwich“, nors tai ir kiek pailgina kelią žemynine Europa, bet gali sutaupyti laiko Anglijoje išvengiant spūsčių.

5. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę ir ką tiksliai reikėtų patikrinti prieš pasirašant sutartį?

Rinka pilna įmonių, siūlančių „mažiausias kainas“, tačiau patirtis moko, kad pigiausiai dažnai būna brangiausiai. Pasirinkdamas pervežėją, atsižvelkiau į jo veiklos laikotarpį rinkoje (ilgalaikė patirtis rodo stabilumą). Būtina patikrinti, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams pervežimams atlikti (ECMT arba bendrosios transporto licencijos).

Labai svarbu klausti apie draudimą. Ar jie turi „Cargo“ draudimą? Kokia jo fransizė (nuo kokios sumos draudimas nebegalioja)? Patikimas pervežėjas visada pareišks, kad draudimas yra, ir pateiks draudimo poliso sąlybas. Taip pat verta skaityti atsiliepimus internete, ypač dėl komunikacijos. Vienas didžiausių klientų skundų – „niekas neatsiliepia į skambučius“. Geras logistikos partneris visada žino, kur yra krovinys ir gali suteikti realaus laiko informaciją.

6. Kokios yra standartinės pervežimo kainos ir nuo ko priklauso galutinė suma?

Kaina formuojasi pagal keletą veiksnių. Pagrindinis yra krovinio tūris arba svoris (priklausomai, kas didesnis – mums vad. „chargeable weight“). Taip pat svarbu atstumas. Siunčiant į Londoną ar pietryčių Angliją, kainos gali būti didesnės dėl didelių užterštumo mokesčių (ULEZ, London Congestion Charge), kuriuos turi mokėti sunkvežimis.

Taip pat kainą įtakoja kuro kainos (jie svyruoja, todėl dažnai taikomas kuro priedas), uosto mokesčiai ir muitinės brokerio paslaugos (jei jos neįskaičiuotos). Standartinis dalinis krovinys (part load) gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo dydžio. Nereikėtų stebėtis, jei kaina skiriasi tarp savaitės dienos ir savaitgalio, nes dauguma uostų dirba pagal apmokėtų valandų grafikus.

7. Ar kroviniui reikalingas draudimas ir ką jis apima?

Taip, draudimas yra būtinas. Daugelis klientų klaidingai mano, kad pervežėjas atsako už viską. Tačiau pagal tarptautines konvencijas (pvz., CMR), pervežėjo atsakomybė dažnai apribota (pvz., 8,33 SDR vienam kilogramui arba fiksuota suma). Jei gabenate brangius elektroninius prietaisus, važiuoklius ar meno kūrinius, ši suma nebus pakankama.

Rekomenduoju užsakyti „Visų rizikų“ (All Risks) krovinio draudimą. Jis apima ir žalą dėl avarijų, ir dėl blogo pakavimo (jei tai nebuvo aiškiai matoma), ir netgė nusikrovimo metu. Prieš pasirašydami sutartį, pasidomėkite, kas nėra draudžiama (pvz., gėrimai, juvelyriniai dirbiniai, pinigai dažnai reikalauja specialios draudimo sąlygos). Geriausia nurodyti tikslią krovinio vertę sąskaitoje-faktūroje, nes draudimo išmoka bus susieta su šia verte.

8. Kokie dažniausiai draudžiami ar ribojami gabenami daiktai į Angliją?

Anglijos muitinės ir sanitarnės tarnybos yra griežtos. Yra daiktų, kurių gabenimas be specialių leidimų yra draudžiamas arba labai apribotas. Pirmiausia tai maisto produktai ir gyvūninės kilmės žaliavos (mėsa, sūris, pienas). Be specialių veterinarinių sertifikatų, jų negalima įvežti asmeniniam naudojimui, o ypač ne prekybai.

Taip pat griežtai kontroliuojami ginklai, amunicija ir sprogmenys (netgi senoviniai ar dekoratyviniai), narkotikai ir psichotropinės medžiagos (įskaitant some vaistus be recepto). Ribojami taip pat alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai – juos galima įvežti tik tam tikrais kiekiais be muito, o didesniais kiekiais reikia mokėti akcizus. Jei abejojate dėl prekės, geriau iš anksto pasikonsultuokite su brokeriu, kad krovinys nebūtų konfiskuotas ir nebaigtumėte teismo procesų.

9. Kas vyksta, jei krovinys atvyksta pažeistas arba dingsta?

Tai kiekvieno siuntėjo košmaras, tačiau sužinojus, kaip veikti, galima išvengti didelių nuostolių. Pirmiausia, atvykus į paskirties vietą, būtina atlikti išorinę apžiūrą. Jei matote, kad dėžės sutrupėjęs, drėgna arba trūksta antspaudų – nebekraukite krovinio. Reikia padaryti nuotrasfas ir užpildyti „PR“ (Protokol of irregularities) aktą kartu su vairuotoju. Šis dokumentas yra pagrindas ieškant draudimo išmokos.

Jei pažeidimai pastebimi tik išpakavus metu (vidiniai), taip pat reikia fotografuoti žalą ir nedelsiant pranešti pervežėjui (paprastai terminas yra 3 dienos). Be „PR“ akto arba įrodymų, kad žala įvyko pervežimo metu (o ne dėl blogo pakavimo iš jūsų pusės), draudimo bendrovė gali atmesti pretenziją. Mano patirtis rodo, kad greitas ir dokumentuotas reagavimas sumažina konfliktų riziką 90 proc. atvejų.

10. Kaip organizuoti iškrovimą Anglijoje ir ką reikia žinoti apie vietines taisykles?

Anglijoje yra specifiniai reikalavimai sunkvežimiams, apie kuriuos Lietuvoje dažnai net nesugalvojame. Pirmiausia, pristatymo langai (delivery windows). Didžiojoje Britanijoje sandėliai ir parduotuvės dirba griežtais grafikais. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai, gali būti baudžiamas („cancelling fee“) arba išsiųstas atgal. Todėl reikia iš anksto suderinti laiką.

Antra, įranga. Anglijoje dauguma sunkvežimių yra be šoninių stogelių (curtain siders), todėl jei jūsų krovinį reikia iškrovti kranu, būtina tai nurodyti užsakant transportą (reikės suolelio arba kito sunkvežimio).

Trečia, miesto ribojimai. Londono ir kitų didmiesčių centre yra daug vietų, kur sunkvežimiams važiuoti draudžiama arba reikalingi leidimai. Taip pat yra ribojimai naktiniais laikais (noise pollution regulations). Geriausias sprendimas – rasti pervežėją, kuris turi patirties su Anglijos vietinėmis sąlygomis ir žino, kaip išvengti šių rizikų.

Išvada

Pasiruošimas pervežimui į Angliją nėra procesas, kurį galima atlikti „iš karts“ per vakarą. Tai reikalauja dėmesio, žinių ir tikslumo. Kaip žmogus, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių per Šiaurės jūrą, galiu drąsiai pasakyti: sėkmė slepiasi detalėse. Teisingai užpildyta sąskaita-faktūra, kokybiškai užfiksuota ant paletės prekė ir iš anksto suderintas pristatymo laikas gali padaryti skirtumą tarp sklandžios operacijos ir ilgos, nervų graužiančios problemos.

Nebijokite klausti pervežėjų klausimų, domėtis dokumentais ir reikalauoti aiškumo. Jūsų krovinys – tai jūsų turtas ir verslas, o logistika tarna jo saugiam pristatymui. Pasiruoškite pagal šį vadovą, ir jūsų kelionė į Angliją bus ne tik saugi, bet ir efektyvi.