Kaip pasirinkti patogiausią kelionę į Angliją: Eksperto vadovas

Įvadas

Anglija, kaip viena populiariausių destinacijų tarp lietuvių, jau daugelį dešimtmečių patrauklia ne tik kaip darbo, bet ir kaip turizmo ar gyvenimo vieta. Kasmet tūkstančiai žmonių planuoja kelionę per Šiaurės jūrą arba per žemyninę Europą, tačiau dažnai susiduria su tame pačiame klausimu: kaip iš tiesų pasirinkti patogiausią kelią? Esdamas šioje srityje beveik dvidešimt metų, mačiau, kaip pasikeitė rinka – nuo senų, trūkčiojančių autobusų ir brangių bilietų iki modernių „low-cost“ avialinijų ir šiuolaikiškų keltų. Vis dėlto, nepaisant technologijų šuolio, pagrindinė keliautojo dilema išlieka ta pati: greitis, kaina ir patogumas retai kada eina ranka rankon su šiuolaikiniais reikalavimais.

Renkantis kelionę į Angliją, svarbu neapsiriboti tik pigiausio bilieto paieška. Patogumas – tai subjektyvus dalykas, vienam tai reiškia greičiausią atvykimą į Londono centrą, kitam – galimybę pasiimti daugiau bagažo be papildomų mokesčių, o trečiam – ramų kelionę be persėdimų. Ilgametė patirtis moko, kad geriausia kelionė nėra tokia, kuri kainuoja mažiausiai, o tokia, kuri sukelia mažiausia streso ir neigiamų emocijų. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus galimus transporto tipus, atskleisime niuansus, kurie dažnai slepiami smulkiame spausdintame tekste, ir padėsime sudaryti tobulą kelionės planą, atsižvelgiant į Jūsų asmeninius poreikius.

Kalbėsime ne tik apie tai, kaip nuvykti, bet ir kaip pasiruošti. Šiuolaikinė tarptautinė logistika, ypač po „Brexit“, pasikeitė. Pasienio kontrolės procedūros tapo griežtesnės, o dokumentų reikalavimai – tikslesni. Todėl patogumas prasideda ne nuo to, kaip jums patogu sėdėti autobuse ar lėktuve, o nuo to, kiek ramiai jausitės priešais pasienio pareigūną. Mes aptarsime autobusų, lėktuvų ir keltų (važiuojant asmeniniu automobiliu) privalumus ir trūkumus, padėdami nuspręsti, kuris metodas geriausiai tinka būtent Jums.

Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno universalaus atsakymo. Verslininkas, skubantis į susitikimą Mančesteriuje, pasirinks visiškai kitokį transportą nei šeima, keliaujanti atostogauti į Kornvalį su keliais vaiku ir šunimi. Todėl šiame straipsnyje mes taikysime individualų požiūrį, remdamiesi ilgamečia praktika, kad padėtume Jums susidaryti kompleksinę vaizdą apie tai, kas Jūsų laukia kelyje. Sėkmingai kelionei pradžia – tai informacija, o čia jos netrūks.

DUK

1. Kuris transporto tipas – autobusas, lėktuvas ar keltas – yra patogiausias, jei keliaujate su dideliu bagažu?

Atsakymas priklauso nuo to, ką Jūs vadinate „dideliu bagažu“. Jei tai kelios didelės rankinės ir du daiktai po 20–23 kg, tai moderniuose autobusuose (pvz., „Lux Express“ ar panašiuose maršrutiniuose autobusuose) tai dažnai neprideda jokių problemų, o bilieto kainoje bagažas dažnai būna įskaičiuotas. Tačiau jei planuojate vežti daugiau, tarkime, 50 kg arba neįprastų formų daiktus (pvz., muzikos instrumentus, sporto įrangą), aviacija taps tikru košmaru dėl griežtų limitų ir astronomiškų viršytių mokesčių.

Ilgamečia patirtis rodo, kad patogiausias būdas keliauti su labai dideliu bagažu yra asmeninis automobilis ir keltas. Nors šis variantas brangiausias ir ilgiausias, jis suteikia visišką laisvę: Jūs ne tik nevaržomi svorio apribojimų, bet ir turite savo erdvę, kurioje galite padėti daiktus saugiai. Be to, kelyje į Angliją (pvz., per Kielį ar Oostendę) galite susiplanuoti poilsines pertraukas, kas su dideliu bagažu autobuse ar lėktuve neįmanoma. Taigi, pigiau – autobusas, greičiau – lėktuvas (su mažu bagažu), bet patogiausia su daug daiktų – visgi automobilis.

2. Ar tiesa, kad lėktuvas visada yra greičiausias kelias į Angliją?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių mitų. Techniškai skrydis trunka 2–3 valandas, tačiau turime kalbėti apie „durų į duris“ (door-to-door) laiką. Jei gyvenate Kaune ar Klaipėdoje, Jums reikės nuvykti į Vilniaus ar Kauno oro uostą, tai užtrunka valandą-dvi. Prieš skrydį reikia atvykti mažiausiai 2 valandas anksčiau dėl registracijos ir saugumo patikros. Po atvykimo į Londono (ar kito miesto) oro uostą, praleisite dar valandą paimti bagažą ir peržengti pasienį. Galiausiai, nuo oro uosto iki centro dar reikia nuvažiuoti (Gatwick ar Heathrow kelionės į centrą gali trukti valandą).

Viso suėjus, jūsų kelionė gali trukti 7–8 valandas, o kartais ir daugiau, jei įvyksta nesklandumų. Tuo tarpu tiesioginis autobusas iš Vilniaus į Londoną važiuoja apie 30–34 valandas, tačiau Jūs įlipate tiesiogiai mieste ir išlipate tiesiogiai mieste be jokio persėdimo. Jei skrydis yra su persėdimu (pvz., per Rygą ar Varšuvą), laiko taupo dar mažiau. Taigi, trumpoms atstumams ir kai atsižvelgiama � visą logistiką, lėktuvas visuomet laimėja greičiu, tačiau skirtumas gali būti ne toks drastiškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o streso lygis dėl galimų vėlavimų kur kas didesnis.

3. Kokie yra pagrindiniai pasiruošimo niuansai kelionės autobusu, kad ji būtų patogi?

Daugelis klientų mano, kad autobusu keliauti yra nepatogu, tačiau tai dažnai priklauso nuo pasiruošimo. Per 20 metų darbo stebiu, kad patogiausią kelionę sukuria ne pačių autobuso sėdynių minkštumas, o keleivio psikologinė nuostata ir fizinis pasiruošimas. Pirmiausia, svarbu pasirinkti vietą autobuse. Jei Jums sunku užmigti sėdint, venkite galinės eilės vietų, kur variklio vibracija ir durų atidarymas gali trukdyti. Optimalus variantas – vidurinės dalies viena iš pirmųjų eilių po „VIP“ zonos: ten mažiau kratos.

Antras dalykas – apranga. Autobuse visuomet būna šaltiau nei atrodo, net vasarą, dėl dirbtinės ventiliacijos. Verta turėti šiltesnį megztinį ir kojines. Trečias, o galbūt ir svarbiausias dalykas – maistas ir geriamasis vanduo. Nors autobusai dažnai sustoja degalinėse, sustojimai gali būti reti arba trumpi, o maistas degalinėse brangus. Turėkite savo vandens ir užkandžių atsargas. Ir pagaliau – pramogos. Paruoškite savo telefoną ar planšetę iš anksto, parsisiųsdami filmus ar muziką, nes Wi-Fi autobuse, net jei ir yra, dažnai būna nestabilus kelyje per Europą.

4. Kaip „Brexit“ paveikė keliones į Angliją ir ką reikia žinoti apie dokumentus?

Po Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolės procedūros pasikeitė, ir tai tiesiogiai veikia kelionės patogumą. Anksčiau su lietuviu pasu galėjome naudotis eilutėms „ES piliečiams“, dabadien visi keleiviai vyksta trečiosioms šalims. Tai reiškia, kad pasienio kontrolė gali užtrukti ilgiau, ypač autobusuose ir keltuose, kai keliautojai vienu metu išlipa iš transporto priemonės.

Svarbiausia – pasas. Jis turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius po planuojamo išvykimo iš Anglijos datos. Jei planuojate ilgesnę kelionę arba darbą, reikės rūpintis vizomis, tačiau trumpam turizmui (iki 90 dienų per 180 dienų periodą) lietuviams vizos nereikalingos. Tačiau patariu visada turėti su savimi grįžimo bilietą ir pažymą apie apgyvendinimą, nes pasienio pareigūnai turi teisę klausti apie kelionės tikslą ir lėšas. Šie formalumai gali sukelti stresą, jei jų neįvertinsite, todėl patogumo sumetimais dokumentus reikia turėti po ranka, o ne iškasti giliųjų bagažo kampelių.

5. Ar verta rinktis brangesnes bilietus į „VIP“ klases autobusuose?

Per savo karjerą dažnai girdžiu klausimą, ar „VIP“ klasės bilietas vertas to kainos. Atsakymas yra: taip, jei Jums svarbu miegas. Standartinės autobusų sėdynės šiais laikais yra gana erdvios, tačiau jos neatsilenkia 180 laipsnių. „VIP“ arba „Sleeper“ tipo autobusuose (pvz., naktiniais reisais) sėdynės gali būti paverčiamos į lovas arba labai giliai atsilenkia, įrengtos užuolaidos, daugiau vietos kojoms.

Jei kelionė trunka 30 valandų ir Jūs nepavyksta užmigti, atvykus Jūs būsite išsekęs, o visa diena bus sugadinta. Tokiu atveju papildomas 50–100 eurų, sumokėti už patogesnę vietą, investicija į Jūsų sveikatą ir gerovę. Jei esate „kietas“ keleivis, galintis užmigti bet kur, arba jei kelionė trumpa (pvz., iki Briuselio ar Olandijos jūs perkeliate keltu), tuomet standartinė klasė visiškai užteks. Verta taip pat patikrinti, ar „VIP“ bilietas suteikia prioritetinį įlipimą – tai taip pat sumažina stresą stotelėse.

6. Kaip išvengti streso dėl galimų transporto vėlavimų?

Vėlavimai – tai neišvengiama tarptautinių pervežimų dalis, ypač žiemą. Mano patirtis sako, kad stipriausias ginklas prieš stresą yra psikologinis pasiruošimas ir laiko rezervas. Jei keliaujate lėktuvu, visada stenkitės neskristi paskutiniu ryto reisu prieš svarbų susitikumą Anglijoje. Statistiškai ryto reisai yra patikimesni, nes mažiau kaupiami „techninio aptarnavimo“ vėlavimai iš ankstesnios dienos.

Kelionės autobusu ar keltu atveju, skirkite sau papildomą dieną (ar bent puse dienos) prieš svarbią planuojamą veiklą Anglijoje. Jei autobusu užstrigsite dėl sniegogojų Vokietijoje ar poplūdžių Belgijoje, turėsite laiko rezervą. Taip pat visada turėkite su savinius nešiojamąjį „power bank“ – įkrautas telefonas leidžia susisiekti su artimaisiais, pakeisti bilietus ar rasti viešbučį, jei reikės naktinės pertraukos. Žinojimas, kad turi „planą B“, pati savime suteikia ramybės.

7. Kelionė asmeniniu automobiliu ir keltu: kiek tai kainuoja ir ar tikrai verta?

Tai vienas brangiausių būdų, bet taip pat ir laisviausių. Kaina susideda iš kuro (kuris Anglijoje brangesnis nei Lietuvoje), keltų bilietų (gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų vienam automobiliui priklausomai nuo sezono ir maršruto) ir galimų mokesčių už važiavimą keliais (pvz., „M6 Toll“ arba tiltai Londone). Tačiau vertinant patogumą, Jūs gaunate visišką mobiliąją baze.

Jei keliaujate su šeima, kaina vienam asmeniui gali nenuokelti, palyginti su lėktuvu, ypač jei reikia vežti daug bagažo. Be to, Anglijoje viešasis transportas, nors ir platus, gali būti brangus ir ne visada patogus su daug bagažo ar vaiku. Turėdami savo automobilį, Jūs ne priklausote nuo tvarkaraščio. Taip pat verta paminėti, kad vairuoti Anglijoje reikės prisitaikyti prie kairės pusės eismo, kas pradžioje gali būti stresingu, tačiau po 50–100 km tampa įprasta. Jei Jūsų tikslas – ne tik Londonas, bet ir apžiūrėti šalies kraštovaizdį, automobilis yra vienintelis teisingas pasirinkimas.

8. Kokios klaidos dažniausiai daroma renkantis kelionę pigiausiais aviakompanijų (Ryanair, Wizz Air) bilietais?

Daugelis klientų mati 30 eurų kainą ir mano, kad tai visa kelionės kaina. Tai didelė klaida. Pigių aviakompanijų modelis remiasi tuo, kas vadinama „ancillary revenue“ – papildomais paslaugomis. Neįskaičiuotas rankinis bagažas (tik mažas rankinės dydžio), neįskaičiuotas registruotas bagažas, neįskaičiuota vieta lėktuve, net pasirinkimas apmokėti bilietą kortele gali brangiai kainuoti.

Dar viena dažna klaida – oro uostų pasirinkimas. Pavyzdžiui, Londono „Luton“ ar „Stansted“ oro uostai yra gerokai toliau nuo centro nei „Heathrow“. Kelionė iš šių oro uostų traukiniu ar autobusu gali kainuoti dar 20–30 eurų vienam krypčiai ir užtrukti valandą. Taigi, prieš pirkdami bilietą, visada suskaičiuokite galutinę sumą: bilietas + bagažas + transportas iš oro uosto į miestą + maistas (jei nėra įskaičiuotas). Dažnai pasirodo, kad pilnos paslaugos aviakompanijos bilietas, kuriuo įskaičiuotas bagažas ir maistas, kainuoja vos truputį brangiau, tačiau suteikia kur kas daugiau patogumo.

9. Kaip geriausiai pasiruošti ilgai kelionei su vaikais, kad ji būtų patogi ne tik jiems, bet ir tėvams?

Kelionė su vaikais į Angliją – tai iššūkis, kurį galima lengvai įveikti su tinkama strategija. Jei keliaujate autobusu, pasirūpinkite vietomis gale – ten dažnai yra daugiau vietos (jei nėra užimta) arba bent jau mažiau žiūrėjimo į galą. Svarbiausia – pramogos. Parsisiųskite vaizdo įrašų į planšetę (nepamirškite ausinių!), atsineškite spalvotukų, žaidimų. Nupirkite mažų, naujų žaisliukų, kuriuos vaikas pamatys tik kelionės metu – tai sužavės bent valandai.

Maistas taip pat kritinis. Turėkite užkandžių, kurie nebraižo ir netyčia nesusiteps: bananai, sausainiai, sūrio gabaliukai. Venkite gazuotų gėrimų, kad išvengtumėte skrandžio problemų ilgame reise. Jei keliaujate lėktuvu, pasitikrinkite ar leidžiama nešti maistą (dažniausiai leidžiama, bet skysčiai turi būti mažiau nei 100ml). Ir svarbiausia – pasistenkite išlaikyti ramią nuotaiką. Vaikai jaučia tėvų stresą, jei Jūs nervingai žiūrite į laikrodį, jie taip pat taps neramūs. Laikykite kelionę kaip mažą nuotykių istoriją.

10. Ar verta pirkti kelionės draudimą ir ką jis apima?

Esu matęs daugybę situacijų, keleiviai sakydami „o, man jo nereikia, tik į Angliją važiuoju“. Tai didžiausia klaida. Kelionės draudimas – tai ne tik apsauga nuo bagažo praradimo (nors ir tai svarbu), bet ir apsauga nuo astronomiškų medicinos sąskaitų užsienyje. Anglijoje medicinos paslaugos nėra nemokamos turistams (net ir su EHIC kortele, kurios galiojimas po „Brexit“ yra ribotas).

Draudimas taip pat padės, jei dėl ligos susidursite su kelionės atšaukimo arba, kas labai dažna šiuo metu, jei Jūsų skrydis bus nukeltas dėl oro uosto darbuotojų streiko. Geras draudimas padengs viešbučio išlaidas, jei teks naktinėti neplanuotai.