Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasirinkti patikimą vežėją į ir iš Anglijos? Visiškas eksperto vadovas
Įvadas
Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš mačiau viską – nuo puikių, laiku įgyvendintų logistikos projektų iki tokių situacijų, kai krovinys „dingdavo“ Dunojaus pusiaukelėje arba likdavo užstrigęs Dovere be teisingų dokumentų savaitėmis. Anglija (Jungtinė Karalystė) visada buvo vienas iš patraukliausių, tačiau ir sudėtingiausių rinkų Lietuvos vežėjams ir importuotojams. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė radikaliai. Anksčiau tai buvo tiesiog kelionė į užsienį, kur galima važiuoti be sustojimų pasienio punktuose. Dabar tai pilnavertis trečiosios šalies pervežimas, reikalaujantis itin kruopštos preparacijos.
Rinkdami vežėją kroviniams pervežti į ir iš Anglijos, klientai dažnai remiasi vienintelis kriterijumi – kaina. Tai yra didžiulė klaida. Anglijos kryptis nėra vieta, kurioje galima taupyti ant logistikos pagrindų, nes neteisingas pasirinkimas gali kainuoti daugiau nei sutaupyta suma dėl prasto dėžimo, muitų delsos arba dingusio krovinio. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kas tikrai svarbu, ir padėsims jums atskirti tikrus profesionalus nuo „pavasario reisų“ meistrų.
Pasirinkimas turi būti pagrįstas ne tik emocijomis ar reklaminiais šūkiais, bet ir konkrečiais faktais apie vežėjo pajėgumus, patirtį ir, svarbiausia, supratimą apie naujusuosius muitinės reikalavimus. Tęsiant šį tekstą, mes išnagrinėsime pagrindinius aspektus, padėsiančius užtikrinti, kad jūsų krovinys pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku. Nes rinkdamasi partnerį, jūs pasirenkate ne tiesiog vairuotoją, o savo verslo ramybę.
DUK (Dažnai užduodami klausimai)
1. Kodėl patirtis vežant krovinius į Angliją po „Brexit“ yra svarbiausias kriterijus?
Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, logistika tapo kur kas sudėtingesnė. Anksčiau paklausti, ar vežėjas turi patirties, buvo svarbu, bet ne kritiška. Dabar tai yra privalomas reikalavimas. Kodėl? Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienas krovinys, kertantis sieną, privalo būti deklaruojamas muitinėje. Nereiškia, kad vairuotojas turi mokėti muitus, bet jis privalo turėti su savimi (arba juos turėti pateikiamus elektroniniu būdu) teisingus dokumentus: eksporto ir importo deklaracijas, galimai T1 dokumentus (jei krovinys keliauja per trečiąsias šalis) ir kitus susijusius popierius.
Patyręs vežėjas, kuris reguliariai važiuoja į Angliją, turi savo išbandytus muitinės brokerius. Jis žino, kurios perkėlos (Dover, Folkstonas, Imingemas, Hulas) yra mažiau užšokusios ir kokius dokumentus tam tikros muitinės pareigūnai reikalauja dažniau. Naujokas šioje srityje gali lengvai suklysti dėl neteisingai užpildytos prekių kategorijos (HS kodas) arba neteisingo EORI numerio nurodymo. Tokių klaidų pasekmės – krovinio užlaikymas uoste iki kol klaida bus ištaisyta. Tai gali trukti nuo kelių valandų iki keleto dienų, o laikas logistikoje – tai pinigai. Todėl klausdami apie patirtį, klauskite ne tiek, kiek metai jie veža, kiek kiek reisų į JK atliko per pastarąjį mėnesį.
2. Kaip galima patikrinti vežėjo patikimumą ir juridinį skaidrumą?
Nepakanka paprašyti pažado, kad viskas bus gerai. Profesionalus klientas visada tikrina. Pirmiausia, pažiūrėkite į įmonės registracijos duomenis. Ar įmonė egzistuoja ne vieną dieną? Lietuvoje galite tai padaryti per Registrų centrą, o jei tai užsienio įmonė – atitinkamų šalių registrus. Tačiau svarbiau ne tik tai, kad įmonė egzistuoja, o jos finansinė stabilitetas.
Antra, ir galbūt svarbiausia – licencijos. Tarptautiniams pervežimams reikalingi leidimai. Jei įmonė veža krovinius >3,5 tonoms, ji privalo turėti bendrovės licenciją (Community Licence). Be to, kiekvienas vairuotojas turi turėti vairuotojo kortelę (Driver CPC). Šiuos dokumentus galima ir būtina prašyti parodyti arba nusiųsti kopijas prieš pasirašant sutartį.
Trečia, pažiūrėkite į įmonės turimą transportą. Ar jie turi savo vilius? Jei įmonė dirba tik su subrangovais (t. y. tarpininkauja), ji mažiau kontroliuoja procesą. Geriausia, kai vežėjas turi savą parką ir savo mechanikus, nes Anglijoje techninė pagalba gali būti brangi ir neprieinama iš karto. Taip pat verta pasitikrinti atsiliepimus internete, tačiau būkite atsargūs – geriausia kreiptis į verslo partnerius arba ieškoti atsiliepimų ne tik „Google“ žvaigždutes, bet ir detalius istorijos forumuose ar socialiniuose tinkluose.
3. Kokius dokumentus reikia parengti, kad krovinys neužstrigtų Anglijos uoste?
Dokumentų parengimas – tai 50 proc. sėkmės. Po „Brexit“ nebėra taip, kad vairuotojas tik paima krovinių važtaraštį ir važiuoja. Būtinos sąlygos yra šios:
* Prekybinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice): Ji turi būti anglų kalba, nurodyant tikslią prekių vertę, svorį, siuntėjo ir gavėjo duomenis bei prekių apibūdinimą. Be šios sąskaitos muitinė neleis įvežti ar išvežti prekių.
* Pakuotės sąrašas (Packing List): Padeda patikrinti fizinį krovinių kiekį.
* EORI numeris: Tiek siuntėjas (Lietuva/EU), tiek gavėjas (Anglija/JK) privalo turėti galiojantį EORI numerį. Jei gavėjas jo neturi, krovinys gali būti grąžintas atgal į Lietuvą siuntėjo sąskaita.
* Muitinės deklaracijos: Paprastai jas ruošia brokeriai, tačiau vairuotojas privalo žinoti, ar jos yra pateiktos ir ar gautas „leidimas išvežti“ (Export Accompanying Document) ar „leidimas įvežti“.
Patikimas vežėjas prieš išvykdamas visada patikrins, ar visi šie dokumentai yra tvarkingi. Jei jie siūlo važiuoti „be dokumentų, mes susitvarkysime kelionėje“ – bėkite toliau. Tai yra garantija, kad krovinys stovės pasienyje.
4. Ar mažiausia kaina visada užtikrina mažiausias išlaidas? Ką slepia „uždaros“ kainos?
Logistikoje, kaip ir gyvenime, nemokamas sūris yra tik upėje. Jei gavote pasiūlymą, kuris yra 20–30 proc. pigesnis nei rinkos vidurkis, tai turėtų įspėti. Anglijos kryptis brangi dėl kelių priežiūros rinkliavų (Vignette) JK greitkeliuose, brangių keltų bilietų (Dover-Calais ar Eurotunelio) bei ilgos kelionės atstumo.
Ką slepia žema kaina?
1. Krovinių konsolidacija (Groupage) be jūsų žinios: Jūsų krovinys gali būti perkraunamas keletą kartų tarp sandėlių Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, o paskui Anglijoje. Tai didina pažeidimo ir dingimo riziką.
2. Sena technika: Pigi kaina gali reikšti, kad jūsų krovinį veš senas vilkikas, kuris gaišta laiką techninių gedimų remontuose.
3. Neteisingi dokumentai: Galbūt jie neįtraukė muitinės brokerio paslaugų kainos ir tikisi, kad aš (klientas) pats tai susitvarkysiu. O jei ne? – Delsa.
4. Vairuotojo darbo laiko pažeidimai: Norint paspartinti reisą ir sutaupyti, gali būti pažeidžiamos poilsio normos, kas nelegalu ir pavojinga.
Visada klauskite, kas įeina į kainą: ar įskaičiuotas keltas, ar įskaičiuota iškrova Anglijoje, ar yra EXW (gamykloje) arba DDP (su pristatymu ir mokesčiais) sąlygos. Tik pilnas kainos sudėties supratimas leidžia lyginti pasiūlymus.
5. Kokio tipo draudimą turi turėti vežėjas ir ar jis užtikrina mano krovinio saugumą?
Standartinis draudimas, kurį turi kiekvienas vežėjas, vadinasi CMR draudimas. Tačiau čia yra vienas didelis „posūkis“, apie kurį klientai dažnai nežino. CMR draudimas riboja atsakomybę pagal svorį. Standartiškai tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui. Jei vežate 1 toną prekių, o jos vertė yra 20 000 eurų, ir jos dingsta arba sugenda, gausite atlyginimą tik pagal svorį, kas būtų tik apie 10-12 tūkstančių eurų (priklausomai nuo SDR kurso). Netenkate dalies vertės.
Jei pervežate brangius krovinius (elektroniką, brangų baldų, vyną, vaistažoles), būtina papildomai aptarti draudimą. Patikimas vežėjas galės pasiūlyti „All Risk“ (visų rizikų) draudimą, kuris dengia visą krovinio vertę. Nenuokankama tik paprašyti „ar turite draudimą?“. Reikia klausti „kokia yra atsakomybės riba ir ar ji dengia mano krovinio pilną vertę?“. Taip pat patikrinkite, ar draudimas galioja ir Jungtinės Karalystės teritorijoje, nes po „Brexit“ kai kurie draudikai gali turėti išimčių.
6. Kiek realiai trunka krovinių pristatymas ir nuo ko priklauso laikas?
Daugelis klientų, įpratę prie greitų siuntų viduje Europos, mano, kad į Angliją važiuojama taip pat greitai. Realybė tokia, kad tai ilgiausia trukmės krovininė transporto kryptis iš Lietuvos. Optimalus laikas – 3–5 dienos nuo krovimo iki iškrovos, kai važiuojama pilna mašina (FTL).
Kodėl trunka ilgai?
* Atstumas: Tikras atstumas ne 1500 km, o daugiau, dėl maršruto parinkimo.
* Keltai/Laivai: Laukimas uoste (Dover) gali trukti nuo 1 valandos iki 12 valandų ir daugiau, esant dideliam srautui ar blogoms oro sąlygoms.
* Muitinė: Net su geriausiais dokumentais, kartais reikia fiziškai parodyti krovinių turinį pareigūnams.
* Anglijoje eismo sąlygos: Kairysis eismas, siauresni keliai, didelis intensyvumas.
Jei jums žada pristatyti krovinį per 24–48 valandas (išskyrus ypatingus ekspresinius reisais mažais mikroautobusais), būkite skeptiški. Tai gali reikšti, kad vairuotojas neils ir bus pažeidžiamos taisyklės, kas gali baigtis baudomis arba avarija. Geriau planuoti savo verslo procesus su atsarga.
7. Kas atsako už muitinės deklaravimą – siuntėjas, gavėjas ar vežėjas?
Tai vienas dažniausių ginčų šaltinių. Teisiškai, muitinės procedūros yra atsakomybė to, kas deklaruoja prekes. Tačiau praktikoje, jei krovinys sustoja muitinėje dėl blogų dokumentų, kentėja visi, ir dažniausiai kaltę bando nustumti ant vairuotojo, nes jis fiziškai yra ten.
Standartinė praktika:
* Eksportas (iš Lietuvos): Paprastai siuntėjas (Lietuvoje) turi susitarti dėl eksporto deklaracijos su savo brokeriu. Vežėjas turi gauti MRN numerį (Movement Reference Number), kad galėtų išvažiuoti.
* Importas (į Angliją): Anglijos gavėjas privalo užtikrinti importo deklaraciją prieš krovinį atvykstant arba tą patį dieną (jei naudojama „simplified“ procedūra).
Jeigu pasirinksite patikimą vežėją, jis dažnai gali pasiūlyti „Full Service“ – t. y. jis (ar jo partneriai) atlieka ir eksporto, ir importo deklaravimą. Tai yra brangiau, bet tai užtikrina, kad jei kils problemų, vežėjas spręs jas su savo brokeriu, o ne jums ieškos brokerio Dovere vidurnaktį. Visada aiškiai susitarkite dėl šios atsakomybės sutartyje (Incoterms sąlygos: EXW, FCA, DAP, DDP lemia, kas kas moka).
8. Kuo skiriasi dalinis krovinys (LTL) nuo pilnos mašinos (FTL) šioje kryptyje?
Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) yra populiari paslauga smulkesniems siuntimams, bet Anglijoje ji turi savo niuansų. Kai renkatės LTL, jūsų krovinys gali būti vežamas kartu su kitų klientų krovinais.
Rizikos:
* Perkrovimas: Anglijoje dažnai naudojami tarpiniai sandėliai (hubai). Jūsų krovinys gali būti iškraunamas vienoje vietoje, o paskui pakraunamas į kitą, mažesnę mašiną pristatymui. Kiekvienas perkrovimas – tai sugadinimo (brangūs baldai gali sužaloti paviršių) ar dingo prekių rizika.
* Laiko delsos: Reikia laukti, kol mašina užsipils kitais krovinais Lietuvoje, ir paskui, kol ji išsikraus Anglijoje.
Pilna mašina (FTL – Full Truckload) yra saugesnė ir greitesnė. Vilkikas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį (arba su viena sustabdyta uoste). Jei pervežate jautrius prekes, didelį tūrį ar brangias prekes, visada rekomenduoju rinktis FTL, net jei tai atrodo brangiau vienam metrui kubiniui. Taip išvengsite nemalonų netikėtumų.
9. Kaip vyksta krovinio sekimas ir komunikacija su vežėju?
Anksčiau buvo taip, kad vairuotojas pasiima telefoną ir sako „važiuoju“. Dabar, kai vairuotojai daugiau laiko praleidžia už vairo, o ne prie telefonų (ką ir reikalauja saugumo taisyklės), komunikacija turi būti organizuota profesionaliau.
Patikimas vežėjas turi turėti GPS sekimo sistemą, kuri leidžia matyti vilkiko vietą realiu laiku. Jums neturėtų reikėti be reikalo vadinti vairuotojo, kad sužinotumėte, kur jis yra. Dispečerius turi informuoti apie planuojamas sustabdytas (poežius) ir atvykimo laikus.
Kritiškas momentas yra Anglijos uostas. Kai mašina išvažiuoja iš keltuose, prasideda 6 valandų langas importo deklaracijai pateikti (be baudos). Jei dispečerius nenukreipia vairuotojo ar vairuotojas „užmiega“ ir nepraneša, kad išvažiavo, gali būti paskaičiuota bauda. Todėl klauskite: „Kaip aš galiu sekti savo krovinius? Ar turite internetinę sistemą?“ Geras vežėjas visada pasiūlys šią galimybę.
10. Kokias „raudonąsias vėliavas“ reikėtų pastebėti renkantis vežėją?
Galiausiai, apibendrinkime signalus, kurie turėtų jus sustabdyti ir priversti ieškoti kito pasiūlymo: