Kaip pasirinkti patikimą krovinių pervežimą iš Anglijos?

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų pasaulyje įvyko daugybė pokyčių, tačiau vienas maršrutas išlieka ypatingai aktyvus ir reikalauja ypatingo dėmesio. Tai – maršrutas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Nuo pat „Breksito“ įvykdymo tvarka šioje kryptyse pasikeitė neapgailėtinai, o kartu su ja ir reikalavimai vežėjams bei ekspeditoriams. Kaip žmogus, kuris šioje srityje „pradirbo“ nemažai metų ir mačiau viską – nuo idealiai nuošliaužų vežančių mašinų iki konteinerių, dingusių tarp Londono ir Tilburės – galiu drąsiai pasakyti: pasirinkti tinkamą partnerį šiuo metu yra sudėtingiau nei bet kada anksčiau.

Kodėl taip? Anksčiau Anglija buvo tiesiog darba Europos Sąjungos dalis. Prekės važiavo be sustojimų, be dokumentų patikrinimų muitinėje. Dabar tai – trečioji šalis. Kiekviena siunta, netgi mažas pašto siuntinys, turi kirsti muitinės kontrolę, o tai reiškia, kad ne tik vairuotojo, bet ir logistikos kompanijos kompetencija tampa lemiamu veiksniu. Pasirinkti ne patikimą pervežėją reiškia rizikuoti ne tik vėluojančia siunta, bet ir prarastais prekėmis, baudomis už neteisingai pateiktus dokumentus bei nervų išsekimu.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, į ką tikrai reikia atsižvelgti renkantis krovinių pervežimo partnerį iš Anglijos. Mes nekalbėsime tik apie kainą – tai yra tik maža tos apledėjusios kalno viršūnėlė. Mes kalbėsime apie procesus, draudimus, muitinę ir tuos niuansus, kurie dažnai lieka nepastebėti, kol neatsiranda problema. Sėkmingas pervežimas iš Anglijos – tai ne atsitiktinumas, o gerai suplanuotas procesas, kuris prasideda nuo teisingo partnerio pasirinkimo.

Svarbu suprasti, kad rinka yra persmelkta tiek didelių, korporacinių gigantų, tiek smulkių, „vieno vairuotojo“ firmų. Kurioje vietoje rasite sau idealą? Atsakymas priklauso nuo jūsų poreikių, tačiau universalios taisyklės egzistuoja. Žemiau pateikiamame DUK (Dažniausiai Užduodamų Klausimų) skyriuje išsamiai aptarsime visus aspektus, padėsiančius jums atskirti profesionalus nuo mėgėjų ir užtikrinti, kad jūsų krovinys į Lietuvą atvyks saugiai ir laiku.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl patirtis „Breksito“ sąlygomis yra svarbiausia vežėjo charakteristika?

Tai turbūt pats svarbiausias kriterijus šiandieninėje rinkoje. Po 2021 m. sausio 1 d. tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos įsigaliojo nauji prekybos ir bendradarbiavimo susitarimai. Seni „žaidėjai“, kurie dirbo prieš 20 metų, gali žinoti kelių topografiją, tačiau jei jie nesugeba suvaldyti naujųjų muitinės procedūrų, jų patirtis netampa privalumu. Muitinės deklaravimas (Import Declaration), EORI numeriai, prekių kilmės sertifikatai – tai ne tik paprasti terminai, o kasdieninės realybės, su kuriomis tenka susidurti kiekvieną kartą kertant sieną.

Patikimas vežėjas arba ekspeditorius turi turėti ne vėliau kaip prieš metus sukauptą patirtį vežant iš UK. Kodėl? Naujosios taisyklės buvo aiškinamos „gyvu“ būdu – praktikoje. Pirmieji metai po „Breksito“ buvo chaotiški, ir tik tie, kurie sėkmingai pergyveno tuos krizės momentus, sugeba užtikrinti sklandų procesą dabar. Jei pasiūlymas atrodo per pigus, o kompanija neįgijo patirties šiuo tarpsniu, didelė tikimybė, kad jūsų siunta užstrings prie Lamanšo sąsiaurio arba Kaliningrado sienos, nes trūks vieno lapelio – teisingo HS kodo arba priedo.

2. Kokius licencijas ir dokumentus turi turėti legalus pervežėjas iš Anglijos?

Niekada nebijokite klausti apie dokumentus. Profesionalai niekada nedings šios informacijos. Pirmiausia, jei kalbame apie Jungtinę Karalystę, vežėjas turi turėti galiojantį GB operatoriaus licenciją (Goods Vehicle Operator Licence). Tai pagrindinis dokumentas, leidžiantis vykdyti komercinius pervežimus JK teritorijoje. Be to, keliaujant į Europos Sąjungą, būtinas tarptautinis bendrojo naudojimo leidimas (Community Licence), kuris suteikia teisę vykdyti tarptautinius reisus.

Taip pat būtina patikrinti, ar įmonė yra oficialiai registruota. JK tai galima padaryti per „Companies House“ duomenų bazę. Lietuvoje vežėjai turi būti įtraukti į Lietuvos Respublikos transporto licencijų ir leidimų komisijos sąrašą. Dar vienas svarbus aspektas – draudimas. Legalus vežėjas privalo turėti „Cargo“ draudimą (krovinių draudimas) ir atsakomybės draudimą (CMR draudimas). Paprašykite parodyti šias policijas arba bent jau jų numerius. Jei įmonė vengia pateikti šios informacijos, sakykite „gero dieno“ – tai tikrai ne tas partneris, kurį jums reikia.

3. Kaip įvertinti pervežėjo reputaciją ir ar „Google“ apžvalgos yra patikimos?

Internetinės apžvalgos yra geras pradžios taškas, tačiau jas reikia mokėti skaityti kritiškai. Esu matęs, kaip mažos įmonės perka 10-penkų įvertinimus už keliasdešimt eurų, kad atrodytų patikimos. Taigi, ieškokite ne tik teigiamų, bet ir išsamų apžvalgų. Jei klientas tiesiog rašo „Puiku!“, tai sako mažai. Jei rašoma: „Vairuotojas pavėlavo dviem valandomis dėl techninių problemų, bet įmonės vadovas paskambino ir paaiškino situaciją, padėjo išspręsti muitinės klausimą“ – tai vertas dėmesio. Tai rodo, kad įmonė komunikuoja ir sprendžia problemas.

Taip pat verta paieškoti informacijos profesinėse grupėse, pvz., „Facebook“ arba LinkedIn, kuriose sufleruojama apie logistiką. Ten dažnai pasirodo tikros, nefiltruotos istorijos. Patikrinkite, ar įmonė turi tinklalapį. Jei jis atrodo nebaigtas, informacija yra pasenusi (pavyzdžiui, nurodoma, kad jie veža be muitinės procedūrų), tai roda neatsakingumą. Ilgaamžiškumas šioje srityje taip pat kalba už save – jei įmonė sėkmingai veikia jau 5–10 metų, tikėtina, kad ji daro kažką teisingai.

4. Ar mažiausia kaina visada garantuoja blogiausią paslaugą, ir kodėl kainos skiriasi tiek smarkiai?

Logistikoje, kaip ir gyvenime, nemokamas sūris yra tik upės dugne. Tačiau brangiausia kaina irgi nebūtinai reiškia geriausią kokybę. Rinkodaros apgavystės yra paplitusios: kai kurios įmonės keliauja kainą, kad sukurtų „prabangos“ įvaizdį, nors paslauga nėra niekuo geresnė. Tačiau pernelyg žema kaina yra raudona vėliavėlė. Įsivaizduokite: kuro kaina Anglijoje ir Lietuvoje, keltų bilietai per Lamanšą (Eurotunnelas arba keltai), vairuotojo atlyginimas, muitinės brokerio paslaugos – tai visi fiktyvūs, bet dideli kaštai.

Jei kas nors siūlo pervežti 1 tonos krovinią iš Londono į Vilnių už pusę mažesnę kainą nei rinkos vidurkis, klausiate save: kur jie taupo? Gal jie neturi draudimo? Gal vairuotojas važiuos be poilsio, kas yra nelegalu ir pavojinga? Gal jie naudos senas, techninius reisams netinkamas mašinas? O galiausiai, gal jies neįtrauks į kainą muitinės išlaidų, kurias vėliau pareikalaus iš jūsų dvigubai didesniu dydžiu? Patikimas ekspertas pateiks aiškią kainos sudėtį: kuras, keltas, darbas, muitinė. Skaidrumas čia yra raktas.

5. Kokio tipo transportą pasirinkti: dalinis krovinius (part load) ar pilnąją mašiną (FTL)?

Tai priklauso nuo jūsų krovinio tūrio ir skubos. Pilnoji mašina (Full Truck Load – FTL) yra idealas, jei turite daug prekių (apie 20–24 europalette arba 22 tonas). Tokiu atveju mašina važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Anglijoje į jūsų sandėlį Lietuvoje. Tai yra greičiausias ir saugiausias metodas, nes krovinys neperkraunomas, mažiau rizikos pažeidimui ar dingo.

Tačiau dažniausiai verslas ar asmeninio naudojimo siuntos yra mažesnės. Tada pasirenkamas dalinis krovinius (Part Load arba Groupage). Čia krovinys surinkiamas į vieną mašiną kartu su kitų klientų siuntomis. Tai pigiau, tačiau ilgiau. Čia prasideda pagrindinis rizikos momentas – perkrovimas. Patikimas vežėjas naudos „cross-docking“ sandėlius, kur kroviniai perkeliami iš vienos mašinos į kitą kruopščiai, fiksuojant kiekvieną etapą. Nepatikiami vežėjai gali mesti prekes į krūvą vienoje vietoje, kas didžiulę tikimybę sugadinti trapią siuntą. Jei pervežate brangų ar trapų krovinią, verta pagalvoti apie dalinio krovinio papildomą apsaugą arba visgi rinktis FTL, net jei teks užmokėti tuščios vietos.

6. Kas yra „Incoterms“ ir kodėl tai svarbu renkant pervežėją?

„Incoterms“ (Tarptautinių prekybos sąlygų taisyklės) nustato, kas atsakinga už krovinius kuriame etape ir kas moka už pervežimą bei muitines procedūras. Dažnai klientai sako: „Aš nupirkau prekę Anglijoje, atvykite ir paimkite“. Tačiau ar jūsų sutartyje nurodyta EXW (Ex Works – prekė pas pardavėjo sandėlyje) arba FOB (Free on Board – prekė pakrauta į laivą)? Dėl to labai skiriasi atsakomybė.

Jei sutartyje nurodyta EXW, jūs (arba jūsų pervežėjas) turite atvykti į pardavėjo sandėlį, pakrauti prekę ir užtikrinti visą kelią iki Lietuvos. Jei tai DAP (Delivered at Place), atsakomybę perima pardavėjas, ir jis turi rasti pervežėją. Renkantis pervežėją, būtina aiškiai susitarti dėl sąlygų. Geras pervežėjas visada paklaus, kokios sąlygos yra jūsų sutartyje su tiekėju, ir patars, kaip geriausiai suorganizuoti paėmimą. Dažnai žmonės renkasi pigų pervežėją, kuris neįtraukia iškrovos Anglijoje arba pakrovimo Lietuvoje, ir vėliau gauna staigmenų – papildomų sąskaitų už vairuotojo laukimą.

7. Kaip vežėjas tvarko muitinės formalumus (Import Customs Clearance)?

Tai yra „Breksito“ era, o tai reiškia, kad be muitinės neprasversi nė vienas krovinys. Vienas didžiausių kliūčių – suprasti, kas turi deklaruoti importą. Dažnai klientai mano, kad pervežėjas viską padarys pats. Tačiau dažniausiai pervežėjas tik perduoda krovinį per sieną, o importo deklaravimas turi būti atliktas Lietuvoje (jei esate importuotojas). Jums reikės muitinės brokerio.

Klausimas pervežėjui: „Ar galite užtikrinti brokerio paslaugas Anglijoje (eksporto deklaravimas) ir ar turite partnerį Lietuvoje, galintį atlikti importą?“. Kai kurios didelės logistikos kompanijos turi savo brokerių skyrius, tai labai palengvina gyvenimą. Jei ne, jums teks ieškoti brokerio savarankiškai. Jei dokumentai bus pateikti neteisingai (pvz., neteisingai nurodytas svoris ar prekės kodas – HS code), krovinys gali būti sulaikytas muitinėje. Kiekviena diena sulaikymo uoste ar sandėlyje kainuoja pinigus (uosto mokesčiai, saugojimas). Patikimas pervežėjas padės parengti prekybinę dokumentaciją (komercinę sąskaitą-faktūrą, pakavimo sąrašą) taip, kad ji atitiktų muitinės reikalavimus.

8. Kokias draudimo galimybes siūlo pervežėjas ir ką daryti praradus krovinį?

Draudimas – tai jūsų saugumo tinklas. Pagal konvenciją (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau jo atsakomybės limitai yra riboti (paprasčiau tariant, 8,33 SDR už kilogramą – tai apie 10 eurų). Jei vežiate 1000 kg prekių, kurios vertė 50 000 eurų, ir jos dings, pagal standartinę atsakomybę gausite tik apie 10 000 eurų. Ar tai jums tinka? Tikriausiai ne.

Todėl būtina klausti apie „All Risk“ (visų rizikų) draudimą. Jis paprastai kainuoja apie 0,3–0,5 % krovinio vertės, bet gali apsaugoti nuo visų nelaimei: vagysčių, avarijų, gaisro, net ir tokių nelaimingų atsitikimų kaip krovinio nukritimas iš sunkvežimio. Patikimas pervežėjas pateiks draudimo polisą arba draudimo sąlygas prieš pasirašant sutartį. Atidžiai perskaitykite išimtis – dažnai nedraudžiama „netinkamas pakavimas“. Jei jūsų krovinys supakuotas prastai, draudimas nebus išmokėtas. Profesionalas patars ir dėl pakavimo kokybės.

9. Kaip vyksta krovinio sekimas ir komunikacija su vairuotoju?

Anksčiau būdavo taip: skambinate dispečeriui, jis sako „važiuoja“, ir viskas. Šiuolaikinėje logistikoje tai yra nepriimtina. Jūs turite turėti galimybę stebėti savo krovinią realiu laiku. Klausykite, ar įmonė naudoja GPS stebėjimo sistemas. Dar geriau, jei yra mobilioji programėlė arba klientų portalas, kur matote ne tik tašką žemėlapyje, bet ir numatomą atvykimo laiką (ETA).

Tačiau technologija ne viskas. Svarbi komunikacija. Kas nutinka, jei atsiranda eismas ant M25 žiedinio kelio netoli Londono arba kilo problema su keltu Doveriu? Ar dispečeris susisieks su jumis ir praneš apie vėlavimą proaktyviai, ar jums teks patiems ieškoti vairuotojo, kuris neatsiliepina į skambučius? Mano patirtis rodo, kad geriausių įmonių dispečeriai yra tie, kurie skambina prieš problemą tampa kritine. Užklauskite, ar jie turi 24/7 pagalbos liniją. Tarptautiniai reisai nevisada vyksta darbo laiku.

10. Kokie yra pagrindiniai „raudonos vėliavėlės“ (signalai), kad pervežėjas nėra patikimas?

Per savo karjerą aš išmokiau atpažinti tuos, kuriuos reikia vengti, pirmu žvilgsniu. Pirmasis signalas – per didelis spaudimas pasirašyti sutartį nedelsiant ir įmokėti avansą 100 %, be galimybės susipažinti su sąlygomis. Antrasis – vengimas atsakyti į konkretus klausimus apie draudimą ar licencijas. Trečias – „mėlynųjų“ (neregistruotų) vairuotojų naudojimas. Tai ypač aktualu Anglijoje, kur nemažai vairuotojų iš Rytų Europos dirba be legalių dokumentų.

Kadangi Anglija yra sala, keltų ar Eurotunelio rezervavimas reikalauja konkretaus vairuotojo duomenų. Jei pervežėjas negali jums nurodyti, koks vairuotojas važiuos ir kokia mašina (valstybinis numeris) iki išvykimo, tai keista. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip jie elgiasi su užsakymo formos pildymu. Jei jie neįveda detalaus krovinio aprašymo (pvz., tiesiog parašo „baldai“ vietoje „MDF spintelės, 2 vnt., 150x200cm“), tai gali sukelti problemų muitinėje. Profesionalai visada prašo detalią informaciją iš karto, kad išvengtų nesklandumų vėliau.

Išvada

Pasirinkti patikimą krovinių pervežimą iš Anglijos nėra paprasta užduotis, ypač šiandieninėje geopolitinėje ir ekonominėje situacijoje. Tai reikalauja ne tik tiesioginio pasiūlymų palyginimo, bet ir gilaus įsitraukimo į procesą. Kaip galima pastebėti iš aukščiau išdėstytų klausimų ir atsakymų, kaina yra tik vienas iš daugelio komponentų. Tikrasis profesionalumas pasireiškia per dokumentų tvarką, žinią apie muitines procedūras po „Breksito“, skaidrią draudimo politiką ir nuoširdžią komunikaciją.

Nepaisykite savo intuicijos.