Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip pasirinkti geriausią įmonę krovinių pervežimui į UK: Eksperto vadovas
Dirbu tarptautinių krovinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų. Per šį laiką aš mačiau viską – nuo puikių, be trikčių vykstančių operacijų iki visiškų katastrofų, kai krovinys užstrigsuoja tarpininkų sandėliuose arba, dar blogiau, dingsta be žinios. Jungtinė Karalystė (UK) visada buvo viena populiariausių ir svarbiausių kryptų Lietuvos verslui. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Anksčiau tai buvo paprasta: pakrovėm, važiavom per kanalą ir iškrovėm. Šiandien tai yra sudėtingas procesis, reikalaujantis ne tik vairuotojo, bet ir logistininko, kuris supranta muitinės procedūras, dokumentaciją ir specifinius Jungtinės Karalystės reikalavimus.
Pasirinkti tinkamą partnerį šioje rinkoje nereiškia tiesiog rasti mažiausią kainą paieškos sistemoje. Tai yra strateginis sprendimas, kuris gali nulemti jūsų verslo sėkmę arba sukelti rimtų problemų klientams. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis krovinių pervežimo įmonę, kad jūsų prekės pasiektų adresatą laiku ir saikiai.
Kodėl pasirinkimas yra toks svarbus?
Jungtinė Karalystė yra sala. Tai atokios teritorijos logistika, kurioje nėra kelių, per kuriuos galima tiesiog „pravažiuoti“. Viskas vyksta per jūrą (Sietuvą ar Ostendą) arba, rečiau, per orą. Tai reiškia, kad bet kokia deferelacija vienoje vietoje (pavyzdžiui, uosto strike’as ar blogi orai) sukelia efektą „domino“, kuris gali atidėlioti krovinį dienomis. Patyrusi įmonė ne tik numato tokius rizikos faktorius, bet ir turi alternatyvių maršrutų planus.
Be to, po „Brexit“ Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi (Third Country) Europos Sąjungos akimis. Tai reiškia, kad kiekvienas siuntinys, netgi tas mažiausias, privalo eiti per eksporto ir importo muitinės procedūras. Daugelis naujų pervežėjų čia paturia didžiulius sunkumus. Jei jūsų pasirinktas pervežėjas nežino, ką reiškia „ESL“ (Entry Summary Declaration) arba nežino, kaip teisingai užpildyti komercinę sąskaitą faktūrą, jūsų krovinys gali būti sulaikytas Doverio arba Folkestone’o uoste, o laukimo mokestis gali viršyti pačios transportavimo kainą.
Geriausia įmonė yra ta, kuri veikia ne tik kaip transporto paslaugų teikėja, bet ir kaip jūsų patikėtinis partneris, padedantis išvengti biurokratinių spąstų. Ji turi aktyviai sekti savo vairuotojus, kontroliuoti dokumentus ir operatyviai informuoti klientą apie galimas nesklandumus.
Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti
Renkantis partnerį, aš visada patariu pradėti nuo įmonės istorijos ir specializacijos. Ar įmonė turi ilgametę patirtį būtent krovinių gabenime į UK? Bendra patirtis krovinių gabenime po Europa nenurodo, kad įmonė gerai išmano britų specifiką. JK rinka turi savo niuansus – nuo specificiškų priekabų ilgio reikalavimų (Didžiojoje Britanijoje leidžiamos ilgesnės priekabos nei kontinentinėje Europoje) iki specifinių vietinių restringsų darbo laiko apskaitoje.
Kitas svarbus aspektas yra muitinės atstovavimas. Ar pervežėjas turi savo tinklus JK muitinės atstovų? Ar jie sugeba užtikrinti, kad importo deklaracija bus pateikta iki pat krovinio atvykimo? Idealu, kai įmonė siūlo „Turnkey“ sprendimą – t. y., jie pači pasirūpina ir eksporto deklaracija Lietuvoje, ir importo deklaracija Anglijoje. Tai apsaugo klientą nuo situacijų, kai krovinys atvyksta, bet negali būti išleistas, nes trūksta dokumento.
Taipogi būtina įvertinti techninę įrangą ir vairuotojų kvalifikaciją. Modernus transporto priemonių parkas ne tik mažina aplinkos taršą, bet ir sumažina gedimų tikimybę kelyje. Kas ypač svarbu – ar vairuotojai moka anglų kalbą? Anglijoje su muitinės pareigūnais ar sandėlio personalu reikia komunikuoti sklandžiai. Jei vairuotojas negali paaiškinti, ką veža arba kodėl dokumentai atrodo taip, kaip atrodo, greitai gali būti iškelta papildoma inspekcija.
Kainos ir paslėpti mokesčiai
Visada stebiu, kaip klientai pasiryžta pasirinkti pigiausią pasiūlymą, neįsidėmėję, kad jame gali būti „užkabintų“ mokesčių. Pvz., kaina gali neįtraukti „UK Landing Charges“ (iškrovimosi mokesčių uoste), „Security Charges“ (saugumo mokesčių) arba „Clean Truck Fee“ (švarių sunkvežimių mokesčio, kurį dabar dažnai taiko britų sandėliai). Patikimas pervežėjas visada pateiks išsamą sąskaitą, kurioje matysite, ką mokate už transportavimą, o ką – už privalomus rinkliavas ir mokesčius trečiosioms šalims.
Taip pat svarbu draudimo klausimas. Standartinis transporto draudimas (pagal CMR konvenciją) dažnai apdengia tik labai nedidelę sumą (paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangias elektronikos dalis ar madingą drabužių kolekciją, ši suma nepadengs nuostolių. Geriausia įmonė pasiūlys galimybę sudaryti papildomą krovinio draudimą (All-risk draudimas), kuris apsaugos jūsų verte nuo visų rizikų nuo pat siuntimo momento iki išrankos paskirties vietoje.
Galiausiai, komunikacija. Tai yra tas nematomas faktorius, kuris dažnai lemia bendradarbiavimo sėkmę. Ar įmonė turi 24/7 pagalbos liniją? Ar galite susisiekti su savo vadybininku ne tik darbo laiku, bet ir tada, kai atsiranda skubus klausimas sekmadienio vakarą? Logistikoje nėra nakties, o ypač dirbant su JK, kur laiko juosta pasislenka viena valanda atgal, greitas reagavimas yra būtinas.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos klientai dažniausiai klausia mano praktikoje, bei išsamius atsakymus, padėsiančius jums Suprasti šios srities niuansus.
1. Kodėl krovinių pervežimas į JK po „Brexit“ tapo brangesnis ir sudėtingesnis?
Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos muitinės sąjungos ir Bendrosios rinkos. Tai reiškia, kad visi kroviniys turi būti deklaroujami muitinėje. Anksčiau prekės judėjo laisvai be jokių formalumų. Dabar reikia pildyti eksporto deklaracijas Išvykimo šalyje (pvz., Lietuvoje) ir importo deklaracijas Atvykimo šalyje (JK). Šios procedūros reikalauja laiko, specialių programų prieigos ir kvalifikuotų muitinės tarpininkų. Be to, atsirado naujų rinkliavų, tokių kaip saugumo mokesčiai ir kontroliuojamų prekių (pvz., gyvūnų kilmės produktų) sertifikavimo išlaidos. Visa tai suformuoja didesnę kainą galutiniam vartotojui.
2. Kaip sužinoti, ar pervežėjo įmonė yra patikima?
Pirma, patikrinkite, ar įmonė yra oficialiai registruota ir turi licenciją krovinių vežimui (Lietuvoje tai Vidaus reikalų ministerijos išduota transporto licencija). Antra, ieškokite atsiliepimų internete, bet būkite kritiški – stenkitės rasti realių klientų nuomonių ne tik pačių įmonių svetainėse. Trečia, paklauskite apie jų draudimą (civilinės atsakomybės draudimas) ir ar jie turi „Financial Security“ (finansinį užtikrinimą), kas yra privaloma siekiant gauti tarptautinės vežimo licenciją. Ketvirta, paprašykite pateikti pavyzdžius, ką jie jau vežė ir kuriems klientams dirbo (bent jau bendrais bruožais, ne pažeidžiant konfidencialumo).
3. Ką reiškia „Groupage“ siuntos ir ar jos vertos dėmesio?
„Groupage“ (arba dalinis krovinys) – tai tai, kai į viena sunkvežimį surenkami mažesni kroviniys iš skirtingų siuntėjų, kurie visi vyksta į tą pačią kryptį (pvz., į Londoną). Šis pasirinkimas yra pigesnis, nes išlaidos (kuras, keltas, vairuotojo atlyginimas) padalinamos tarp visų dalyvių. Tačiau trūkumas yra laikas – tokia siunta gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti visą sunkvežimį ir tada iškrauti visiems klientams. Jei jums neskubu ir norite sutaupyti, tai puikus pasirinkimas. Jei prekės skubios, geriau rinktis pilną sunkvežimį (FTL) arba ekspresinę siuntą.
4. Kokius dokumentus turiu parengti siuntimui į JK?
Minimalus reikalavimas yra tinkamai užpildyta komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice) ir pakavimo sąrašas (Packing List). Sąskaitoje būtina nurodyti tikslias prekių pavadinimus (ne tiesiog „drabužiai“, o „medvilniniai marškiniai, kodas 610510...”), svorį, prekių kodą pagal HS (Harmonized System) kodą, šalį kilmės (pvz., Made in Lithuania) ir prekių vertę. Be to, reikės EORI numerio (Economic Operators Registration and Identification numerio), kuris privalomas bet kuriam juridiniam asmeniui, prekiaujančiam su JK.
5. Kas atsitinka, jei krovinys bus sulaikytas muitinėje?
Jei krovinys atvyksta į JK uostą arba terminalą be tinkamai pateiktos importo deklaracijos arba su klaidingais dokumentais, jis bus sulaikytas. Jūsų pasirinktas pervežėjas turi turėti partnerį JK (muitinės agentą), kuris gali operatyviai ištaisyti klaidas ir pateikti deklaraciją. Tačiau už laukimą uoste ar terminalo aikštelėje (angliškai vadinama „Demurrage“ arba „Storage“) reikės mokėti. Šie mokesčiai gali būti gana aukšti, todėl labai svarbu, kad dokumentai būtų paruošti teisingai dar prieš išvykstant krovinį iš Lietuvos.
6. Ar galiu vežti maistą ar gyvūnų kilmės produktus į JK?
Taip, galite, bet tai yra viena sudėtingiausių kategorijų. Nuo 2022 m. sausio 1 d. JK įvedė naujus sveikatos ir sanitarijos standartus. Norint vežti gyvūnų kilmės produktus (mėsą, sūrį, pieno produktus), reikalingas specialus veterinarinis sertifikatas, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be to, šios prekės turi būti deklaruojamos per specialią IPAFFS sistemą Jungtinės Karalystėje. Dauguma bendrųjų pervežėjų nesiryžta vežti maisto produktų dėl didelės atsakomybės ir specifinių reikalavimų (pvz., šaldytuve reikalaujama temperatūra), todėl čia reikia ieškoti specializuotų įmonių.
7. Kaip yra apskaičiuojama kaina už pervežimą?
Kaina formuojasi iš kelių komponentų: nuvažiuotos distancijos (kuras, vairuotojo darbas), keltų bilietų kainos (Eurotunnel arba keltas), IKM mokestis (taršos mokestis), muitinės išlaidos (deklaracijų surašymas) ir įmonės pelno marža. Taip pat įtakos turi rūšis (pavojingi kroviniai – ADR, šaldomi kroviniai – reikalauja specialios įrangos), sezonas (prieš Šv. Kalėdas kainos šuoliauja) ir degalų kainos rinkoje. Užsakovui svarbu klausti, ar kaina yra „fix“ (fiksuota) ar gali keistis dėl degalų priedų.
8. Kokios yra pagrindinės problemos su vairuotojais vykstant į JK?
Pagrindinė problema yra vizų ir leidimų reikalavimai. Lietuvos vairuotojams, kaip ES piliečiams, reikalingas tik pasas, tačiau jei įmonė naudoja trečiųjų šalių (pvz., Ukrainos, Baltarusijos) vairuotojus, jiems reikalingos vizos. Taip pat labai svarbu vairuotojų poilsio laiko kontrolė. JK pareigūnai labai griežtai tikrina, ar vairuotojai nelaikauja nelegaliai ir ar jų „tachografo“ duomenys atitinka reikalavimus. Jei vairuotojas pažeidžia poilsio režimą, jam gali būti uždrausta įvažiuoti į šalį, o krovinys – konfiskuotas.
9. Kuo skiriasi „Forwarderis“ nuo tiesioginio pervežėjo?
Tiesioginis pervežėjas (Carrier) yra įmonė, kuri fiziškai turi sunkvežimius ir vairuotojus, kurie veža jūsų krovinius. „Forwarderis“ (ekspeditorius) yra tarpininkas, kuris organizuoja transportą, bet turių pat transporto priemonių gali neturėti. Jis suranda patikimą pervežėją už jus, užtikrina dokumentaciją ir koordinuoja procesą. Renkantis įmonę, svarbu suprasti, su kuo turite darbą. Ekspeditorius gali pasiūlyti lankstesnes sąlygas, tačiau tiesioginis pervežėjas gali turėti geresnę kontrolę vykstant procesui.
10. Ką daryti, jei atvykęs krovinys yra pažeistas?
Pirmiausia, niekada nepasirašykite pristatymo dokumentų su pastaba „Be prierašų“, jei matote, kad dėžės sutrupdytos ar drėgnos. Reikia užfiksuuoti žalą: pafotografuoti pažeistas vietas vietoje, prieš iškraunant. Tuomet per 24-48 valandas reikia raštiškai pranešti pervežėjui ir draudimo kompanijai (jei buvo draudimas). Labai svarbu, kad vairuotojas taip pat užfiksuotu žalą savo dokumentuose (CMR sąraše). Jei vairuotojas nepasirašo žalos aprašo, reikia skambinti policijai, kad būtų užfiksuotas įvykis. Be šių žingsnių gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma.
Išvada
Pasirinkti įmonę krovinių pervežimui į Jungtinę Karalystę nėra paprasta užduotis, ypač šiandieninėje geopolitinėje situacijoje. Tai reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir strateginio mąstymo. Mano dvidešimtmetė patirtis sako, kad sėkmės formulė paprasta: raskite partnerį, kuris nebijo priimti atsakomybės, kuris turi tvirtą vietinę (JK) partnerių tinklą ir kuris su jumis kalba viena kalba – ne tik apie kainas, bet ir apie rizikas ir jų valdymą.
Neklauskite tik „Kiek kainuoja?“. Klauskite „Ką darysime, jei...?“. Kaip darysime, jei uosto streikas? Kaip darysime, jei muitinės pareigūnai užklauskys papildomų dokumentų? Kaip darysime, jei vairuotojas susirgs? Atsakymai į šiuos klausimus atskleis tikrąją pervežėjo vertę.
Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums atsakingiau požiūriu į savo logistikos partnerių pasirinkimą. Gerai suplanuota logistika yra tas ratas, kuris leidžia jūsų verslui važiuoti tolyn be stabdžių. Neskubėkite pasirašyti sutarties su pirmuoju sutikusiu, pasidirkite laiko patikrinimui, ir jūsų kroviniai visada pasieks paskirties tašką laiku ir saugiai.