Kaip pasirinkti geriausią daiktų pervežimą į Anglją?

Pervežimo į Jungtinę Karalystę tema šiuo metu yra viena aktualiausių tarp lietuvių verslininkų, privačių asmenų, persikelančių gyventi ar studijuoti, bei tiems, kurie siunčia prekes į artimuosius arba prekiauja internetinėse platformose. Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka: nuo paprastų kelių iki sudėtingų logistinių grandinelių, kuriose svarbiausia ne tik kaina, bet ir tikslumas bei dokumentų tvarkymas.

Anglija (arba tiksliau – Jungtinė Karalystė) nuo 2021 m. sausio 1 d. tapo trečiąja šalimi ne ES erdvėje. Tai reiškia, kad daiktų pervežimas į šią šalį nebeįvyksta taip paprastai, kaip anksčiau, kai sunkvežimiai važiuodavo „žaliąja juosta“ be sustojimų. Dabar tai reikalauja gero žinojimo, pasiruošimo ir partnerio, kuris ne tik nuvežia krovinią, bet ir padeda išvengti nemalonių staigmenų pasienyje ar uoste. Straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos reikia atsižvelgti renkantis pervežimą, kad kelionė jūsų daiktų būtų sklandi, saugi ir be nereikalingų rūpesčių.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiame išsamius atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, padėsiančių suprasti specifiką ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą.

1. Kuo skiriasi daiktų pervežimas į Angliją nuo pervežimų kitomis ES šalimis?

Pagrindinis ir ryškiausias skirtumas yra muitinės procedūros. Išėjusi iš Europos Sąjungos, Jungtinė Karalystė taiko savo importo taisykles. Anksčiau prekių judėjimas tarp Lietuvos ir Anglijos buvo laikomas vidaus prekyba, todėl muitinės deklaravimas nebuvo būtinas. Šiandien kiekvienas siuntinys, netgi mažas pašto siuntinys ar asmeninis daiktų konteineris, turi būti deklaruojamas.

Tai reiškia, kad reikia teisingai užpildyti prekių deklaracijas, pateikti PVM mokėtojo numerius (jei verslas), taip pat sumokėti galimus importo mokesčius ir PVM. Be to, pasikeitė ir fizinės patikros procedūros – Anglijos muitinės turi teisę labai griežtai tikrinti atvykstančius krovinius, todėl dokumentų tikslumas yra svarbiau nei bet kada. Renkantis pervežėją, būtina užtikrinti, kad jis turi patirties dirbti su „Brexit“ dokumentacija ir gali užtikrinti sklandų krovinių praleidimą per Doverio ar Folkestone'o uostus.

2. Kokį pervežimo būdą pasirinkti: pilną sunkvežimį, dalinį krovinį ar konteinerį?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų daiktų kiekio (tūrio) ir skubos. Jei pervežate didelį kiekį daiktų, pavyzdžiui, persikeliate visa šeima ar vykstate didelę partiją prekių, verta rinktis pilną sunkvežimį (FTL – Full Truck Load). Tokiu atveju sunkvežimis yra skirtas tik jums, kroviniams užkraunami ir iškraunami tiesiai iš sandėlio į sandėlį (arba iš namų į namus), kas sumažina pažeidimo riziką ir greitina pristatymą.

Jei daiktų mažiau, pavyzdžiui, kelios padėklos ar keletas europaletės, ekonomiškiau naudoti dalinį krovinį (LTL – Less than Truck Load) arba renkamąjį krovinį (groupage). Čia jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų krovinių viename sunkvežimyje. Tai pigiau, tačiau trunka šiek tiek ilgiau, nes reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildys ir vėliau iškraunamas keliuose taškuose. Taip pat yra galimybė pervežti jūrų konteineriais, kurie tinka labai dideliems kiekiams, tačiau tai reikalauja papildomų manipuliacijų uoste.

3. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir ko reikia atsižvelgti?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmiausia – tai atstumas ir maršrutas. Anglija yra sala, todėl visada reikalingas pervežimas per Lamanšą (kanalą), įskaitant keltų bilietus arba Eurotunelio mokestį. Šie mokesčiai sudaro nemažą dalį galutinės kainos. Antra – kuro kainos, kurios svyruoja ir dažnai pridedamos kaip kuro priedas.

Trečia, ir labai svarbu po „Brexit“, – muitinės ir brokeriavimo paslaugų kaina. Daugelis pervežėjų siūlo „viskas įskaičiuota“ kainą, tačiau būtina aiškiai susitarti, ar į ją įeina eksporto ir importo deklaravimas. Taip pat kaina priklauso nuo krovinio svorio ir tūrio (jei daiktai labai lengvi, bet dideli, mokama už tūrį). Nenuvertinkite ir priedų, tokių kaip krovimo darbai arba speciali įranga (pvz., „kelto“ kranas, jei nėra krantinės).

4. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui?

Dokumentų tvarka yra pusė sėkmės. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandorio sutartis arba komercinė invoice (Commercial Invoice). Joje turi būti nurodytos tikslios prekės, jų kiekis, vertė, svoris, prekių kodai (HS kodai) ir šalies kilmės kodas. Be šio dokumento muitinė neleis krovinio į šalį.

Taip pat būtinas važtaraštis (CMR), kuris veikia kaip sutartis tarp siuntėjo ir pervežėjo, patvirtinanti, kad krovinys buvo priimtas. Jei pervežate pavaldžius daiktus, reikalingas TIR knygelės arba Ex1 deklaracijos (jei vyksta tranzitas), tačiau paprastam importui į Angliją tiesioginis eksportavimas iš Lietuvos yra paprasčiausias būdas. Jei tai ne prekės, o asmeniniai daiktai, reikia parengti daiktų sąrašą su deklaracija, kad tai ne naujos prekės, o naudotas turtas, kas leidžia išvengti muito ir PVM mokesčio.

5. Ar reikia mokėti muitą ir PVM pervežiant daiktus į Angliją?

Jei pervežate prekes verslo tikslais (prekybai), taip, reikės mokėti importo PVM ir galimai muitą, priklausomai nuo prekių kilmės. Importo PVM Anglijoje šiuo metu yra 20 proc. (gali būti ir mažesnės normos tam tikroms prekėms), jis mokamas įvedant prekes į šalį. Muitas taikomas tik tada, jei prekės yra pagamintos šalyse, su kuriomis JK neturi laisvosios prekybos sutarčių, o jų vertė viršija nustatytą slenkstį.

Jei pervežate asmeninius daiktus (persikėlimui), dažniausiai mokesčių mokėti nereikia, tačiau turi užtikrinti, kad šie daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius ir kad jums nebus priklausoma juos parduoti per artimiausius 12 mėnesių. Čia labai svarbi teisinga dokumentų parengimo procedūra, kurią turėtų užtikrinti jūsų logistikos partneris, kadangi klaidingas deklaravimas gali baigtis dideliais baudomis.

6. Kaip užtikrinti krovinio saugumą kelyje?

Dvidešimt metų patirtis moko, kad krovinio užtikrinimas prasideda ne kelyje, o sandėlyje. Svarbiausia – kokybiškas pakavimas. Jei tai prekės ant paletės, jos turi būti tvirtai suvyniotos plėvele, o paletė – nepažeidžiama. Viršuje ir šonuose rekomenduojama naudoti apsauginius kampučius, kad prekės neatsitrenktų viena į kitą arba į sunkvežimio sienas.

Taip pat būtina apdrausti krovinį. Nors pagal tarptautines konvencijas pervežėjas atsakingas už krovinį, jo atsakomybės limitas yra gana žemas (paprastai apskaičiuojamas pagal svorį, pvz., 8,33 SDR už kilogramą). Jei pervežate brangų elektroniką ar antikvariatą, šis kompensacija nepadengs nuostolių. Todėl būtina sudaryti papildomą krovinio draudimo sutartį (All Risk draudimas), kuris apsaugo nuo vagystės, avarijų, gaisro ar kitų rizikų visos krovinio vertes.

7. Kiek laiko užtrunka daiktų pervežimas į Angliją?

Standartinis pervežimo laikas priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Jei tai pilnas sunkvežimis, važiuojantis tiesiai iš jūsų sandėlio į paskirties vietą (pvz., į Londoną, Birmingamą ar Mančesterį), tai paprastai trunka 2–3 dienas. Į šį laiką įeina važiavimas iki uosto (Ostendas, Kalkė arba Dunkerkas), perkelimas per kanalą ir važiavimas Anglijos keliais.

Jei renkate dalinį krovinį (groupage), laikas gali ilgti nuo 5 iki 10 dienų ar net ilgiau. Tai susiję su tuo, kad reikia surinkti kitus siuntinius, susidėti juos į sunkvežimį, o Anglijoje iškrauti keliuose taškuose. Taip pat reikia atsižvelgti į galimas eiles uostuose ar pasienio kontrolės punktus, ypač atostogų ar švenčių metu, kai padidėja siuntų srautai.

8. Kas daryti, jei daiktai yra neįprasti ar gabaritiniai?

Neįprasti kroviniai (pvz., statybinės technikos, mažos architektūros formos, labai ilgos grotelės ar lengvi, bet dideli tūriniai daiktai, kaip baldų komplektai be pakuotės) reikalauja specialaus požiūrio. Pirmiausia, reikia tiksliai išmatuoti krovinį (ilgis, plotis, aukštis, svoris) ir nustatyti jo centrą svorio. Be šių duomenų pervežėjas negali teisingai parinkti transporto.

Tokiu atveju gali prireikti specialios technikos (autokranų) pakrovimui ar iškrovimui, o Anglijoje griežtai tikrinami, ar krovinys neviršija leistinų matmenų. Jei krovinys yra „viršutinis“ (aukštesnis nei sunkvežimio rėmas), gali prireikti specialių leidimų lydėti transportui. Būtina šią informaciją pateikti pervežėjui iš karto, kad jis galėtų įvertinę rizikas ir pasiūlyti saugų sprendimą, o ne pigų, bet ne tinkamą.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Rinka pilna įmonių, siūlančių „pigiausius“ pervežimus, tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, kaina atitinka kokybę. Renkantis partnerį, patariu ieškoti ne tik skelbimų portaluose, bet ir įvertinti įmonės patirtį. Patikimas pervežėjas visada klaus apie krovinio specifiką, dokumentus ir neabejotinai patars dėl muitinės.

Atkreipkite dėmesį į įmonės atsiliepimus, ypač tai, kaip jie sprendžia problemas. Ar jie prieinami telefonu? Ar turi fiksuotus kontaktus Anglijoje (brokerį), kuris gali padėti išklausus? Vengkite tarpininkų, kurie neturi savo transporto ir tiesiog perparduoda užsakymus nežinomiems vežėjams – dažnai tai baigiasi prarastais siuntiniais arba neaiškiais papildomais mokesčiais, kai krovinys jau yra uoste.

10. Kokios yra dažniausios klaidos, kurias daro klientai?

Dažniausia klaida – vėluojantis dokumentų pateikimas. Daugelis klientų mano, kad dokumentus galima parengti, kai sunkvežimis jau važiuoja. Tai yra didelė klaida. Muitinės deklaracija turi būti pateikta iki to, kaip krovinys pasiekia Anglijos sieną, kitaip jis bus sustabdytas ir patenka į sandėlį, kurio laikymas kainuoja brangiai.

Kita klaida – netikslus prekių apibūdinimas. Vietoj „baldai“ rašyti „naudoti daiktai“ arba nenurodyti prekių kodų (HS Code) gali sukelti muitinės įtarimų ir ilgas patikras. Taip pat klientai dažnai pamiršta apie draudimą, tikėdamiesi geriausio, tačiau nelaisvos rinkos sąlygos verčia būti atsargesniems. Ir galiausiai – nepakankamas pakavimas. Taupyti ant dėžių ir juostos nėra verta, nes kelionė per jūrą ir blogus kelius gali būti išbandymas net pačioms geriausioms siuntoms.

Išvada

Pasirinkti geriausią daiktų pervežimą į Angliją reiškia ne tik rasti pigiausią pasiūlymą paieškos sistemoje. Tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis supratimo apie naujus muitinės reikalavimus, krovinių pakavimo standartus ir logistinius maršrutus. Remdamasis daugiau nei dvidešimties metų patirtimi, galiu teigti, kad sėkmingas pervežimas priklauso nuo trijų stulpų: komunikacijos, dokumentų tvarkos ir krovinio fizinio paruošimo.

Nesijaudinkite klausti pervežėjo klausimų – jei jis domisi jūsų krovinio detalėmis, tai rodo jo profesionalumą ir norą užtikrinti saugumą. Investuokite laiką į dokumentų paruošimą ir kokybišką pakavimą, o taip pat pasirinkite patikimą partnerį, kuris žino Anglijos rinkos niuansus. Tuomet jūsų daiktai pasieks paskirties tašką laiku ir be nereikalingų nervų, o „Brexit“ komplikacijos liks tik formalumas, kurį profesionalai įveikia už jus.