Kaip Paprastai ir Greitai Užsisakyti Daiktų Pervežimą iš Jungtinės Karalystės: Pilnas Vadovas

Jungtinė Karalystė (JK) visada buvo viena iš aktyviausių prekybos sričių Lietuvai. Nors po „Brexit“ pasikeitė politinis ir administracinis kraštovaizdis, prekybos ryšiai netiko, o tik pasikeitė. Dirbau šioje srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena: dauguma klientų baiminasi biurokratijos ir sudėtingų muitinės procedūrų daugiau nei paties pervežimo fizinio proceso. Tačiau tiesą sakant, turint tinkamą partnerį ir suprantant procesą, daiktų pervežimas iš UK gali būti tiek pat paprastas, kaip ir užsisakyti taksi važiavimą, tik reikia žinoti kelis esminius dalykus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip visa tai veikia „žemės lygmeniu“. Mes nukelsime ant šalies visus sudėtingus terminus ir paliksime tai, kas Jums svarbiausia – aiškų veiksmų planą, kaip Jūsų krovinys saugiai ir laiku pasiektų paskirties vietą. Nesvarbu, ar tai viena paletė prekių, asmeniniai daiktai po gyvenimo Anglijoje ar didelis partinis krovinių siuntimas – principai išlieka vienodi.

Šiuo metu logistikos rinka yra labai dinamiška. Kainos svyruoja, keltų vietos užpildomos greitai, o muitinės reikalavimai turi būti laikomosi tiksliai. Todėl profesionalus planavimas yra pusė sėkmės. Žemiau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės Jums išvengti dažniausių klaidų ir nereikalingų išlaidų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Kokia informacija būtina norint gauti tikslią kainos pasiūlymą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir ne be reikalo. Be pilnos informacijos kaina gali būti tik orientacinė, o galutinė suma gali nustebinti. Norint, kad aš ar bet kuris kitas ekspertas galėtume paskaičiuoti tikslią kainą, mums reikia penkių pagrindinių dalykų.

Pirma, adresai. Tikslius siuntėjo (UK) ir gavėjo (Lietuva ar kita šalis) adresus su pašto kodais. Pašto kodai Anglijoje yra kritiški, nes jie nurodo ne tik miestą, bet ir konkretų rajoną, kas lemia atstumą iki uosto ar terminalo. Antra, krovinio charakteristika. Mums reikia žinoti ne tik svorį, bet ir matmenis (ilgį, plotį, aukštį) bei, svarbiausia, vietų (pallet spaces) kiekį. Jei daiktai supakuoti į dėžes, reikia jų kiekio. Jei ant paletės – būtina nurodyti, ar tai standartinė EUR paletė (120x80 cm), ar didesnė UK paletė (120x100 cm). Trečia, prekių pobūdis. Mes turime žinoti, kas tiksliai yra pervežiama. Ar tai maisto produktai, ar chemikalės, ar elektronika? Kai kurios prekės yra pavojingos (ADR) ar reikalauja specialių leidimų. Ketvirta, adresas (Incoterms sąlygos). Ar prekės bus paruoštos prie vartų (EXW), ar reikės jas atsiimti iš siuntėjo sandėlio (FCA), ar jos jau bus atvežtos į mūsų terminalą Anglijoje? Tai lemia darbo apimtį. Penkta, papildomi reikalavimai. Ar reikia „paleto“ (pakraunamo į automobilį su kranu) iškrovimo Lietuvoje? Ar reikia pristatyti į aukštą (pirmąjį) aukštą su liftu? Šios paslaugos kainuoja papildomai, ir apie jas būtina pranešti iš anksto.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimą iš Anglijos ir ką tai reiškia man?

„Brexit“ pakeitė viską, kas susiję su dokumentais. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, todėl prekės keliavo be muitinės kontrolės. Dabar JK yra trečioji šalis, tai reiškia, kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto (iš JK pusės) ir importo (į Lietuvos/ES pusę) muitinės procedūras.

Jums kaip klientui tai reiškia, kad teks užpildyti daugiau dokumentų. Svarbiausias dalykas – prekių kodo (HS kodas) nustatymas. Kiekviena prekė turi savo unikalų kodą, kuris lemia muito mokestį (jei toks yra) ir kitus mokesčius. Be šio kodo neišsiųsite jokių prekių. Taip pat dabar būtina turėti EORI numerį. Jei esate įmonė, Jūsų įmonė turi turėti Lietuvos EORI numerį (pradedamas LT). Jei esate fizinis asmuo, pervežiantis asmeninius daiktus, situacija gali būti šiek tiek kitokia, bet dažnai vis tiek reikalingas deklaravimas. Nepaisant šių pasikeitimų, procesas nebegąsdina. Gerai sutvarkyta dokumentacija leidžia praeiti kontrolę per kelias minutes. Problemas kelia tik netikslūs duomenys arba trūkstami dokumentai, todėl šioje vietoje reikia būti ypatingai atidžiam.

3. Kokius pervežimo būdus galima pasirinkti ir kuris geriausias?

Pagrindinis pasirinkimas yra tarp partinio (grupinio) pervežimo ir atskira (pilnos) mašinos pervežimo.

Partinis pervežimas (angliškai groupage arba part load) yra pigesnis variantas, kai Jūsų krovinys keliauja vienoje didelėje mašinoje su kitų klientų krovinais. Mašina surenka prekes iš įvairių siuntėjų Anglijoje, veža juos į Lietuvą (dažnai per terminalą, kur kroviniai perkraunami) ir išveža prie gavėjų. Šis metodas idealus tais atvejais, kai krovinys nedidelis (pvz., 1–5 paletės) ir kai laikas nėra kritiškas – tranzukas gali trukti šiek tiek ilgiau dėl kitų krovinių pakrovimo/iškrovimo.

Atskiroje mašinoje pervežimas (angliškai full load arba dedicated transport) yra variantas, kai visa mašina (prikabino arba sunkvežimio) tūris priklauso Jums. Mašina atvažiuoja tiesiai pas siuntėją Anglijoje, pakrauna Jūsų daiktus ir važiuoja tiesiai į Jūsų paskirties vietą Lietuvoje be jokio sustojimų ar perkravimų. Tai brangesnis, bet greitesnis ir saugesnis būdas. Jis taip pat rekomenduojamas, jei prekės yra trapios, labai brangios arba jei reikia griežtų temperatūros režimų.

4. Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nepažeistų kelyje?

Per savo karjerą mačiau nemažai sugadintų krovinių, o dažniausia priežastis – neblogi keliai, o blogas pakavimas. Angliški keliai yra siauresni ir daugiau vingiuoti, o „kalneliai“ (pvz., A1 trasa link Londono) įpareigoja stabdyti ir vėl greitėti, kas sukelia krūvį kroviniui.

Jei siunčiate prekes ant paletės, būtina, kad prek�s būtų tvirtai užfiksuotos. Naudokite plėvelę (shrink wrap), kuri apvynioja visą krovinį kartu su palete. Tai apsaugo nuo drėgmės ir neleis prekėms pasislinkti. Jei prekės skirtingos, tarp jų reikia įdėti užpildus (pvz., putplasčio plokštes, burbulinę plėvelę), kad jos nebtų trintos viena į kitą. Labai svarbu naudoti juostas (angliškai strapping). Metalinės ar plastikinės juostos turi būti pritvirtintos viršuje ir apačioje, tvirtai sujungdamos krovinį su palete. Jei siunčiate dėžėmis be paletės (pvz., asmeninius daiktus), dėžės turi būti naujos, tvirtos ir užklijuotos keliomis juostomis. Viduje turi būti likęs tuščia vieta užpildyta, kad dėžė neįgribtų, jei ant jos uždėtos kitos dėžės. Nenaudokite senų, suplyšusių dėžių – tai laukiamas incidentas.

5. Kas yra „Incoterms“ ir kodėl man reikia juos suprasti?

„Incoterms“ (tarptautinės prekybos sąlygos) – tai trumpiniai, kurie nustato, kas atsakingas už ką: kas moka pervežimą, kas apdraudžia prekes ir kas rūpinasi muitinės procedūromis. Nors tai atrodo kaip techninis dalykas, neteisingai supratus sąlygas, galite netikėtai gauti didelę sąskaitą.

Dažniausiai sutinkamos sąlygos yra EXW (Ex Works) ir DDP (Delivered Duty Paid). EXW reiškia, kad Jūsų pirkėjas (arba Jūs, jei užsakote pervežimą) atsakingas už viską. Jūs tiesiog pasiimate prekes iš sandėlio Anglijoje. Visos išlaidos nuo to momento – Jūsų. DDP reiškia, kad siuntėjas (arba pervežėjas) atsako už viską iki pat Jūsų durų Lietuvoje, įskaitant mokesčius ir muitą. Lietuvoje dažnai naudojama DAP (Delivered at Place) sąlyga – pervežėjas pristato iki vietos, bet importo mokesčius (PVM ir muitą) turi sumokėti gavėjas. Būtinai aptarkite šį klausimą su tiekėju Anglijoje arba su savo logistikos brokeriu, kad nesusidurtumėte su neaiškiais reikalavimais pasienyje.

6. Kiek laiko trunka pervežimas iš UK iki Lietuvos?

Laikas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra Jūsų siuntėjas ir kur Lietuvoje reikia pristatyti. Jei siuntėjas yra pietinėje Anglijoje (pvz., Londonas, Birminghamas), atstumas iki uosto (Dover, Felixstowe) yra trumpas. Jei šiaurinėje (Škotija, Mančesteris), tai užtrunka ilgiau.

Įprastas partinio pervežimo terminas yra nuo 5 iki 10 darbo dienų nuo to momento, kai turime visas prekes ir dokumentus. Ilgesnis laikas susijęs su tuo, kad reikia surinkti pilną mašiną krovinių, pereišti muitinę ir iškrauti terminaluose. Atskiroje mašinoje (Full Load) pervežimas yra greitesnis – dažniausiai tai trunka 2–4 dienas. Čia nereikia laukti kitų krovinių, mašina važiuoja tiesiai. Taip pat reikia atsižvelgti į kelto tvarkaraštį. Kartais dėl blogo oro ar techninių problemų keltai gali vėluoti, kas visada yra nepriklausomas nuo pervežėjo veiksnys.

7. Kokius dokumentus reikia parengti pervežimui?

Dokumentų sąrašas gali atrodyba bauginantis, bet iš tiesų viskas logiška. Pagrindinis dokumentas yra Prekybinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba (arba dvikalbė), joje turi būti nurodytas siuntėjo ir gavėjo pavadinimas/adresas, prekių pavadinimas, kiekis, vieneto kaina, bendra kaina, svoris ir prekių kodai (HS kodai). Be šios sąskaitos muitinė neleis išvežti prekių iš JK.

Kitas svarbus dokumentas – Pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda muitinės pareigūnams ir sandėlininkams suprasti, kaip fiziškai atrodo krovinys (kiek dėžių, kiek paletų, koks svoris). Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., grįžtate gyventi į Lietuvą), reikės Transfer of Residence (ToR01) formos kopijos, kuri leidžia atleisti nuo importo mokesčių, jei daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius užsienyje. Visus šiuos dokumentus geriausia pateikti elektroniniu būdu iš anksto, kad mūsų brokeris galėtų užpildyti deklaracijas prieš mašinos atvykimą į uostą.

8. Ar galiu pervežti asmeninius daiktus (pvz., po gyvenimo Anglijoje) ir kaip tai veikia?

Žinoma, tai labai dažna paslauga. Daug lietuvių po kelerių metų praleistų Anglijoje nusprendžia grįžti ir nori parsivežti baldus, buitinę techniką ar asmeninius daiktus. Šiuo atveju procesas šiek tiek skiriasi nuo komercinio pervežimo.

Svarbiausia čia – mokesčių atleidimas. Jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar pervedate gyvenamąją vietą į ES (Lietuvą), Jums nereikia mokėti PVM ir muito, jei pateikiate ToR01 dokumentą. Šį dokumentą reikia užpildyti Anglijos muitinės puslapyje (HMRC) ir gauti patvirtinimą. Be to, asmeniniai daiktai dažnai pervežami ne ant paletės, o dėžėmis. Jei daug daiktų, gali prireikti „dėžės vietos“ (LCL) konteoriuje arba dalies mašinos. Rekomenduoju sudaryti detalių daiktų sąrašą (nurodyant „naudotas baldai“, „naudata drabužiai“), nes tai greitina muitinės procesą. Nereikia rašyti „viskas kaip nuotraukoje“, tai tik sulėtins tikrinimą.

9. Kas nutinka, jei krovinys sugenda ar dingsta kelyje?

Tai nemalonė tema, bet apie ją būtina kalbėti. Pagal tarptautinius susitarimus (CMR konvencija), pervežėjo atsakomybė yra ribota. Jei krovinys sugenda dėl pervežėjo kaltės (pvz., avarija, blogas pristabdymas), kompensacija paprastai apskaičiuojama pagal SDR (specialių traukinių teisių) vienetus, kas dažnai nebekovoja realios prekės vertės.

Todėl krovinio draudimas yra ne prabangos prekė, o būtinybė. Visada rekomenduoju apsidrausti „Visų rizikų“ (All Risks) draudimu. Jis kainuoja labai nedaug (paprastai 0,3–0,5% nuo prekių vertės), bet apsaugo Jus nuo visų netikėtumų – nuo vagystės iki gaisro ar užliejimo. Jei krovinys pažeistas, labai svarbu tiesiogiai vietoje (prie vairuotojo) suformuoti žalos protokolą (CMR protokolas). Be šio dokumento, kurį pasirašo ir vairuotojas, ir gavėjas, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensacijos. Niekada nepasirašykite CMR sąskaitos, jei pastebėjote, kad dėžės sutrūkinėjusios ar paletės įlūžusios, kol tai neįrašyta į protokolą.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir ką ieškoti susitarime?

Rinka pilna įvairių siuntų brokerių ir ekspeditorių, tačiau kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus. Per 20 metų patirties mačiau, kaip pigiausia kaina dažnai baigdavosi brangiausia klaida – dingę kroviniai ar sulaikyti muitinėje be paaiškinimų.

Ieškokite ekspeditoriaus, kuris turi fizinį buvimą arba patikimus partnerius Anglijoje. Tai leidžia greitai išspręsti problemas su siuntėjais, jei kažkas negerai su pakavimu ar dokumentais vietos. Taip pat svarbu, kad ekspeditorius turėtų savo muitinės brokerį arba glaudžiai bendradarbiautų su tokiu. Muitinės procedūros yra sudėtingiausia šio proceso dalis, ir jei brokeris nesupranta Brexit niuansų, krovinys gali užstrigti uoste savaitėmis, sukuriant didžiules saugojimo išlaidas. Skaitykite atsiliepimus ir klauskite apie „Cover“ draudimą. Patikimas pervežėjas visada patars dėl draudimo ir nebus prieštaraujantis, jei norite naudoti savo draudimo brokerį. Galiausiai, pasidomėkite, kaip jie bendrauja – ar atsako į telefonus, ar aiškiai paaiškina procesus. Komunikacija yra pusė sėkmės logistikoje.

Išvada

Kaip matote, daiktų pervežimas iš Jungtinės Karalystės nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Sėkmės paslaptis slepiasi ne pačiame fizinėje pervežime, o o tikslume ir parengime. Jei Jūs nuo pat pradžių užtikrinsite, kad dokumentai (ypač Commercial Invoice su HS kodais) yra tvarkingi, krovinys pakruotas saugiai, o pasirinktas patikimas partneris, visas procesas vyks sklandžiai.

Nebijokite klausti ekspertų patarimų.