Kaip keliauti į Jungtinę Karalystę nuo durų iki durų? Visiškas vadovas

Jungtinė Karalystė (JK) visada buvo viena patraukliausių kryptų tiek verslui, tiek asmeniniam gyvenimui. Nors „Breksito“ era atnešė daugiau biurokratijos, šalis išlieka pagrindine prekybos partnerė ir migracijos tašku Lietuvai. Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė sienos, dokumentai ir reikalavimai, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: kiekvienas, norintys siųsti daiktus ar keliauti į šią salą, nori vieno – ramybės. Ir štai čia įžengia paslauga, vadinama „nuo durų iki durų“.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiuolaikinėje logistikos aplinkoje organizuoti kelią į Jungtinę Karalystę taip, kad jums nereikėtų rūpintis techninėmis detalėmis. Nesvarbu, ar tai kelionė su daugiau bagažo, nei leidžia orlaiviai, ar verslo siuntos gabenimas, principas vienas – tikslumas ir žinojimas, ką tiksliai reiškia „durys“. Kalbėsime ne tik apie fizinį pervežimą, bet ir apie tai, kas vyksta užkulisiuose: dokumentus, muitinę ir logistikos grandines. Nuo šio momento užmirškite nerimą dėl papildomų mokesčių ar dingusių siuntų – visas procesą išdėstysime nuo A iki Z.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos mano klientai užduoda daugiau nei dviejų dešimtmetų patirties metu. Atsakymai padės jums suprasti ne tik procesą, bet ir išvengti dažniausių klaidų.

1. Kas tiksliai reiškia pervežimo paslauga „nuo durų iki durų“?

Terminas „nuo durų iki durų“ (angliškai – door-to-door) logistikos pasaulyje reiškia visapusišką atsakomybę pervežėjo už krovinią nuo siuntėjo sandėlio ar buto Iki gavėjo nurodytos vietos Jungtinėje Karalystėje. Tai nėra tik vairuotojo užduotis pastatyti sunkvežimį prie gatvės. Esu matęs, kaip dažnai klientai supainioja šią paslaugą su paprastu transportu. „Nuo durų iki durų“ reiškia, kad pervežėjas arba jo atstovas atvyksta pas jus, suruošia krovinią (jei reikia – supakuja), užpildo visus accompanying dokumentus, pristato krovinią į JK, atlieka muitinės formalumus (importo deklaravimą) ir, svarbiausia, iškrauna krovinią tiesiaiiai ten, kur jūs to norite – į sandėlį, biurą ar net gyvenamuosius namus Londone, Birmingame ar Mančesteryje.

Šio tipo paslaugoje klientas neturi susidurti su jokiais tarpininkais – nieko tenkinti uoste, niekaip komunikuoti su britų muitininkais. Visa komunikacija vyksta per vieną kontaktą. Mano patirtis rodo, kad šis modelis ypač svarbus tais atvejais, kai siunčiami dideli kiekiai arba brangūs daiktai, nes už pervežimą atsakinga viena juridinė asmuo, o tai garantuo saugumą ir aiškumą.

2. Kaip „Breksitas“ pakeitė keliavimą ir siuntimą į JK? Ar reikia muitų?

Tai, turbūt, dažniausiai užduodamas klausimas po 2021 metų sausio 1 d. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos (ES), šalis tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, kuri kerta Lamanšą, turi būti deklaruojama. Anksčiau galėjome važiuoti pro muitinę be sustojimo, tačiau šiuo metu tai nebeįmanoma.

Jei siunčiate asmeninius daiktus (pvz., persikeliant gyventi), galite kreiptis dėl Transfer of Residence (ToR) leidimo, kuris leidžia atvežti daiktus be muitų ir PVM, jei tenkinami tam tikri kriterijai (pvz., daiktai naudoti ne mažiau kaip 6 mėnesius ir jūs gyvensite JK ne mažiau kaip 12 mėnesių). Tačiau jei tai komercinė siunta, jos privalo sumokėti importo PVM (20 proc. JK standartas) ir galbūt muito mokestį, priklausomai nuo prekės kilmės (tarifų nustatymas).

Svarbu suprasti, kad dabar „nuo durų iki durų“ paslauga privalo įtraukti muitinės brokerio darbą JK pusėje. Be tinkamai pildomos importo deklaracijos, siunta gali būti sustabdyta ir sulaikyta uoste arba terminalo, kas sukelia didžiulius vėlavimus ir papildomus išlaikymo mokesčius (storage charges). Mano komandoje šis procesas yra automatizuotas – mes pranešame klientui apie galimus mokesčius iš anksto, kad nėra staigmenų.

3. Kokius dokumentus reikia parengti siuntai ar keliavimui „nuo durų iki durų“?

Dokumentacija – tai logistikos kraujas. Per savo karjerą mačiau, kaip trūkstamas vienas parašas stabdydavo visą konvojų. Siunčiant krovinius į JK, sąrašas gali šiek tiek skirtys priklausomai nuo krovinio tipo, tačiau baziniai reikalavimai tokie:

1. Prekių sandėliavimo lapas (Packing List) – Detalus kiekvieno daikto sąrašas su svoriais ir matmenimis. JK muitinė labai griežtai tikrina, ar deklaruojamas svoris atitinka realų.
2. Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice) – Jei tai naujos prekės. Turi būti nurodyta tikslioji prekių vertė, prekių kodai (HS kodai) ir kilmės šalis.
3. CMR sąskaita-faktūra – Tarptautinio vežimo sutartis, kurią pasirašo vairuotojas ir siuntėjas. Tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad krovinys buvo priimtas pervežti.
4. ToR01 forma – Asmeniniams persikėlimams (Transfer of Residence), kuri leidžia atsisakyti mokesčių.
5. Paso kopija – Asmens, kuris deklaruoja siuntą arba kuriam ji skirta.

Jeigu planuojate keliauti su savo transporto priemone (pvz., automobiliu), reikės techninės apžiūros pažymos, draudimo poliso, galiojančio JK teritorijoje, ir vairuotojo pažymėjimo. Be šių dokumentų „nuo durų iki durų“ paslauga negali būti įgyvendinta legaliai ir saugiai.

4. Kiek laiko trunka toks kelionė ar siuntos pristatymas?

Laiko vertinimas priklauso nuo pasirinkto transporto metodo, tačiau tarkime, kad kalbame apie standartinį kelią sunkvežimiu (keliamuoju kėbulu arba tentu). Iš Lietuvos (pvz., Vilniaus ar Kauno) iki JK pietryčių (Londono, Folkestone) atstumas yra apie 1800–2000 km.

Idealiu atveju, kai nėra eismo įvykių, didelių spūsčių ir muitinės procesai vyksta sklandžiai, kelionė trunka 2–3 dienas. Tačiau įvertinus realijas, reikėtų planuoti 4–5 dienas. Kodėl taip? Pagrindinis „snare“ yra Lamanšo sąsiaurio perkėla. Naudodami „Eurotunnel“ (traukiniu po sąsiauriu) arba keltus (Dover-Calais arba Dover-Dunkerque), reikia laikytis griežtų grafikų. Jei vairuotojas pavėluoja į bilietą, gali tekti laukti kelias valandas ar net kelias dienas pakartotiniam išvykimui.

Be to, pastaraisiais metais JK uostuose (pvz., Felixstowe, Immingham) pastebimas didelis siuntų srautas, todėl muitinės patikra gali užtrukti ilgiau nei įprasta. „Nuo durų iki durų“ paslaugoje laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai vairuotojas pasiima krovinią, iki momento, kai jis pasirašo pristatymo dokumentus gavėjui. Visada patariu savo klientams planuoti siuntą bent savaitę iki reikalo, kad išvengtumėte streso.

5. Ar galima transportuoti maistą ir gyvūnus į JK? Yra kokių nors apribojimų?

Tai yra vienas pavojingiausių taškų, dėl kurių siuntos gali būti sunaikintos pasienyje. Dėl gyvūnų ligų prevencijos JK turi vieną griežčiausių pasaulyje reikalavimų maisto produktams ir gyvūnams.

Maistas: Asmeniniam naudojimui galima atvežti tik labai ribotą kiekį maisto produktų iš ES šalių. Pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktų (sūrių, jogurtų) galima atvežti ne daugiau kaip 2 kg vienam asmeniui. Kiaušinių – ne daugiau kaip 2 vnt. Žuvies – iki 20 kg. Visi kiti produktai turi būti originalioje, uždarytoje pakuotėje. Jei bandysite atvežti rankiniu būdu kiaulienos dešrelę ar naminius raugintus agurkus be sertifikatų – juos konfiskuos muitinė. Verslo siuntoms maistas turi būti deklaruojamas kaip gyvūninės kilmės produktai ir gali reikalauti veterinarinių sertifikatų ( sanitary/phytosanitary certificates).

Gyvūnai: Šunų, kačių ir ferretų transportavimas į JK dabad yra sudėtingesnis. Reikalingas „Animal Health Certificate“ (AHC), išduotas veterinarijos gydytojo ne anksčiau kaip 10 dienų prieš išvykimą. Taip pat būtina antšuninė (mikročipas) ir pasiskiepijimas nuo pasiutligės (reikalingas tikrinimas kraujo serumu, kuris turi būti atliktas ne mažiau kaip 30 dienų prieš išvykimą – tai labai svarbu, nes dažnai apie tai pamirštama). Gyvūnai gali keliauti tik tam tikrais maršrutais (dažniausiai per Eurotunelį arba keltus, kurie turi patvirtinus gyvūnų pervežimo zona).

6. Kaip apskaičiuojamas kainą? Nuo ko ji priklauso?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose nėra fiksuota – tai lyg sudėtingas lygtis. Per 20 metų išmokau, kad kaina priklauso nuo penkių pagrindinių veiksnių:

1. Krovinio tūris ir svoris: Krovinių vežime naudojame koncepciją „Užimamas tūris (LDM)“ arba svorį. Ką didesnė dalis sunkvežimio užimama, tuo brangiau. Jei siunta telpa į vieną europaletę (0,8m x 1,2m), kaina bus žymesnė nei už dalinį krovinį (groupage).
2. Atstumas ir kuro kaina: Kuro kainos svyravimai tiesiogiai veikia frakto kainą. Maršrutas į JK yra ilgas, todėl kuro sudėtis (fuel surcharge) gali sudaryti iki 30 proc. galutinės kainos.
3. Lamanšo perkėla: Keltų ar tunelio bilietų kaina priklauso nuo transporto priemonės aukščio, svorio ir dienos laiko. Naktiniai ar savaitgalio reisai brangiau.
4. Muitinės brokerio paslaugos: Nuo „Breksito“ brokerio darbas JK pusėje yra privalomas. Jo mokestis priklauso nuo deklaracijų skaičiaus – viena prekių partija paprastai reikalauja vienos importo deklaracijos.
5. Papildomos paslaugos: „Nuo durų iki durų“ gali reikšti ir tai, kad reikia naudoti hidraulinį keltuvą (tail lift) jei gavėjas neturi pakrovimo rampos, arba reikia įvežti krovinių liftu į aukštą pastatą Londone (angliškai – two-man delivery).

Visada rekomenduoju klientams pateikti tikslius duomenis apie krovinią. Jei pasakote „kelios dėžės“, o iš tikrųjų jas užpildėte knygomis ir svoris dvigubai didesnis nei numatyta, tai gali sukelti problemų uoste arba reikalauti papildomo mokėjimo už viršytą svorį.

7. Ar verta pirkti draudimą ir ką jis dengia?

Kaip ekspertas galiu pasakyti vienareikšmiškai: taip, verta. Net jei jūsų siunta yra „nebrangi“, rizika visada egzistuoja. Tarptautiniame maršrute į JK gali įvykti avarija, gaisras, krovinys gali būti pažeistas dėl blogo kelių dangos arba net nuplėštas (nors pastarasis atvejis retas, bet įmanomas).

Standartinė CMR sutartis numato ribotą atsakomybę – paprastai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą krovinio. Jei jūsų siunta sveria toną, o jos vertė 10 000 eurų, ir ji dingsta, gausite tik nedidelę dalį vertės. Todėl „nuo durų iki durų“ paslaugą papildomai rekomenduoju užtikrinti visaverčiu krovinio draudimu (All Risk insurance).

Šis draudimas dengia visą krovinio vertę nuo momento, kai jis pasiimamas iš jūsų, iki pristatymo paskirties vietoje. Jis taip pat dengia ir tokius atvejus kaip mechaniniai pažeidimai (pvz., jei vairuotojas staigiai stabdo ir daiktai susidaužo) ar net gamtos stichijos (užtvindymas sandėlyje). Prieš pradedant vežimą, visada pateikite krovinio vertę sąskaitoje-faktūroje – tai bus pagrindas draudimo išmokai.

8. Kaip vyksta procesas, jei aš noriu persikelti gyventi (emigracija)?

Emigracija į JK yra vienas sudėtingiausių, tačiau ir dažniausių užsakymų. Skirtingai nei vienkartinė siunta, čia kalbame apie viso gyvenimo turtą. Procesas „nuo durų iki durų“ šiuo atveju atrodo taip:

Pirmiausia, reikia gauti ToR01 numerį (Transfer of Relief). Tai daroma per JK vyriausybės puslapį prieš išvykstant. Be šio numerio jūsų baldai ir asmeniniai daiktai bus apmokestinti PVM ir muitais.

Tada vyksta surinkimas. Mūsų komanda atvyksta su medinėmis dėžėmis, oda ir popieriumi. Svarbu: visus daiktus reikia inventorizuoti. JK muitinė reikalauja labai detalaus sąrašo – ne tiesiog „baldai“, bet „medinė spintelė, 150x80cm, naudota“. Kai krovimas atliktas, krovinys uždaromas ir užsegliajamas (plombuojamas). Numeris ant plombos įrašomas į dokumentus.

Atvykus į JK, mūsų partneris (brokeris) pateikia ToR01 numerį muitinės sistemai (CDS). Jei viskas tvarkinga, siunta išleidžiama be mokesčių. Vėliau krovinys pristatomas į naująjį adresą. Čia svarbu pasirūpinti prieiga – jei Londone yra mokesčiai už važiavimą į centrą (ULEZ) arba reikia specialių leidimų sunkvežimiams, tai įskaičiuojama į kainą ir planuojama iš anksto.

9. Ką daryti, jei siunta pažeista ar dingusi?

Nors man komandoje didžiuojamės 99,9 proc. sėkmės rodikliu, incidentai vis tiek įvyksta. Jei pastebėjote, kad siunta atvyko pažeista, veiksmų algoritmas turi būti griežtai laikomasi, kad būtų išsaugota teisė į kompensaciją.

1. Nepriimkite siuntos ir nepasirašykite dokumentų, jei pažeidimas akivaizdus. Jei dėžė sutrupėjusi ar drėgna, turite tai užfiksuoti pristatymo vairuotojo akto (delivery note) lauke „Pastabos“. Parašykite: „Krovinys pažeistas, dėžė įdubusi, vidus nepatikrintas“. Jei pasirašysite be pastabų, bus laikoma, kad priėmėte krovinią tinkamą būklėje.
2. Fotofiksuokite. Nufotografuokite pažeidimus išorėje ir atidarytą dėžę viduje. Nuotraukos yra pagrindinis įrodymas draudimo kompanijai.
3. Praneškite pervežėjui paraštu. Pranešimas turi būti padarytas per 3 (dažniausiai) darbo dienas nuo pristatymo datos.

Esant „nuo durų iki durų“ paslaugai, jums nereikia ieškoti kaltininkų – viską atlieka pervežėjas. Jis inicijuoja tyrimą, susisiekia su draudiku ir, jei reikia, su uosto ar terminalo administracija. Mano patirtis rodo, kad greitas reakcijos laikas ir tikslūs užrašai dokumentuose sprendžia 90 proc. ginčų kliento naudai.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Ką ieškoti sutartyje?

Rinka pilna įvairių siuntų brokerių ir logistikos kompanijų, tačiau ne visos siūlo tikrą „nuo durų iki durų“ kokybę. Kaip ekspertas patariu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

• Licencijos ir draudimas: Patikrinkite, ar kompanija turi vežėjo licenciją (Lietuvoje – transporto licencija, ES – CVR numeris). Ar jie turi atsakomybės draudimą?
• Išsamūs sąlygos (Terms and Conditions): Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kas vyksta su siunta, jei klientas neatvyksta arba negali priimti siuntos. Kiek laiko ji bus laikoma sandėlyje nemokamai?
• Kontaktai ir prieinamumas: Ar galite susisiekti su jais ne darbo laiku?