Kaip Greitai ir Patogiausia Nuvykti iš Anglijos: Eksperto Vadovas

Kelionė iš Anglijos (Jungtinės Karalystės) į žemyninę Europą, ir ypač į Lietuvą, yra procesas, kurį reikia gerai suplanuoti. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė kelionės organizavimas – nuo paprastų maršrutų su žemėlapiu rankoje iki sudėtingų logistinių grandinių, kur reikia atsižvelgti į muitinės režimus, keltų tvarkaraščius ir kuro kainas. Nepaisant to, pagrindinis keliautojo ar pervežėjo tikslas išlieka tas pats: nuvykti greitai, saugiai ir be nereikalingų rūpesčių.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip sudaryti tobulą maršrutą, ką pasirinkti – keltą ar tunelį, bei kokių klaidų vengti, kad kelionė užtruktų kuo mažiau laiko. Anglija yra sala, todėl vienintelis būdas išvykti keliu yra persikelti per Lamanšą. Šis etapas dažnai būna sudėtingiausias, tačiau su tinkama žinia jis tiktai papildo kelionės įspūdžius.

Šiuo metu, atsižvelgiant į „Brexit“ padarinius ir pasikeitusius kelionių įpročius, reikia būti particularly atidžiems dokumentams ir techninei buklei. Nors skrydis gali atrodyti greičiausias sprendimas, važiavimas automobiliu suteikia laisvės, leidžia pasiimti daugiau bagažo ir aplankyti vietas, į kurias lėktuvu nepateksite. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, padėsiančių jums suplanuoti idealę kelionę.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kas greičiau: keltas per Lamanšą ar Eurotunelis?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Techniškai požiūriu, Eurotunelis (LeShuttle) yra greičiausias persikėlimo būdas. Važiavimas po tuneliu tarp Folkestone (Anglija) ir Calais (Prancūzija) trunka tik 35 minutes. Be to, nereikia išlipti iš automobilio – užvažiuojate į vagoną, užsidarote duris ir po 35 minučių vairuojate toliau. Čia mažiau rizikos dėl blogo oro, kuris dažnai trikdo keltų darbą.

Tačiau jei jūsų kelionė prasideda toliau šiaurėje (pavyzdžiui, netoli Mančesterio, Lidso ar Newcastle), keltai iš šiaurinės Anglijos (iš Hull ar Newcastle į Rotterdamą ar Zeebrugge) gali būti efektyvesnis sprendimas. Nors jūra plaukiojama ilgiau (naktį), jūs sutaupote daug valandų vairavimo per visą Angliją ir Prancūziją bei Belgiją. Taigi, jei esate pietų Anglijoje – rinkitės tunelį, jei šiaurėje – keltą gali būti logiškiau.

2. Kaip „Brexit“ paveikė keliones iš Anglijos ir ką reikia tur�ti omenyje?

Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, pasienio kontrolė tapo griežtesnė. Anksčiau galėdami važiuoti per „žaliąją juostą“ su tik lietuvišku pasu ar tapatybės kortele, dabar turime laukti eilėse pasienio punktuose. Visi keleiviai turi turėti galiojantį pasą (tapatybės kortelė nėra tinkama JK gyventojams grįžtant į šalį, nors kai kurios ES šalys ją priima įvažiuojant).

Labai svarbu atkreipti dėmesį į gabenameų prekių kiekį. Asmeniniam naudojimui skirtos prekės (rūkalai, alkoholis, maistas) yra apribotos. Jei gabenate daugiau nei leidžiama, galite būti apkalti kontrabanda ar prekyba be licencijos. Taip pat patariu pasirūpinti „Green Card“ draudimo dokumentu, kuris patvirtina, kad jūsų automobilio civilinė atsakomybė yra apdrausta Europos Sąjungos teritorijoje. Be šio popieriaus ar jo elektroninio atitikmens, įvažiuoti į Prancūziją bus neįmanoma legaliai.

3. Kur geriau pirkti bilietus – iš karto ar paskutinę minutę?

Tarptautinių pervežimų praktika rodo, kad ankstyvas užsakymas visada sutaupo pinigų. Keltų ir tunelio kompanijos naudoja dinaminę kainodaraą. Kuo artimesnė kelionės data, tuo brangiau tampa bilietai. Ypatingai tai pasakytina apie šventes ir vasaros atostogų laikotarpį.

Tačiau čia yra vienas niuansas, kurį dažnai pamiršta. Jei planuojate važiuoti lanksčiu grafiku, verta žiūrėti ne į brangiausius „flex“ bilietus, o į standartinius, bet juos užsakyti kiek įmanoma anksčiau. Taip pat verta prisijungti prie lojalumo programų (pvz., „Eurotunnel LeShuttle“ ar „P&O Ferries“), nes dažnai siūlomos nuolaidos nariams arba nemokami keitimai, jei dėl traffic'o (spūstų) pavėluojate. Profesionaliai vertinant, optimalus laikas bilietų užsakymui yra 2–4 savaitės iki kelionės.

4. Kokį maršrutą pasirinkti važiuojant pro Belgiją, Vokietiją ar Prancūziją?

Išėjus iš Calais, turite keletą pagrindinių strategijų. Tradicinis maršrutu eina per Belgiją (Liège), vėliau per Vokietiją (Kelnas) ir toliau į Lenkiją. Šis maršrutas patogus tuo, kad keliai yra labai kokybiški, tačiau Vokietijoje yra daug vietų, kur reikia mokėti už važiavimą (mautai). Be to, vokiškais greitkeliais „Autobahn“ dažnai važiuojama labai greitai, kas gali sukelti stresą mažiau patyrusiems vairuotojams.

Alternatyva – važiuoti per Prancūziją. Dabar, kai Prancūzijoje įvesti „Crit'Air“ ekologiniai ženklai (ypač Paryžiaus regione), reikia būti atidiems. Jei jūsų automobilis neatitinka standartų, gauti baudą yra labai paprasta. Maršrutas per Prancūziją (priešingai nei per Belgiją) dažnai reikalauja mokėti mokesčius už kelių naudojimą (péage), kurie yra gana brangūs, tačiau keliai išlieka idealios būklės. Mano patarimas: jei norite sutaupyti ir vengti Vokietijos greitkelių chaoso, rinkitės maršrutą per Belgiją ir Olandiją (Nederlandą), tačiau pasiruoškite spūstims netoli Antverpeno ir Roterdamo.

5. Kaip išvengti didžiųjų spūsčių (traffic jams) Anglijoje ir žemyne?

Anglijoje didžiausia problema yra M25 kelias (Londono aplinkkelis) ir M20, vedantis link Doverio ar Folkestone. Jei įvyks avarija arba operacija „Stack“ (kai sunkvežimiai užima greitkelį laukiant keltų), galite užstrigti valandomis. Patariu tiksliai sekti „Google Maps“ ar „Waze“ programėlėmis ir jei matote raudoną juostą M25, pabandyti rinktis alternatyvius kelius (pvz., per Londono centrą naktį, nors tai ir rizikuota).

Žemyne didžiausios spūstys susidaro didmiesčių aplinkkeliuose: Bruselio, Antverpeno, Eseno. Būtina planuoti poilsio pertraukas taip, kad jų nebūtų reikalinga šiose „kritinėse“ zonose aukščiausiojo intensyvumo valandomis (7:00–9:00 ir 16:00–19:00). Profesionaliai vairuodami stengiamės pravažiuoti šiuos mazgus naktį arba pietų metu (12:00–14:00), kai eismas gerokai retėja.

6. Ką daryti, jei automobilis sugenda užsienyje?

Tai kiekvieno vairuotojo košmaras, tačiau būti pasiruošusiam – pusė sėkmės. Prieš išvykdami būtina patikrinti, ar jūsų automobilio draudimas apima „kelių pagalbą užsienyje“. Paprastai Lietuvoje įsigytos „Kasko“ ar „Civilinės atsakomybės“ polisės turi tam tikrą apimtį, bet ji dažnai apima tik vilkimo iki artimiausios serviso stoties arba ribojamas iki tam tikros sumos.

Verta turėti pasirašytą KASKO draudimo liudijimą angliškai ar vokiškai. Be to, rekomenduoju turėti paprastų įrankių rinkinį: žibintų lemputes (Europos standarto, jei keičiate), priekabos jungiklį, kompresorį padangoms ir „Start-Stop“ laidus. Jei automobilis nėra keliamas, skambinimas pagalbai gali kainuoti šimtus eurų. Tada verta apgalvoti, ar ne pigiau išsiųsti automobilį savivežiu, o sau įsigyti bilietus į lėktuvą ar traukinį.

7. Ar verta važiuoti naktį, ir kokie yra poilsio reikalavimai?

Naktinis važiavimas turi privalumų: mažiau eismo, greičiau nuvyksta. Tačiau, kaip ilgametis vairuotojas, galiu pasakyti, kad nuovargis yra pats didžiausias priešas. Eismo įstatymai Europoje (ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje) yra griežti dėl poilsio. Nors asmeniniai vairuotojai nėra taip griežtai reglamentuojami kaip profesionaliai sunkvežimių vairuotojai (tacho grafai), jei policija nustatys, kad vairavote nebesugebėdami saugiai valdyti transporto priemonę dėl nuovargio, baudos didžiulės.

Patariu planuoti maršrutą taip, kas naktį miegotumėte ne vairuodami. Prancūzijoje ir Vokietijoje yra daug ypatingai patogių poilsio zų („Aire de repos“), kurios yra saugios ir aprūpintos viskuo reikalingu. Jei visgi važiuojate naktį, neviršykite 4 valandų vairavimo be pertraukos, o geriausia – keiskitės vairuotojais kas 2 valandas.

8. Kokius mokesčius reikia mokėli kelyje (vignettes, mautai)?

Biudžeto planavimas yra svarbus. Kelionės iš Anglijos kaina neapsiriboja tik keltu. * Prancūzija: Mokami greitkeliai (péage). Kelionė iš Calais iki sienos su Vokietija ar Belgija gali kainuoti apie 30–50 EUR, priklausomai nuo maršruto. * Belgija: Greitkeliai daugiausia nemokami, tačiau kai kurie tuneliai ir tiltai gali būti mokami. * Vokietija: Asmeniniams automobiliams greitkeliai (Autobahn) nemokami, tačiau tam tikrose vietose (pvz., tuneliuose ar netoli Elbės upės) taikomi mokesčiai. * Lenkija: Nauji greitkeliai (A1, A2, A4) yra mokami, tačiau kaina nėra didelė. * Čekija ir Slovakija: Būtina įsigyti elektroninę vinjetę (e-vignette) be išvykimo. Jos nėra brangios, bet jos nebuvimas baigiasi didelėmis baudomis.

Patariu iš anksto susiskaityti šias išlaidas arba įsirengti „Toll“ aparatą (pvz., „Toll Ticket“), jei dažnai važiuojate, tačiau paprastam keleiviui užtenka grynųjų ar bankinės kortelės mokėjimo vartuose.

9. Kaip saugiai pergabenti daug bagažo ar nereikalingų daiktų iš Anglijos?

Daug lietuvių, grįžtant iš Anglijos, veža daug daiktų (baldus, buitinę techniką). Čia susiduriama su dviem problemomis: automobilio apkrova ir saugumas. Negalima perkrauti automobilio virš leistinos svorio limito – tai ne tik gadina važiuoklę, bet ir padidina stabdymo kelą bei padaro mašiną nestabilią (ypač vėjuotuose tiltuose).

Saugumo požiūriu, niekada nepalikite vertingų daiktų matomoje vietoje automobilyje, kai stovite poilsio aikštelėse. Ypač tai aktualu Belgijoje ir šiaurės Prancūzijoje, kur veikia tarptautinės nusikalstamos grupuotės, specializuojančios „grobiant“ pakrautus automobilius. Jei vežate brangų krovinių, verta pasirūpinti krovinių draudimu ir galbūt rinktis keltą, kur kabinose galima užrakinti automobilį arba stebėti jį per kamerą (kaip kai kuriais nkeltais).

10. Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp vairavimo Anglijoje ir žemyne?

Persikėlimas iš kairės pusės važiavimo (Anglija) į dešinę (Europa) yra kritiškas momentas. Išėjus iš kelto ar tunelio Prancūzijoje, pirmosios sankryžos ypač pavojingos – instinktai vis dar liepia važiuoti į kairę. Patariu pasakyti sau: „Dešinė, dešinė, dešinė“ ir aktyviai sekti ženklus.

Be to, Anglijoje daugiausia važiuojama greitkeliais „Motorway“, kur greičio limitas yra 70 mylių per valandą (apie 112 km/h), tačiau daugelis važiuoja greičiau. Europoje greičio limitai varijuoja: Vokietijoje daug kur jų nėra (rekomenduojama 130 km/h), Prancūzijoje greitkeliais 130 km/h (lietumi 110 km/h), o miestuose dažnai 30 km/h. Būkite ypatingai atidūs dviračių takams, ypač Olandijoje ir Danijoje, kur dviratininkai turi ypatingą prioritetą.

Išvada

Kelionė iš Anglijos gali būti nuostabi nuotyka, jei ją pasiruošiate atsakingai. Kaip žmogus, kuris šiuos maršrutus įveikęs šimtus kartų, galiu teigti, kad pagrindinis sėkmės raktas – ne greitis, o planavimas ir ramybė. Neskubėkite. Kelionė į Lietuvą iš Anglijos trunka maždaug 20–24 valandas gryno vairavimo laiko (priklausomai nuo maršruto), todėl būtina suplanuoti poilsį.

Pasirūpinkite dokumentais (pasai, draudimas, Green Card), pasirinkite tinkamą persikėlimo būdą pagal savo pradžios tašką Anglijoje ir nepamirškite apie techninę automobilio būklę. Šiuolaikinės technologijos (GPS, kelionių programėlės) labai palengvina gyvenimą, bet jos neatstoja žmogaus saugo ir protingo vertinimo.