Kaip Geriausiai Organizuoti Perkraustymą iš Jungtinės Karalystės: Visavertis Vadovas

Perkraustymas visada yra sudėtingas ir emocingas gyvenimo etapas, tačiau kai kalbame apie perkraustymą iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą ar kitą Europos Sąjungos (ES) šalį, iššūkiai padaugėja. Po „Brexit“ pasikeitė ne tik politinė, bet ir logistinė realybė. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir galiu pasakyti tikrai: sėkmę lemia ne atsitiktinumai, o ošis planavimas ir supratimas, kaip veikia naujieji tarpvalstybiniai mechanizmai. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu jums suorganizuoti perkraustymą taip, kad jis vyktų sklandžiai, be nereikalingo streso ir netikėtų išlaidų.

Šiuo metu rinka pasikeitusi. Anksčiau galėjome tiesiog užkrauti sunkvežimį Londono priemiestyje ir važiuoti per Lamanšą be sustojimų. Dabar viskas vyksta kitaip. Reikia galvoti apie muitinės deklaracijas, draudimus, perkrovimus ir, svarbiausia, apie tai, kaip išvengti klaidų, kurios gali uždelsti daiktų atvykimą arba padaryti juos brangiais. Nors tai atrodo sudėtinga, turint gerą strategiją, procesas tvaldomas. Šiame vadove rasite viską, ką reikia žinoti, kad jūsų daiktai saugiai ir laiku pasiektų naująjį namą.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

1. Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą iš JK?

Idealus laikas pradėti planuoti perkraustymą yra mažiausiai 8–12 savaičių prieš planuojamą išvykimą. Per savo ilgametę praktiką pastebėjau, kad klientai, kurie pradeda ruoštis paskutinę minutę, dažnai susiduria su brangiomis skubos paslaugomis arba negali gauti pageidaujamo išvykimo datos.

Kodėl tiek anksti? Pirmiausia, reikia užfiksuoti datą pas pervežimo įmonę. Geriausios pervežėjų komandos yra užsakomos savaitėmis iš anksto, ypač vasaros mėnesiais ir švenčių laikotarpiu, kai perkraustymų srautas yra didžiausias. Antra, reikia laiko parengti dokumentus muitinei. Po „Brexit“ proceso trukmė padidėjo. Jei planuojate vežti didelį kiekį daiktų, gali tekti pildyti specialias formas (pvz., ToR01), kad būtų atleisti nuo PVM ir muito. Tai neįvyksta per vieną dieną. Trečia, turite laiko apžiūrėti ir išrūšiuoti daiktus. Perkraustymas – puiki proga atsikratyti nereikalingų daiktų, o ne mokėti už jų pervežimą per jūrą.

Taip pat reikia laiko padaryti techninę apžiūrą automobiliui, jei planuojate jį vežti, ir išsirinkti patikimą draudimą. Skubos dėlto dažnai kainuoja brangiau nei ramus planavimas. Pradėkite nuo išsamių daiktų sąrašo (inventoriaus) sudarymo – tai bus jūsų pagrindinis įrankis viso proceso metu.

2. Ar „Brexit“ reikšmingai pakeitė perkraustymo procedūrą?

Taip, „Brexit“ sukėlė revoliuciją tarptautiniuose pervežimuose iš JK į ES. Anksčiau Jungtinė Karalystė buvo ES muitinės sąjungos dalis, todėl siena buvo formaliai. Dabar, kai JK paliko ES ir Europos ekonominę erdvę (EEE), ji tapo trečiąja šalimi. Tai reiškia, kad kiekvienas siuntinys, kertantis Lamanšą, turi praeiti oficialią muitinės kontrolę.

Praktiškai tai reiškia tai, kad nebegalime tiesiog „užlipti“ į keltą važiuodami į kontinentą. Dabar reikia pateikti prekių deklaraciją (Export Declaration) JK pusėje ir importo deklaraciją atvykimo šalyje (pvz., Lietuvoje). Šios procedūros reikalauja tikslios informacijos apie siuntos turinį, vertę ir svorį. Be to, jei daiktai yra naudojami asmeniniam naudojimui ir jūs persikeliate gyventi visam laikui, galite kreiptis dėl PVM ir muito atleidimo (Transfer of Residence relief). Tačiau tam reikia užpildyti specialias formas ir įrodyti, kad gyvenote JK ne mažiau nei 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius.

Klaidų čia daroma dažnai. Jei dokumentai bus neteisingi arba bus pritrūkę informacijos, siunta gali būti sulaikyta muitinėje, kas sukels papildomų saugojimo mokesčių (storage charges). Šios išlaidos gali būti gana aukštos, todėl profesionalus muitinės brokero paslaugų įtraukimas į procesą dabar yra ne prabangumas, o būtinybė.

3. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Rinktis pervežėją šiandien yra sunkiau nei anksčiau, nes pasirodė daug „dirbtinių“ įmonių, kurios neturi nei savo technikos, nei patirties, o tiesiog perparduoda užsakymus. Kaip ekspertas, patariu atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų.

Pirmiausia, paieškokite įmonės, kuriai turi bent 5–10 metų veiklos istoriją tarptautiniuose reisuse. Ilgai rinkoje išsilaikiusi įmonė įrodė savo patikimumą. Antra, patikrinkite, ar įmonė turi savo techniką (sunkvežimius, priekabas) arba ilgalaikius sutarimus su patikimais subrangovais. Trečia, labai svarbu yra draudimas. Klauskite, kokio tipo draudimas siūlomas. Ar tai visapusiškas draudimas (All Risk), ar tik atsakomybės draudimas? Skirtumas yra milžiniškas. „All Risk“ draudimas apima daugumą galimų gedimų, o atsakomybės draudimas dažnai apmoka labai mažą sumą svorio vienetui.

Taip pat verta skaityti atsiliepimus nepriklausomuose šaltiniuose, o ne tik įmonės svetainėje. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip įmonė reaguoja į neigiamus atsiliepimus – tai daug pasako apie jų klientų aptarnavimo kultūrą. Būtinai paprašykite vizito į jūsų namus arba bent jau virtualios apžiūros, kad galėtų tiksliai įvertinti tūrį. Jei įmonė pateikia kainą be apžiūros, būkite budrūs – tai gali būti apgavystės arba klaidingas įvertinimas, kuris vėliau padidės.

4. Kokius dokumentus reikia parengti perkraustymui?

Dokumentų parengimas yra pusė sėkmės. Esant neteisingiems dokumentams, muitinė gali sustabdyti visą procesą. Pagrindinis dokumentas yra detalus daiktų sąrašas (inventorius). Jis turi būti pateiktas dviejomis kalbomis (anglų ir lietuvių) arba viena, bet aiškiai suprantama.

Inventoriaus sąraše turi būti nurodyta: kiekvieno dėžės numeris, joje esančių daiktų apibūdinimas (pvz., „indai“, „drabužiai“, „knygos“) ir apytikslė vertė. Nereikia rašyti kiekvieno marškinėlio pavadinimo, bet pakankamai detaliai, kad muitininkas suprastų, kas yra viduje. Vengiame bendrinių frazių kaip „asmeniniai daiktai“ – tai sukelia įtarimų ir gali lemti kratinimą.

Be to, reikės asmens dokumentų kopijų (pasas, asmens kodas). Jei perkraustote automobilį, reikės jo techninio paso, draudimo poliso („Green Card“ arba analogiškas) ir įrodymo, kad automobilis nebuvo parduotas per paskutinius 6 mėnesius (kadangi atleidžiamas nuo PVM). Jei naudojatės ToR01 atleidimu JK, būtinai su savimi turėkite patvirtinimą (C79 formą arba el. laišką), kad muitinėje Lietuvoje galėtumėte įrodyti daiktų statusą. Visus šiuos dokumentus geriausia susidėti vienoje aplankoje ir turėti su savimi bei nufotografuotą telefonu.

5. Kaip teisingai supakuoti daiktus ilgam kelioniui?

Pakavimas yra vienas svarbiausių elementų, užtikrinančių, kad daiktai atkeliauja nepažeisti. Pervežimas iš JK į Lietuvą trunka kelias dienas, per kurias siunta keliauja keliais transporto metodais (krovininis sunkvežimis, keltas, galbūt perkrovimas terminaluose). Daiktai patiria vibraciją, poslinkius ir temperatūros pokyčius.

Niekada nenaudokite senų, suplyšusių dėžių iš parduotuvių. Jos nėra pritaikytos laikyti sunkius daiktus ir gali sugesti po kelionės. Rekomenduoju naudoti naujas, dvigubos sienelės (double wall) kartonines dėžes, kurias paprastai tiekia pervežimo įmonės. Stiklo indus ir keramiką būtina įpakuoti į specialias plokščias dėžes su skyrieliais (cell dividers) arba uždaryti į burbuliukų plėvelę (bubble wrap), kad jie nebesibučiuotų vieni su kitais.

Labai svarbu yra dėžių užpildymas. Jei dėžėje yra tuščia vieta, daiktai gali susimesti. Tuščias vietas užpildykite krakmolo popieriumi, senais laikraščiais arba specialiomis užpildymo pagalvėlėmis. Sunkias dėžes (su knygomis, įrankiais) žymėkite raudona spalva arba užrašu „Sunkiau“, kad krautojai žinotų padėti jas apačioje. Baldus reikia išmontuoti (jei įmanoma) ir uždengti storomis gobelenų arba movomis (blankets), kad išvengtumėte įbrėžimų. Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės su galutiniu adreso žymekliu bei numeriu, kuris atitiktų jūsų inventoriaus sąrašą.

6. Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš JK į Lietuvą?

Kainos formavimasi yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių, todėl tikslios kainos be apžiūros pateikti neįmanoma. Tačiau, remiantis rinkos standartais, galiu pateikti apytikslę guidą. Mažam perkraustymui (pvz., 10–15 m³, kas atitinka mažą butą arba studiją), kaina gali svyruoti nuo 1500 iki 2500 eurų. Vidutinis perkraustymas (apie 20–30 m³, standartinis 2–3 kambarių butas) kainuos nuo 2500 iki 4000 eurų. Dideliems namams (40 m³ ir daugiau) kaina gali siekti 5000–7000 eurų ir daugiau.

Į šią kainą įeina: darbo jėga pakrovimui JK, transportavimas (kuro, keltų, automagistralių mokesčiai), muitinės brokerio paslaugos ir iškrovimas Lietuvoje. Tačiau būkite atidūs – į kainą gali neįeisti papildomos paslaugos, tokios kaip baldų išmontavimas/montavimas, pakavimo medžiagos (dėžės, juosta), arba speciali apdorojimo priemonė (jei reikia naudoti keltuvą).

Taip pat reikia atsižvelgti į prieinamumą. Jei gyvenate vietoje, kur sunkvežimiui sunku priartėti (pvz., Londono centre, siaurame gatvėlėje be parking leidimo), reikės mažesnės transporto priemonės, kuri paduos daiktus į didelį sunkvežimį (Shunting). Tai papildomai brangina paslaugą. Visada klauskite ar įmonė apskaičiuoja galutinę kainą ar tai tik preliminarus įvertinimas (estimate). Geriausia pasirinkti fiksuotą (fixed price) pasiūlymą, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų.

7. Ar verta vežti automobilį kartu su baldais?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos klausiu klientai. Atsakymas priklauso nuo automobilio vertės ir jūsų poreikių. Pervežti automobilį kartu su baldais (t.y., tame pačiame sunkvežimyje) dažniausiai išeiga pigiau negu užsisakyti atskirą automobilio pervežimą. Tačiau yra technologinių apribojimų.

Automobilis negali būti užkrautas tuščias arba su labai mažu kuro kiekiu dėl saugumo (gali sprogti nuo deguonies koncentracijos). Jis turi būti tvirtai užfiksuotas specialiais juostomis, kad nejudėtų. Taip pat reikia įvertinti, kad automobilis užima daug vietos. Jei turite 30 m³ baldų, o sunkvežimio talpa yra 35 m³, automobilis gali netilpti arba reikės didesnio sunkvežimio, kas padidins kainą.

Be to, svarbu techninė pusė. Atvykus į Lietuvą, automobilį reikės perregistruoti. Tam reikės išlaikyti techninę apžiūrą (TA). Dažnai automobiliai, kurie važiavo JK kairės pusės vairu, turi specifinius reikalavimus (pvz., galinių žibintų nukreipimas). Jei automobilis yra senas ir jo rinkos vertė žema, gali būti, kad pervežimo ir registracijos išlaidos viršys paties automobilio vertę. Tokiu atveju geriau jį parduoti JK ir Lietuvoje nusipirkti naują. Jei automobilis brangus, jums brangus arba retas (pvz., klasikinis automobilis), tuomet jo pervežimas tikrai apsimoka.

8. Kokius daiktus draudžiama arba nerekomenduojama vežti?

Yra daiktų, kurių negali ir neturėtumėte bandyti vežti tarptautiniu maršrutu. Pirmiausia, tai yra pavojingos medžiagos. Degiosios medžiagos (benzinas, alyvos, dažai), sprogmenys, aerozoliai – tai griežtai draudžiama. Jei turite krosnį su kuro bakeliu, turi būti pilnai išvalytas. Kiti chemikalai, toki kaip balikliai ar rūgštys, taip pat yra rizikingi, nes gali nutekėti ir sugadinti kitus daiktus.

Taip pat nerekomenduojama vežti maisto produktų, ypač gyvūnų kilmės mėsos ar pieno produktų, jei jie nėra industriškai supakuoti ir galiojantys. Muitinė gali juos konfiskuoti dėl sanitarijos taisyklių. Augalai taip pat yra jautrūs tema – reikia specialių fitosanitarinių sertifikatų, o be jų augalus gali sunaikinti sienoje.

Gyvūnai (šunys, katės) turi būti vežami atskirai, ne krovežinyje su baldais. Jų pervežimą turi užtikrinti licencijuota gyvūnų pervežimo įmonė, atitinkanti visus veterinarinius reikalavimus (mikročipas, pasas, antirabičinės vakcinos). Ir galiausiai, nenaudingi daiktai. Nenaudokite perkraustymo kaip šiukšlių išvežimo. Mokėti už seną sofos, kurią išmesite Lietuvoje, pervežimą yra neprogresu. Daugiau nei kartą mačiau, kaip klientai pervežia senus spintas, kurios tiesiog netelpa į naujus namus.

9. Kas nutinka, jei siunta užstrigs muitinėje arba pasidarys įbrėžimas?

Tai bjaurus scenarijus, bet apie jį reikia galvoti iš anksto. Jei siunta užstriks muitinėje dėl klaidingų dokumentų, pirmiausia susisieks pervežėjo brokeris. Jis padės ištaisyti klaidas, tačiau tai gali užtrukti 1–3 darbo dienas (ilgiau, jei reikia pateikti originalus). Per tą laiką siunta gali būti laikoma sandėlyje. Sandėliavimo mokestis (storage fee) dažnai pradedamas skaičiuoti po tam tikros laisvosios pertraukos (pvz., 2–5 dienų). Šios išlaidas dažniausiai tenka mokėti siuntos savininkui.

Jei įvyko įbrėžimas arba daiktas buvo sugadintas kelyje, veiksmų algoritmas yra aiškus. Pirmiausia, reikia tai užfiksuoti.