Kaip apskaičiuoti gabenimo kainą į Angliją? Eksperto vadinas krovinių pervežimo niuansams

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, dažniausiai girdimas klausimas nėra apie tai, kaip greitai sunkvežimis įveiks šimtus kilometrų ar kokia yra konkrečiausia kelių dangos rūšis Vokietijoje. Klientus visų pirma domina vienas dalykas – kaina. Tačiau, kalbant apie krovinių gabenimą į Angliją (ar tiksliau – į Jungtinę Karalystę), atsakyti į šį klausimą vienu skaičiumi yra ne tik sunku, bet ir profesionaliame lygmenyje neteisinga. Šiuo metu rinka yra tokia dinamiška, o įtakos veiksniai tiek daug, kad „kaina“ yra tik galutinis rezultatas, susidedantis iš dešimties skirtingų komponentų.

Po „Breksito“, kai Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi ne Europos Sąjungos (ES) struktūroje, visas kainodaros modelis pasikeitė. Anksčiau mums užteko suskaičiuoti degalų sąnaudas ir vairuotojo atlyginimą. Dabar turime atsižvelgti į muitinės procedūras, dokumentacijos tvarkymą, galimas uždelstimo baudas ir kintamąją svaro santykį su eurais. Šiame straipsnyje aš nušviečiu visas tas paslėptas sąnaudas, kurias, mano ilgalaikės patirties duomenimis, dažnai pamiršta net patys patikimiausi klientai. Suprasti, iš ko susiformuoja galutinė suma, yra ne tik naudinga biudžeto planavimui, bet ir būtina norint išvengti nemalonių staigmenų, kai krovinys jau yra jūroje ar priešais Doverio uostą.

Gabenimo kainos apskaičiavimas nėra tiesioginis matematinis veiksmas – tai analizinis procesas. Jame lyginamas krovinio tipas, jo svoris, tūris, kelyje užtruktas laikas ir, svarbiausia, logistinio grandinės sudėtingumas. Šio straipsnio tikslas – suteikti jums pilną įžvalgą į tai, kaip formuojasi kaina, kad galėtumėte ne tik suprasti pateiktą komercinį pasiūlymą, bet ir kritiškai įvertinti, ar jis yra realus, ar slepiasi kažkurios nematomos išlaidos. Mes išnagrinėsime viską nuo paprasčiausių kelių mokesčių iki sudėtingiausių muitinės deklaravimų niuansų. Keliaukime į logistikos virtuvę, kur virš kainos formavimo stalo stovi ne tiek skaičiuoklės, kiek strategija ir rizikos valdymas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokie pagrindiniai veiksniai lemia krovinių gabenimo kainą į Angliją?

Krovinių gabenimo kainą į Angliją lemia kompleksinis veiksnių sąrašas, kurį profesionalūs logistikai vadina „kainos formavimosi kubu“. Pirmiausia tai atstumas ir maršrutas. Nors Lietuva ir Anglija geografiškai nėra toli, kelyje reikia įveikti jūrą (tunelį ar keltą), o tai sukuria didelius šuolius kainoje. Antras, o gal net pirmasis pagal svarbą veiksnys – kuro kainos. Anglijoje degalai dažnai būna brangesni nei žemyninėje Europoje, todėl į kainą įtraukiamas ne tik degalų kiekis Lietuvai, bet ir grįžtant tuščia mašina arba važiuojant užpildant kitą užsakymą.

Trečias esminis dalykas – „Breksito“ administraciniai ištekliai. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruojamas, o tai reikalauja muitinės brokerio darbo. Be to, labai svarbu krovinio svoris ir tūris. Transportavimo versle veikia taisyklė: mokame už tai, ką užima krovinys – už svorį ar už tūrį, priklausomai nuo to, kas yra didesnis. Taip pat įtakos turi sezoniškumas (prieš šventes kainos šuoliuoja), rinkos paklausa (jei daugiau eksportuojame į Angliją nei importuojame atgal, grįžtantys sunkvežimiai važiuoja tuščia, o tai pakelia kainą į vieną pusę) ir paties krovinio specifika (lengvai gadinamos prekės, reikalaujančios specialios tvirtinimo technikos, brangiau).

2. Kas yra kubinis svoris (volumetris) ir kodėl jis svarbus kainos skaičiavime?

Tai vienas dažniausiai suprantamų, bet ir dažniausiai painiojamų dalykų. Klientas dažnai sako: „Aš turiu tik 500 kg, kodėl kaina tokia didelė?“ Atsakymas paprastas: sunkvežimis turi ribotą erdvę, ne tik svorio nešiamąją galą. Kubinis svoris arba volumetrinis svoris – tai tai, kaip apskaičiuojamas krovinio „teorinis“ svoris pagal jo užimamą tūrį. Standartinė formulė, naudojama daugumoje logistikos kompanijų, yra: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) x 333 kg (arba 200 kg atsižvelgiant į specifiką, bet 333 yra standartinis koeficientas tarptautiniuose pervežimuose).

Jeigu turite 500 kg svarbių ant pilnos paletės (pvz., 1,2m x 0,8m x 1,5m = 1,44 kub. m), tai jos volumetrinis svoris bus 1,44 x 333 = apie 480 kg. Čia svoris ir tūris yra panašūs. Tačiau jeigu gabenate putų polistireną, kuris sveria 100 kg, bet užima tą patį 1,44 kubo, apskaičiuotas svoris bus vis tiek 480 kg. Logistikos kompanija užskaito pagal didesnįjį skaičių. Tuo tarpu jeigu gabenate plieną, kuris sveria 1000 kg, bet užima mažai vietos, mokama pagal tikrąjį svorį. Suprasti šią principą yra būtina, nes dažnai klientai stebisi, kodėl lengvi, bet dideli daiktai (baldai, madžeragos, izoliacija) kainuoja brangiau nei sunki, bet kompaktiška technika.

3. Kaip „Breksitas“ (išstojimas iš ES) pakeitė kainų struktūrą?

„Breksitas“ sukėlė revoliuciją ne tik politikoje, bet ir mūsų kainose. Iki 2021 m. sausio 1 d. gabenimas į Angliją buvo vidinis ES rinkos pervežimas – nereikėjo muitų, paprasta dokumentacija. Dabar kiekviena siunta turi kirsti sieną, o tai reiškia, kad kainą sudaro ne tik fizinis pervežimas, bet ir „piniginis“ ekvivalentas dokumentų tvarkymui.

Prie galutinės sąskaitos pridedama: 1. Eksporto deklaravimas: Turi būti padaryta Lietuvoje/išvykimo šalyje. 2. Importo deklaravimas: Turi būti padaryta Anglijoje/atvykimo šalyje. 3. Muitinės patikros mokestis (Entry Summary Declaration - ENS): Privalomas UK mokestis už kiekvieną siuntą. 4. Muitinio brokerio paslaugos: Profesionalus deklaravimas kainuoja, kadangi būtina pateikti teisingus HS (Harmonized System) kodus, nuo kurių priklauso muito tarifai ir PVM.

Be to, atsirado laiko sąnaudų komponentas. Anksčiau sunkvežimis Anglijoje praleisdavo 12-24 valandas. Dabar dėl eilių pas muitinę, netinkamų dokumentų (viena klaida dokumentuose gali sustabdyti mašiną dienai) laikas gali padvigubėti. Laikas – pinigai, todėl vairuotojo valandinis tarifas ir dienpinigiai ilgiau trunkančioms kelionėms taip pat pakelia kainą. Tai vadinamieji „nebuvimo išlaidos“, kurios anksčiau neegzistavo.

4. Kuo skiriasi dalinio krovinio (groupage) kaina nuo pilnos mašinos (FTL) kainos?

Tai du visiškai skirtingi logistiniai modeliai, ir juos reikia skirti, suprantant savipus. Dalinio krovinio (angliškai groupage ar part load) kainos skaičiavimas remiasi tūriu arba vietų skaičiu (pvz., 1 vieta = 1 EUR paletės vieta) ant sunkvežimio grindų. Čia klientas moka už dalį mašinos. Kaina už vieną vietą atrodo mažesnė, tačiau čia įeina didelis logistikos centras (hubas) darbas – krovinys turi nuvežti į sandėlį Lietuvoje, iškrauti, surūšiuoti, pakrauti į bendrą mašyną, nuvežti į Angliją, ten vėl iškrauti hub’e ir tik tada gabenti į galutinį vartotoją. Todėl dalinio krovinio kaina metiniam (pavienės vietos) skaičiuojant gali būti didesnė nei pilnos mašinos, jei turite daug prekių.

Pilnos mašinos (FTL – Full Truck Load) kaina skaičiuojama kaip bendra suma už visą maršrutą, nepriklausomai nuo to, ar mašyna pilna, ar ne. Jei gabenate 20-22 paletes, pilna mašyna visada pigiau už vienetinį kainą groupage‘e. Tačiau, jei turite tik 2 paletes, groupage yra vienintelis ekonomiškas sprendimas. Pastaruoju metu dėl „Breksito“ ir muitinės grupinių siuntų deklaravimo sudėtingumo (jei vienoje mašinoje yra 10 skirtingų klientų, ir vienojo dokumentai neteisingi – stovi visa mašyna), dalinio krovinio kainos šiek tiek pakilo, nes logistikos kompanijos įvertina riziką uždelsti kitų klientų siuntas.

5. Kodėl gabenimas į Londoną ar rytus brangesnis nei į šiaurę Angliją?

Anglija nėra vienoda. Transportavimo kaina labai priklauso nuo to, kur tiksliai reikia pristatyti prekes. Londonas ir pietryčių Anglija (Kent, Essex) yra brangiausios zonos. Kodėl? Pirmiausia, tai susiję su Londono ribojamąja zona (ULEZ – Ultra Low Emission Zone), į kurią senesni sunkvežimiai negali važiuoti be mokesčio, kuris gali siekti šimtus svarų per dieną. Taip pat čia didžiuliai spūstys, dėl kurių vairuotojas praleidžia daugiau laiko nei numatyta.

Be to, dauguma keltų iš žemyninės Europos atplaukia į Doverio, Folkestoneo ar Harwicho uostus (pietryčių Anglija). Jei krovinyskelis yra šiaurėje (Mančesteris, Liverpulis, Niukaslas), sunkvežimiui reikia nuvažiuoti papildomus 300-400 kilometrų viena kryptimi. Tai reiškia papildomus degalus, vairuotojo darbo valandas ir poilsio laiką. Taip pat Anglijoje egzistuoja vairuotojų darbo laiko apribojimai, kurie gali reikalauti, kad vairuotojas atliktų 45 minučių pertrauką prieš įvažiuodamas į Londoną arba net naktį praleistų poilsio, jei pasiekė savo vairavimo limitą. Visos šios sąnaudos pridedamos prie galutinės kainos. Todėl, kai klaustate apie kainą, visuomet nurodykite tikslų indeksą (post code), ne tik miestą.

6. Ką reiškia „Fuel Surcharge“ ir kodėl jis keičiasi?

„Fuel Surcharge“ (kuro priedas) – tai standartinė logistikos industrijos praktika, leidžianti kompensuoti degalų kainos svyravimus. Jūs negalėtumėte numatyti tikslios kainos metų į priekį, nes degalų kaina gali šokti ar kristi 20-30 proc. per mėnesį. Šis priedas skaičiuojamas kaip procentas nuo bazinės pervežimo kainos arba kaip fiksuota suma per kilometrą, atnaujinama kas savaitę arba kas mėnesį.

Pavyzdžiui, jei bazinė kaina yra 1000 eurų, o kuro priedas šią savaitę yra 15 proc., tai sumokate 1150 eurų. Jei po mėnesio kuras brangs, priedas gali padidėti iki 18 proc. Šis mechanizmas apsaugo tiek pervežėją nuo nuostolio, jei degalai staiga padidėja (kas nutiko po Ukrainos karo pradžios), tiek klientą nuo permokėjimo, jei degalai atpigs. Mano patirtimi, klientai dažnai pamiršta paklausti apie kuro priedo dydį pasirašant sutartį, o vėliau stebisi, kad sąskaita viršijo prognozę. Visada reikia sekti rinkos tendencijas – jei naftos kaina pasaulyje kyla, laukitės didesnio kuro priedo jūsų sąskaitoje.

7. Ar gabenimo kainą įtakoja krovinio tipo specifika (pvz., šaldytas, pavojingas)?

Be abejo, ir tai labai stipriai. Standartinis krovinių pervežimas (sausas krovinys dry van) yra pigiausias. Tačiau jei jums reikia pervežti maisto produktus, vaistus ar reikia išlaikyti pastovią temperatūrą, jums reikalingas šaldytuvas (reefer). Tokios mašinos eksploatacija brangesnė (variklis dirba visą laiką, net kai mašina stovi), o vairuotojai turi specialius sertifikatus. Šaldomų krovinių kaina gali būti 30–50 proc. didesnė.

Pavojingi krovinių (ADR) – tai kita istorija. Chemikalai, degios medžiagos, aerozoliai reikalauja specialios įrangos, priešgaisrinės sistemos ir labai griežtų saugumo procedūrų. Vairuotojas turi turėti ADR pažymėjimą. Už šią papildomą atsakomybę ir riziką taip taikomas priedas. Taip pat yra ir nestandartinių krovinių (Overweight, Oversized) – jei jūsų prekės sveria daugiau nei standartinė paletė (pvz., 1,5 tonos vienoje vietoje) arba yra ilgesnės nei standartinis sunkvežimio priekaba, reikalingos specialios technikos (low-loader) ar leidimai. Tai visiškai pakeičia kainos lygmenį, verčiant ją kilti eksponentiškai, o ne tiesiškai.

8. Kaip apskaičiuojamas laukimo mokestis (waiting time) Anglijoje?

Tai vienas dažniausių konfliktų šaltinių tarp klientų ir pervežėjų. Standartinėje kainoje įtrauktas 1–2 valandų laukimas/iškrovimas laisvai. Tačiau Anglijoje, ypač didžiuosiuose sandėliuose, eilės gali būti ilgesnės. Jei vairuotojas praleidžia sandėlyje 5 valandas, o į kainą įskaičiuotos tik 2, už likusias 3 valandas reikia mokėti atskirai.

Laukimo mokestis Anglijoje dažnai skaičiuojamas pagal standartinius tarifus, pvz., 40–60 svarų sterlingų per valandą, arba fiksuota suma (pvz., 120 EUR už pradžią, tada po valandą). Svarbiausia yra tai, kad šios išlaidos dažnai neįtraukiamos į pradinę sąskaitą-faktūrą, o pateikiamos vėliau, gavus vairuotojo ataskaitą apie išlaidas (CMR dokumentą su pastabomis). Norėdami išvengti šių nemalonių staigmenų, rekomenduoju klientams visada iš anksto susitarti dėl iškrovimo laiko su savo pirkėju Anglijoje arba pasirinkti aptarnavimą „su iškrovimu“, kai mūsų brokeris organizuoja greitą iškrovimą, nepritraukiant gavėjo sandėlininkų (jei įmanoma).

9. Ar draudimas įeina į gabenimo kainą ir kaip jį apskaičiuoti?

Dauguma klientų netiesiogiai pasitiki, kad jų krovinys apdraustas automatiškai.