Kainos daiktų pervežimui iš UK mikroautobusu: Visas vadovas ir eksperto nuomonė

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų industrija pasikeitė neatpažįstamai. Vieną dieną tiesiog ėjome į savo vairuotojo kabną, pasėdėdami vairą ir važiavome, o šiandina situacija reikalauja ne tik vairuotojo įgūdžių, bet ir logistinio, net teisinio išprusimo. Ypač kalbant apie maršrutus tarp Jungtinės Karalystės (UK) ir Lietuvos. Po „Brexit“ pasikeitė ne tik pasienio kontrolės režimas, bet ir paties verslo logika, kas tiesiogiai įtakoja kainas daiktų pervežimui iš UK mikroautobusu.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mus, dažnai kyla klausimas: „Kodėl kaina tokia, kokia yra?“ Ar tai tiesiog benzinas ir vairuotojo alga? Arba yra kažkas daugiau? Kaip žmogus, kuris praleido dešimtmetį keliuose, stebėdamas, kaip kažkada paprastas kelių transportas virto sudėtinga mozaika, galiu pasakyti tik vieną: kainos formavimas – tai ne matematika, o sudėtinga ekonominė ir organizacinė konstrukcija.

Šiame straipsnyje aš ne pateiksiu sausų skaičių, kurie rytoj gali pasikeisti dėl degalų kainos šuolio. Vietoj to, aš paaiškinsiu mechanizmą, veikiantį užkulisiuose. Suprasdami, iš ko susiformuoja kaina, galėsite ne tik geriau planuoti savo biudžetą, bet ir rasti optimalų sprendimą savo siuntai. Mikroautobusų pervežimas (dažnai vadinamas „daliniu krovininiu“ arba „part load“ transportu) yra vienas populiariausių būdų gabenti baldus, asmeninius daiktus ar mažas prekes iš Anglijos, Škotijos ir Velso į Lietuvą. Tačiau populiarumas nereiškia paprastumo. Žemiau išsamiai aptarsime visus aspektus, kurie lemia galutinę sumą, kurią mokate už savo siuntos atvykimą į namus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokiu principu skaičiuojama kaina už daiktų pervežimą iš UK mikroautobusu?

Tai yra pagrindinis klausimas, nuo kurio prasideda viskas. Nemažai klientų mano, kad kaina skaičiuojama tik pagal atstumą kilometrais. Deja, arba laimingai, taip nėra. Mikroautobusų pervežimo kaina formuojasi pagal „užimtumo“ principą. Kalbant tiesiogiai, mes parduodame ne vieną vietą kelyje, o erdvę savo transporto priemonėje ir vairuotojo laiką.

Pirmasis ir svarbiausias komponentas – tai tūris (kubiniais metrais, m³) arba svoris. Krovinių pervežime egzistuoja sąvoka „vandens markė“. Jeigu jūsų siunta didelė, bet lengva (pvz., šiaudų pripildytos dėžės), mums svarbu tūris, nes mikroautobuso talpa yra ribota – jis telpa tik apie 10-15 kubinių metrų, priklausomai nuo modelio. Jeigu siunta maža, bet sunki (pvz., metalo konstrukcijos), svarbu svoris, negu viršijus leistinąją ašinę apkrovą, vairuotojas negali važiuoti legaliai.

Antrasis komponentas – tai lokacija. Siunta iš Londono centro ar jo apylinkių kainuos daugiau nei siunta iš Peterborough ar šiaurės Anglijos miestų. Kodėl? Londonas yra „mokestis už įvažiavimą“ (ULEZ zonos), didžiuliai spūstys, kurios valandą priverčia vairuotoją stovėti, o ne važiuoti, ir brangios stovėjimo aikštelės, jeigu reikia užsukti prie namų. Vairuotojo laikas – tai pinigai. Trečiasis dalykas – „Brexit“ dokumentacija. Kiekvienas krovinys dabar turi turėti T1 dokumentą arba eksporto deklaraciją. Tai reiškia, kad mums reikia sumokėti muitinės brokeriui už dokumentų parengimą, ir ši išlaida paskirstoma tarp tos dienos klientų.

Taigi, kaina = (Tūris arba svoris x tarifas) + atstumas + vietiniai UK mokesčiai + dokumentacijos išlaidos.

2. Kokia yra maždauginė kaina už vieną kubinį metrą (1 m³) arba vieną europaleę?

Noriu būti nuoširdus – nėra vienos fiksuotos kainos. Rinka yra gyva organizmas, ir kainos svyruoja priklausomai nuo sezono, degalų kainos ir euro/funto sterlingų kurso. Tačiau, remiantis mano ilgamečia patirtimi, galiu pateikti orientacines kainas, kurios veiks kaip „žalias šviesoforas“.

Vidutiniškai, kai kalbame apie standartinį dalinį krovininį pervežimą (kai kelių klientų daiktai surinkiami į vieną mikroautobusą), kaina svyruoja nuo 60 iki 90 eurų už vieną kubinį metrą (1 m³). Jeigu kalbame apie standartinę 1,2 metro aukščio ir 0,8 metro pločio europaleę (EPAL), kaina paprastai būtų apie 80–120 eurų, priklausomai nuo to, ar tai pilna europalė, ar dalis jos.

Jeigu reikalingas skubus pervežimas (dedikuotas reisas – kai mikroautobusas važiuoja tik su jūsų daiktais ir nieko daugiau), kaina šuolis auga. Tada jums teks mokėti ne tik už savo tūrį, bet ir už visą mikroautobuso vietą, kurią ne užpildėte. Tokiu atveju, maža siunta (pvz., 2 m³) gali kainuoti nuo 400 iki 600 eurų, nes vairuotojas fiziškai turi nuvažiuoti ten ir atgal, o grįžtant jis važiuoja tuščias. Todėl visada rekomenduoju klientams būti lankstūs su datomis – jeigu galite palaukti, kol surinksime pilną krovinį, sutaupysite iki 50 proc.

3. Ar „Brexit“ paveikė pervežimo kainas, ir ką tai reiškia mano kišenai?

Absoliučiai taip. „Brexit“ buvo didžiausias šokas šioje srityje per pastaruosius dešimtmetį. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pervežimas iš Londono į Vilnių buvo beveik toks pat kaip iš Varšuvos į Vilnių – techninė procedūra. Dabar tai tarptautinė prekyba, su visa jos biurokratija.

Kas pasikeitė piniginės atžvilgiu? Prie kainos buvo pridėta nauja eilutė – „Muitinės išlaidos“. Kiekvienas krovinys, išvežamas iš UK, turi būti deklaruojamas. Norint gauti išvykimo leidimą (Exit Summary Declaration), reikia licencijuoto brokerio. Muitinės brokerio paslaugos kainuoja nuo 30 iki 60 svarų sterlingų (arba atitinkamai eurų) už deklaraciją. Jeigu krovinys sudėtingas, pvz., jame yra alkoholio ar tabako, kaina didesnė.

Be to, atsirado rizika. Jeigu dokumentai parengti neteisingai arba klientas nenurodė tikslaus prekių sąrašo, krovinys gali būti sulaikytas uoste arba Kalais tiltu. Sulaikymo mokestis per parą gali siekti šimtus eurų. Šią riziką į kainą įtraukia ne visi pervežėjai, tačiau profesionalios kompanijos visada įvertina šią galimybę. Taigi, „Brexit“ pridėjo apie 15–20 proc. prie galutinės krovininio transporto paslaugos kainos, kurios anksčiau neegzistavo.

4. Ar svarbu, iš kurios Jungtinės Karalystės vietos vežame daiktus?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų dalykų, kuris gali smarkiai padidinti sąskaitą. Žemiau pateiksiu pavyzdį, kurį dažnai vartauju konsultuodamas klientus. Įsivaizduokite dviejų klientų siuntas, vienodo dydžio – 5 kubiniai metrai. Pirmasis klientas gyvena Mančesterio centre, antrasis – mažame miestelyje netoli Liverpulio uosto. Kaina gali skirtis net 10-15 proc.

Kodėl? Visiems žinoma, kad Anglija yra sala. Norint išvykti, reikia pasiekti vieną iš keltų: Doverį, Folkstoną, Iminghemą, Harvičą ar Hullą. Jeigu klientas gyvena pietų Anglijoje (pvz., Londonas, Bristolis), mums lengviau nuvažiuoti į Doverį. Jeigu klientas gyvena Škotijoje (Glasgas, Edinburgas), tenka važiuoti visą Anglijos ilgį – tai 600–700 km viena kryptimi.

Daugiau to, ne kiekvienas mikroautobusas gali važiuoti į kiekvieną uostą. Kai kurie uostai, pvz., Imingemas (Šiaurės Anglija), turi specifinius reikalavimus dėl transporto priemonių aukščio arba yra brangesniais keliais. Be to, reikia atmesti Londono kongestion charge (mokestis už važiavimą į centrą), kuris šiuo metu siekia 15 svarų sterlingų kasdien. Jeigu vairuotojas turi važiuoti pro Londoną, kad paimtų jūsų siuntą, šis mokestis bus įskaičiuotas į jūsų kainą. Todėl, jeigu įmanoma, pasirinkkite siuntos paėmimą iš miesto pakraščio ar netoli pagrindinio magistralės kelio (M1, M6, M25), tai gali sumažinti sąskaitą.

5. Kokios prekės yra brangiausios pervežti, ir kodėl?

Ne visos prekės yra lygios vairuotojo akimis. Brangiausios pervežti prekės yra tie, kurios reikalauja ypatingo elgesio, specialios įrangos arba keliauja didžiausia rizika.

Pirmoji grupė – lengvi, bet dideli daiktai. Pavyzdžiui, sofos, čiužiniai, pripūstimi baseinai. Jie užima daug vietos mikroautobuse, bet sverbi mažai. Vairuotojas negali įkrauti virš 3,5 tonų (bendras svoris), tačiau vietos jis turi ribotai. Todėl „oro“ pervežimas (kai daugiau vietos nei svorio) yra brangesnis, nes mums neįmanoma užpildyti mikroautobuso kitų klientų sunkiomis prekėmis, kad atsiperbtume degalams.

Antroji grupė – lengvieji metalai ir statybinės atliekos. Vienintelis kartas, kai aš atsisakiau vežti klientą, buvo tada, kai jis norėjo pervežti 2 tonas šiferio plokščių mikroautobusu, kurio keliamoji galia yra 800 kg. Tokiems daiktams reikalingas sunkvežimis, ne mikroautobusas.

Trečioji grupė – brangūs ir trapūs daiktai (paveikslai, vintage baldai, elektronika). Čia kainą didina ne fizinis svoris, o atsakomybės ir draudimo mokestis. Norint užtikrinti, kad 10 tūkst. eurų vertės paveikslas nenukentės nuo vibracijos, reikia specialios pakavimo medžiagos (burbuliukų plėvelės, putų polistirolo, medinių dėžių), o tai reiškia daugiau vairuotojo laiko kraunant ir daugiau medžiagų. Taip pat tokiems kroviniams draudimo polisas kainuoja brangiau.

6. Kaip pasiruošimas siuntos įtakoja galutinę kainą?

Tai ta vieta, kur klientas gali labiausiai padėti sau ir mums. Esąs ekspertas, galiu pasakyti: gera paruošta siunta yra pusė sėkmės (ir pusė mažesnės kainos).

Jeigu jūsų daiktai yra surinkti į tvarkingas, standartinių dydžių dėžes, kurios lengvai stumiamos ant vienkelių (pallet jack), vairuotojas jas užkraus per 30 minučių. Jeigu tai yra maišai, krepšiai ir neapibrėžtos formos daiktai, kurie turi būti nešti rankomis per vieną, tai užtrunka 3 valandas.

Laikas – tai pinigai. Jeigu vairuotojas praleidžia 3 valandas kraunant jūsų neorganizuotus daiktus, jis vėluoja į uostą arba prie kito kliento. Dauguma pervežėjų, tame tarpe ir mūsų kompanija, taiko mokestį už „manualinį kraunamąjį darbą“ (angliškai vadinamą „hand balling“), jei krovinys nėra ant paletės. Šis mokestis gali būti nuo 15 iki 30 eurų už valandą vienam vairuotojui (o dažnai reikia dviejų).

Todėl, jeigu norite sutaupyti, pabandykite surinkti daiktus ant europalės arba į dėžes, kurios gali būti kraunamos keltuvu. Tai ne tik greičiau, bet ir saugiau – dėžės nebus paslysti ir sudaužytos.

7. Ar į kainą įskaičiuotas draudimas, ir ką jis apima?

Tai klausimas, apie kurį niekada nepamirštu paklausti, kai pats siunčiu brangius daiktus. Standartinė kaina, kurią matote svetainėje arba gausite el. paštu, dažniausiai apima tik pagrindinį, privalomą transporto draudimą (CMR draudimas). Tokio draudimo suma dažnai būna simbolinė – pvz., 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) vienai kilogramui. Tai reiškia, jeigu dingsta 100 kg krovinys, gausite tik kelias dešimtis eurų atlyginimo, net jei tas krovinys kainavo tūkstantį.

Visada rekomenduoju pirkti papildomą „All risk“ (visų rizikų) draudimą. Jo kaina paprastai svyruoja nuo 1,5 % iki 3 % nuo krovinio vertės. Pavyzdžiui, jeigu vežate baldus, vertus 2000 eurų, papildomas draudimas kainuos apie 30–60 eurų. Tai nedidelė suma, už kurią gaunate ramybę. Be to, norint gauti draudimo išmoką, būtina tiksliai užpildyti prekių sąrašą (proforma invoice). Jeigu sąraše parašysite „baldai“ be jokios vertės, draudimo kompanija atsisakys mokėti. Taigi, teisingas dokumentų parengimas taip pat tiesiogiai susijęs su galimybe gauti atlyginimą, o tai – neatskiriama kainos (ir vertės) dalis.

8. Kaip atstumas tarp paėmimo ir pristatymo vietos Lietuvoje veikia kainą?

Dauguma klientų mano, kad kaina apima pristatymą „iki durų“ visoje Lietuvoje. Taip, taip ir ne. Standartinis tarifas dažniausiai apima didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį, arba jų apylinkes (iki 20-30 km nuo miesto centro).

Jeigu gyvenate toliau, pvz., Zarasuose, Ignalinoje arba mažame kaimelyje Utenos rajone, kaina gali padidėti. Mikroautobusas, atvykęs į Vilnių iš Anglijos, turi iškrauti kitus klientus. Jeigu jūsų kaimas yra už 100 km nuo pagrindinio kelio A1, vairuotojui reikia nukrypti, važiuoti 200 km (ten ir atgal) vien dėl jūsų 2 m³ siuntos. Degalai ir vairuotojo darbo laikas turi būti padengti.

Todėl tolimų rajonų gyventojams dažnai siūlome dviejų variantų sprendimą: arba mokėti papildomą „kilometrinę“ mokestį (paprastai 1–1,5 euro už km viena kryptimi), arba sutikti atsiimti siuntą artimiausiame terminalame arba degalinėje pagrindiniame kelyje. Antrasis variantas dažnai būna nemokamas ir leidžia sutaupyti nemažai pinigų.

9. Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos klientas turėtų žinoti?

Esu nuoširdus su jumis – pasaulyje egzistuoja „paslėpti“ mokesčiai tik tada, kai pervežėjas nėra sąžiningas. Profesionali kompanija visada pateiks pilną sąskaitą-faktūrą su išskaidytais eilutėmis. Tačiau yra išlaidų, kuriuos klientai dažnai pamiršta arba jas laiko „paslėptomis“, nors jos yra logiškos.

Vienas tokių – „užlaikymo mokestis“ (waiting charge). Jeigu vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą Anglijoje paėmti siuntos, o jūsų nėra, arba sandėlys dar neatsidaręs, vairuotojas laukia. Anglijoje vairuotojo darbo laikas reglamentuoja griežti taisyklės (tachografas). Jeigu jis praleidžia laukiant vieną valandą, tai reiškia, kad vėliau jis privalo ilgiau ilsėtis. Už šį laisvai laiką, praleistą ne vairuojant, o laukiant, mums reikia jam sumokėti. Paprastai pirmos 30-60 minučių yra nemokamos, bet toliau – mokestis gali siekti 20–40 eurų už valandą.

Kitas dalykas – mokestis už krovinio iškrovimą Lietuvoje, jei nėra keltuvo. Jeigu namuose laukia tik senelė, kuri negali padėti nešti 50 kg dėžės, vairuotojas teks šaukti pagalbininkus arba naudoti specialią techniką. Tai taip pat įtraukiama į galutinę kainą apie tai iš anksto susitarus. Geriausias būdas išvengti staigmenų – iš anksto papasakoti apie kraunamosios/iškrovamosios vietos sąlygas: ar yra pakilumos, ar gali priartėti sunkvežimis, ar galima statyti dėžes ant žemės.

10. Kokiu laiku metų kainos yra aukščiausios, kaip tai suplanuoti?

Transporto verslas yra sezoninis. Per 20 metų pastebėjau aiškų modelį, kuris pasikartoja kas metai. Brangiausias laikas pervežti daiktus iš UK yra rugsėjo ir spalio mėnesiai. Kodėl?